[kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

Šiais roko mirties laikais, kai laiko mestų iššūkių neatlaiko net įvairios jo reinkarnacijos, poreikis ieškoti kažką apie gyvenimą (savo paties, žinoma) sakančios muzikos niekur nedingsta. Įdomūs tie greitai sužibantys, kažkur po rūsių grindimis tūnantys muzikiniai polėkiai. Vieni jų gyvuoja metus kitus ir lieka neaktualūs, kiti gi kabina deja vu jausmu – kažką viena ausim girdėjai, bet praleidai ir dabar pats metas čiupti juos už natų. Atradimo jausmas ir šviežias, net jeigu kažkur jau girdėtas muzikinis posūkis visada žavi.

Jūs nepatikėsite, bet yra metalistų, kurie klauso metalwave – susintetinto pusiau elektroninio metalo, kur gitarų agresiją keičia robotų kalimas. Paklausykite ko nors iš Master Boot Record ir pamatysite, koks „tikrųjų muzikinių vertybių“ paniekinimas ten vyksta. Muzikos žinovams skrandžio rūgštis turėtų semti kaklą, o kas jiems darytųsi klausant synthwave, negaliu prognozuoti. Bet tikiu, kad tokie elektronikos dievai kaip Vangelis ar Jonh Carpenter kai kuriais savo pasekėjais synthwave žanre tikrai didžiuotųsi.

Nežinau, kiek laiko gyvuos raketa prieš kelis metus į viršų underground scenoje šovęs synthwave, tačiau tai, kad penktadieniais ir pirmadieniais Bandcampe paskelbti fiziniai šios krypties formatai išperkami kone per kelias valandas, rodo tam tikrą tendenciją. Jokių pretenzijų į išliekamąją vertę, tačiau fenomenas egzistuoja, neišeina jo neigti.

Įsivaizduokite save aštuoniasdešimtųjų pradžioje sukurtame filme apie ateitį. Geriausia būtų kalbėti apie pirmąją Blade Runner dalį, kurią dauguma matė. Jūs lekiate tamsaus retro futuristinio (retro futuristinio!) miesto gatvėmis, na, ir koks garso takelis jus lydi? Žinoma, kad anuomet moderniai skambėjęs synth, kuris šiandien išlaikė ir nušlifavo aštuoniasdešimtųjų DNR – to meto muzikines struktūras ir estetiką. Šiuolaikiniuose kultiniuose filmuose Drive arba Kung Fury išpopuliarintas synthwave greitai skilo į kelias atšakas. Jas geriausiai apibūdintų vaizdiniai, nes ši muzika žavi savo kinematografiškumu, garso landšaftais, kurie tuojau pat perkelia į kitas dimensijas arba kitą laiką.

Jie įsijungtumėte, pavyzdžiui, Nightcrawler arba Carpenter Brut greičiausiai pasijustumėte greitame automobilyje, kuris lekia tamsiu 2086 – ųjų miestu. Jo gatves tvindo nesibaigiantis atominis lietus, o 60 mln. miesto gyventojų gyvena kažkur pašiūrėse ir po žeme.

Carpenter Brut – Turbo Killer

Nightcrawler – Blood Rage

Robert Parker tiktų, jei ateitis būtų kitokia – miesto neištiko gyventojų perteklius ir atominė katastrofa, o jo gatvės bei kilometro aukščio dangoraižiai tviska saulėlydžiu. Vėl greita mašina, lekianti nakties link.

Robert Parker – 85 Again

Naujieji Perturbator ar Dan Terminus puikiai grotų mirštančiose planetose, kuriose liko tik pasaulius nužudžiusios mašinos. Jeigu atgimtų Matricos saga ar būtų sukurtas panašus filmas, Perturbator albumas New Model būtų tinkamiausias garso takelis.

Perturbator – Tainted Empire

O dabar įsivaizduokite promenadą su perryškintu magenta spalvos dangumi. Kelias palmes, laimingus žmones ir pamatysite riedučiais lekiančią merginą. Savo Walkman’e ji klauso Miami 1984 arba FM 84.

FM – 84 – Running in the night

O kai ji susitinka su vaikinu ir bučiuojasi, fone groja The Midnight.

