Ketvirtadienį „Loftas” nebuvo sausakimšas, bet labai nedaug trūko.
Scenoje, raudonų užuolaidų fone puikavosi apvalios didžiulės, nuo viršaus nuleistos lempos, pabrėžiančios albumo pavadinimą ir kuriančios kambario įspūdį.
Palubėje ant balkių dar sukosi foto/video montažas apie kažką, su nesunkiai įskaitomu pranešimu, kad nelegalūs Windowsai prašosi aktyvavimo.
Garbanotas bosistas, kaip ir žadėjo, nevėlavo ir ant scenos pasirodė laiku. Keturiese, kaip jau įprasta paskutiniu metu. Šarukas, Kipras ir du Mantai pristatė savo naująjį albumą „Room for You”.
Lietuviškieji Vudstoko palikuonys atėjo ir davė truputį dzeržgesio į mūsų kasdienybę.
Klausiau tų aštrių gitarų ir galvojau, kad seniai GB bemačiau. Po debiutinio albumo pasirodymo jų tiek visur buvo daug, kad net per daug. Po santykių su Australijos publisheriais GB vardą buvo galima sutikti ir užsienietiškuose puslapiuose. Buvo metai, kad retas lietuviškasis festivalis apsieidavo be jų. Tad po dviejų su puse metų naujos kūrybos GB jau būtinai reikėjo. Namų darbams „Room for You” buvo porą kartų be atidos paklausytas, bet nei ypatingai pamiltas, nei nurašytas. Nesusidarė konkretesnė nuomonė ir po albumo pristatymo. Jau ir anksčiau GB buvo vienoks gyvai, kitoks – įraše. Įrašuose vyrukai esti konkretesni, mažiau žaidžia tik sau įdomius muzikinius žaidimus, kurių ant scenos per albumo pristatymą netrūko.
Ok, sumanymas pateikti kažką naujo ir netikėto nėra blogai, bet reikia prieš tai pagalvoti, ar tai laiku ir vietoje. Kalbu apie tuos intarpus, kuriuos Šarukas pavadino Manto ir Ryčio solo, kurių metu be Šaruko pagalbos buvo braukoma smičiumi per gitarą ir bandoma kantrybė ŠMM instaliacijų garsais, primenančiais X-failų teminės melodijos interpretaciją lietuvišku stiliumi. Įdomu, ką tai bendro turėjo su pristatomo albumo turiniu? Šiaip tai buvo „linksma” tais momentais stebėti aplinkinius ir klausyti jų pokalbių, kurių neatkartosiu. Nedaug trūko, kad po nepilnos valandos per tokį eksperimentą mano vakaras su GB ir būtų baigęsis, nes nuo scenos sklido toks „eikit šikt, mes grosim, ką norim„. Na, pagalvojau, eikit šikt, aš klausysiu, ką noriu, ir rūkomajame paklausiau, ką turėjau ausinuke.
Apie garsą: jo kiek trūko, nes aplinkiniai prie baro susikalbėjo ne ypač keldami balsą, pagrindinė gitara vietomis buvo per čaiži, o visa kita – ok, net Šaruko dainavimą pavyko puikiai iššifruoti.
Taigi, kiek per mažai garbanotas albumo pristatymas parodė, kad „Long Ago Far Away” yra naujas neabejotinas GB hitas, su kuriuo gali išjudinti seniausio krieno subinę. Lyriškas popsovas „Should Your Name Be Love” – patvirtina, kad Šaruko vokalas yra tai, ant ko laikosi GB ir, kad jis net kitokiame amplua skamba įspūdingai ir įdomiai. Dėl viso kito mano ir publikos reakcijos buvo santūrios, o didesnė euforija kilo tik per senuosius „Grįžkit iš toli” ir „Gėlėta suknia”, kuriuos dauguma traukė pritardami. Žodžiu, vietinė fauna aiškiai pasakė, kad duokit mums lietuviškų gabalų, kurių naujame albume nėra, arba pasaulinio lygio rokenrolo, koks yra „Long Ago Far Away”. Pastarasis, nuskambėjęs antrą kartą, ir užbaigė vakarą.