Kaip džiazuoja Šiaurės šalys?

 antrasantradienis_jazz

Į muzikologės Jūratės Kučinskaitės paskaitą “Naujas Šiaurės šalių džiazas” Norden bibliotekoje vakar susirinko ir jauni, ir seni jazz mylėtojai. Susiaurinusi temą iki muzikos industrijos mugėje “Midem” Kanuose pristatytų Šiaurės šalių jazz atlikėjų, viešnia stengėsi perteikti naujausias tendencijas. Taigi, kaip džiazuoja Skandinavijos pusiasalis, Danija ir Islandija?

Be abejo, daugelis jazz prijaučiančių žmonių žino tokį naująjį korifėjų kaip Bugge Wesseltoft. Šis norvegų pianistas, kompozitorius ir prodiuseris nušluostė nosį visai jazz scenai savo projektu, pretenzingu pavadinimu “New Conception of Jazz”, kuriuo išvystė future jazz koncepciją. Ieškodamas savito skambesio, jis įsiveržė į klubinę kultūrą, sujungdamas jazz su techno, ambient, noise ir laisva improvizacija. Štai kaip jis žaidžia su John Scofield:

[youtube Z8A6SWB50YE]

Visai kitoks yra muzikologės itin mėgstamas danas Pierre Dørge & New Jungle Orchestra. Kintančio narių skaičiaus (10 ir daugiau) labai turtingo etniško skambesio jazz orkestras naudoja galybę instrumentų ir sau leidžia beveik viską:

[youtube -q2ELEv7RPI]

Truputis multifoninės muzikos… Keturios norvegės moterys, pasivadinusios SPUNK, pasišventė ieškojimams, o to rezultatas – indėlis į noise jazz kultūrą. Kaip buvo juokaujama paskaitoje, tai savotiškas pasišaipymas iš apibrėžimo “garsai yra skirstomi į muzikos (gražius) ir triukšmus”:

[youtube LBLGB-3bgpE]

Taip pat paskaitoje pasakota apie:

  • … Šiaurės šalyse gerai išvystytą, palankią džiazui vešėti infrastruktūrą. Po šiuo kiek politiniu žodžiu slepiasi ne tik džiazo renginiai, festivaliai ir tikri jazz klubai, bet ir neretai vykstantys workshop’ai, kursai, periodiniai jazz apdovanojimai. Taip pat jazz kultūra puoselėjama per edukaciją, integruotą su švietimu, specializuotus spaudos leidinius ir elektroninius žurnalus. Nors ir galime pasigirti keletu tarptautinių jazz festivalių, be abejo, džiazo infrastruktūrai Lietuvoje to negana. Pamenu dar pernai Vilnius Jazz organizatorių pasiguodimą, jog vis dar neturime tikro jazz klubo su atitinkančia atmosfera ir gyva muzika. Kaip bebūtų, manau, kad situaciją keisti turėtų ir paklausa, ir pasiūla savo vidiniu entuziazmu ir tikėjimu.

  • … terminą soundscape (garsinis peizažas), kurį jazz evoliucijoje įtvirtino būtent skandinavai. Šį terminą puikiai iliustruoja 3 kryptys, įrodančios ir didelę gamtos įtaką šiauriečių džiazui: cool air, snow storm ir deep fjords.

  • … dar vieną nebe naują, tačiau aktyviai propaguojamą posūkį džiaze – vokalo perėjimas nuo scat (balsas = instrumentas) prie narrative (ne mažiau nei muzikos diktuojama istorija svarbus turinys, lyrika). Čia ypatingai išskirtas ramus, lygus, meditatyvus moterų vokalas, užimantis ypatingą vietą skandinavų džiaze. Kaip pavyzdžiai, minėtos Tone Åse ir Josefine Cronholm.

  • … populiarėjančią ir įsigalinčią muzikantų “specialybę” – sound artist (garso menininkas). Paprastai tariant, tai žmogus, kuris rūpinasi netikėtu, kitokiu skambesiu ir dažniausiai tai atlieka laptop’u. Trumpai pristatytas albumas “Rød Planet”, kurį įrašė praėjusiais metais koncertavusios Ibrahim Electric grupės narys Stefan Pasborg su lietuviu Liudu Mockūnu ir tuo laptop’o žmogum Jakob Riis.

Berods, tiek ir truputį daugiau buvo pristatyta paskaitoje, kurioje gerbiama ir mylima J.Kučinskaitė leido palaižyti šviežio šiaurinio jazz, o jau atsikąsti teks patiems. Pagalbos žingsnį žengti gali padėti ne tik jazz festivaliai ar koncertai, bet ir Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro biblio-/fono-/videoteka. Susidomėjusius taip pat kviečiame klausytis pačios J. Kučinskaitės vedamos laidos „Džiazo pasažai” sekmadieniais 21.30 val. per Lietuvos radiją. Į sveikatą!

fb-share-icon

8 komentarai apie “Kaip džiazuoja Šiaurės šalys?

  1. Kadangi Luko aprašas prasideda nuo MIDEM pristatymo, o Jurga apžvalgoje http://www.g-taskas.lt/2008/01/29/%e2%80%9evilnius-%e2%80%93-europos-kulturos-sotine-2009%e2%80%9c-pristatoma-pasaulio-muzikos-mugeje-kanuose/ mini Jurijaus Dobriakovo straipsnį http://www.balsas.lt/naujiena/180797 apie Lietuvos pristatymą ten, tai išreikšiu savo nepasitenkinimą Lietuvos produktais toje MIDEM.