The Midnight – Sunset

Deja, tai buvo tik sapnas. Mergina pabunda postapokaliptiniame bunkeryje, o jos mylimasis miršta nuo spindulinės ligos. Artėja atominė žiema.

Gunship – Tech Noir

Kažkur kitame laike, kitoje erdvėje akcijų prekybininkas Džonas Smitas bėga Niujorko gatvėmis.

Mitch Murder – Touch

Kokią synthwave kryptį beimtume, tai yra muzika, sukurta būti garso takeliu vaizdams, nesvarbu tai filmas ar kompiuterinis žaidimas. Dažnai atlikėjai ant albumų viršelių įvardija, kad tai įrašas nesukurtam scenarijui, tačiau svarbu viena – visas synthwave yra tol synthwave, kol jame girdisi aštuoniasdešimtųjų DNR – nostalgiškos struktūros apie ateitį, kuri niekada nenutiko. Muziką lydi įspūdingi albumų viršeliai ir kita kruopščiai išpildyta stilistika – magenta ir cobalt blue spalvų dominantės, kartais dirbtinai netobula, tarsi pirmaisiais kompiuteriais nupiešta, grafika. Ko gero labiausiai garso takelių žanrą atskleidžia siaubūnai Terrortron, kurių albumų viršelius galima rėminti kaip meno kūrinus:

Terrortron – Ripped apart in park

Žanre pasitaikė atlikėjų, kurie pasinaudojo sparčiu synthwave populiarumu ir muziką pradėjo tiesiogine to žodžio prasme kepti lengvai internetu parsiunčiamomis programomis. Bandcamp okeane nelengva atsirinkti kokybišką synthwave, todėl galima pradėti nuo tų atlikėjų, kurie turi išleidę bent vieną iš fizinių formatų ar yra prisiglaudę prie kokios nors žanre žinomos įrašų kompanijos. Tiesa, yra žanro meistrų, kurie muziką platina tik skaitmeniniu būdu, pavyzdžiui, Lazerhawk ar jau minėti Miami 1984. Tiems, kurie norite savo kolekciją papildyti vienu kitu synthwave vinilu, verta užsukti į šias įrašų kompanijas: TimeSlaves, Essential Purification Records ar Blood Music. Tačiau net ir šie prekiniai ženklai yra giliai užsikasę internete – išleidžia po kelis albumus per ketvirtį, o jų tiražas labai retai viršija 300 vienetų. Dažnai paskelbus albumo išleidimą jis būna išperkamas iki jo realios gamybos datos, o daugumos įrašų kainos antrinėje rinkoje šoka mažiausiai dvigubai. Tiesa, nemažai atlikėjų naudojasi Qrates platforma, kurioje vinilą galima išsileisti pačiam, jeigu tik jis surenka pakankamą skaičių prenumeratorių. Reikėtų pasakyti, kad kasečių formatas synthwave žanre yra dar labiau populiaresnis, nes kasetę išleisti yra lengviau, o ir ši laikmena prie stiliaus dera labiausiai. Nenorintiems investuoti į fizinius formatus, visada galima pasileisti Youtube, kuris išlieka plačiausiu synthwave sklaidos kanalu. Bene geriausiai savo darbą čia atlieka New Retro Wave.

Žiūrint kritiškai, synthwave nėra kažkas naujo ar unikalaus. Vis tik, daugelis atlikėjų nors ir gimę vėliau negu synthwave ištakų laikai, sugebėjo šią reinkarnaciją padaryti itin elegantiška ir spalvinga. Sunku pasakyti, kiek ši muzika liks vertinga ateityje ir į ką ji evoliucionuos (beje, geriausias evoliucijas kol kas padarė minėtieji Perturbator ir Dan Terminus). Kaip bebūtų, daugelį mūsų visada žavės fantastiniai vaizdai, kuriems būtinai reikės garso takelio. Galbūt šis takelis pamirš baltus sportbačius, mėlynus džinsus ir greitą Testaross‘ą, bet gal ir gerai – pas kelis šimtus žmonių pasaulyje plokštelėse ir kasetėse liks gražus prisiminimas apie ateitį iš praeities.

fb-share-icon

Vienas komentaras apie “[kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

  1. Įdomus žanro pristatymas:)

    man labiausiai šitas – Carpenter Brut – Turbo Killer

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.