    Tas „note lithuania” skirtas tik specialistams, kad susipažintų su jiems negirdėta „aborigeniška” šalimi Lietuva. Normalus muzikos mėgėjas, gavęs dovanų tokias NOTE, garantuoju mes šonan albumą. Susipažįstant su šalies muzika per atlikėjus, turi gauti ir malonumą. O čia?!
    JAZZO albume prikišta visokių įtartinų lietuviško jazzo atstovų (na pvz. Doudie jazz band, Čekasino performansai su studentais)ir pateikta kaip nagrinėjimo objektas mokslininkams. Turiu galvoje, kad 2 minučių jų koncertų televizinio lygio filmavimai matomi maždaug 40 % ekrane. Likusi dalis yra meniu bei tikslus išvardijimas kas tokie groja, ką groja. Normaliuose albumuose visa tai nukeliama į spec. meniu dalį, o koncertuojančių muzikantų vaizdelis neužkraunamas rašytine info ir nemažinamas vaizdo dydis. Dabar rodosi, svarbiausia, kad tik žmogus, įkišęs DVD į grotuvą, perskaitytų išsamius J.Kučinskaitės aprašymus apie lietuvišką jazzą bei įsikirstų kas tokie muzikantai. O tai, kas matoma ekrane, lyg priedas prie susipažinimo…
    Anttra. Visų atlikėjų, net grojančių Europos mastu primityvoką swingą (Doudy jazz band), labai reikšmingi veidai. Jokio kaifo nuo muzikavimo. Jau tokie asai, jau taip įsijautę, kad rodosi baisu net nusišypsoti beklausant. Išeisi iš konteksto…
    Daug esu prisikaupęs visokių archyvinių ir einamųjų žvaigždžių pristatymo šiuolaikiniam žiūrovui-klausytojui. Bet tokio keisto sprendimo kaip lietuviai, nemačiau.
    O tikėjausi, kad bus reta proga matyti koncertuojančių lietuviškų meistrų kaleidoskopą. Pamačiau, kaip pateikta – iškart rinkinio atsisakiau…
    Belieka džiaugtis, kad ruseliai platina Vilniaus filharmonijoje vykusį Ganelino-Tarasovo-Čekasinio trio
    jubiliejinį koncertą. Dar neįgyjau jo, bet tikiuosi, bus normaliai koncertas pateiktas….

  2. na, MIDEM medziagos neturejau nei progos, nei galimybiu pasinagrineti, taciau tikiu, kad lietuviams ir sioje srityje yra ka nuveikti, siekiant populiarinti atskiras industrijas. ir turbut tai liecia ne tik jazz, bet ir kitas verslo sakas, kuriu pusei turbut yra po atskira paroda Kanuose.
    nezinau kodel, taciau bent siuo metu kiek idomiau butu pasidalinti ispudziais/patirtimi apie siaurieciu vietoj to, kad verktume, kokia netikusi musu mylima Lietuva.

  3. „viskas” neblogai.

    Bet tas muzikinis pristatymas tikrai nugrybautas. Nė nekilo noro dom4tis folko ar pop „notėmis” (viena iš prasmių – „reputacija” ). Durnai padaryta ir tiek…

    Garantuoju, kad tie šiauriečiai gudriau prisistato. Dėl to ir skaitomos paskaitos apie juos užsienyje…

  4. gali buti, arunai, tiesiog neturiu noro apie tai spekuliuoti nieko nemates. dar labiau noreciau pakalbet butent apie siaurieciu jazz zvaigzdes, zvaigzdutes ir dulkes, kuriuos verta isidemeti, kad neliktu demeti.

  5. Šiauriečių visuomet būna įdomių per mūsų festivalius. Tiesa dažnokai jie grajina gan „šaltai” ir akademiškai. Todėl dažnai ypač į atmintį neįsirėžia…
    Bet meistrystės būna geros jų.

  6. beje, kalbant apie saltuma – tai paneige ne tik J.Kucinskaite. pats girdejau ne viena siaurieciu jazz produkta, todel pritarciau muzikologei ir del daznai vyraujancio specifinio smaikstumo, ir papriestarauciau del paties saltumo ir akademiskumo. turiu omeny ir tokius valiukus danus Ibrahim Electric (koncerte), ir toki rimta granda kaip Kurt Elling (albume), ir labai siuolaikiska Bugge Wesseltoft (albume). didesnio akademiskumo nei kitu isgirti musiskiai slausto ir pulausko projektai (vilnius jazz 2007) dar nepastebejau. nors pasigincyti butu idomu :)

  7. Scanorama išauklėjo mus, kokios yra Scandinavijos šalys. Tačiau man DANIJA niekaip neasocijuoja su ŠIAURĖS šalimi.
    Išties visi Liudo Mockūno atvežti danai, rudenį koncertavę kito lietuvio saksafoniniko, studijuojančioje Danijoje (pavardės šiuo metu neaprisimenu) bei visi kiti buvo kitokiais nei Suomijos, Švedijos atstovai. O kur dar jų jaunasis fenomenas DONKEY, kurio koncertą neleistinai pats praleidai per Vilnius city jazz – jie pripažįsta energija puluojančia muziką. Bey, kartoju, Vilnius jazz per daug suomių ir švedų per 15-a metų pristatydavo, jog imčiau ir antrinčiau Jūratei…
    Kurt Elling amerikonas. Manyti, kad jis atstovauja gimtinei, tai panašiai, kaip sakyti, kad Charles Bronsosn savo vaidyboje atspindi lietuviško kraujo turėjimą…
    Bet, ką, Kurt Elling ne akademiškai džazuoja? Ir tas puiku…

Komentuoti: Arunas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.