Viskas buvo ne taip, kaip turėjo būti. Man. Ne taip, kaip įsivaizdavau, ko tikėjausi, ko laukiau. Nebuvo blogai, bet buvo kitaip.

Visų pirma, nesitikėjau jokių apšildymų. Organizatoriai nei feisbukais, nei bilietų platinimo kanalais apie tai neinformavo. Buvo Mariam The Believer. Pradėjo kažkokio šaukšto sukimu aplink puodą. Atrodė kiek saviveikliška, nors vokalui nebuvo ko prikišti, o trečiasis iš keturių gabalų suskambo visai klausomai. Ir ką čia kišti, kai Mariam balsas dažnai priminė pačios Ane. Nenustebino ir aplinkinių, kurių galėjo būti gerokai daugiau, susikuždėjimai „čia ji ar ne ji?„. Ne ji. Ji užlipo tik devintą.

Kartu su šešeriais pagalbininkais, prie kurių vėliau prisijungė ir jau girdėta, matyta Mariam. Trys pirmosios dainos iš paskutiniojo taip ir neprisijaukinto albumo „When I’m Free” net per tą nuolat akinančią vieno prožektoriaus šviesą įtikino, jog Ane nėra (tik) jautrių, sudaužytų širdžių muzikos atlikėja. Tokios jos tikėjausi po trapaus „It All Starts With One”, tokia ji gyveno manyje ketverius metus, tokia solidi, statiška, gal net sėdinti scenoje ant kėdės, ar už fortepijono, pasipuošusi tamsia vakarine suknia. Visas susikurtas paveikslas dužo per porą minučių. Virš bambos užkeltos baltos balonkės, kažkoks liemenės ir medicinos sesutės chalato hibridas, Afrikos atlikėjams būdingi didžiuliai auskarai ir lengvučiai kedukai, kurie nenurimdami nuolat trypsėjo ant sceną. Lyg tai būtų koks gatvės šokių konkursas.

Ane judėjo neįtikėtinai. Lyg kokia gimnastė. Taip lengvai ir sklandžiai. Visas jos kūnas alsavo atliekama muzika. O muzikos ritmas greitėjo, kol Ane paraginimas ir „Do You Remember” pastatė visą salę ant kojų. Tai buvo toks popfolk rokenrolas, kurio tikrai nesitikėjau. O tikėtis galėjo nebent sekę Ane gyvų pasirodymų karjerą ne vienerius metus. Kažkas panašaus buvo atliekama ir prieš porą metų, tik Kongresuose tai skambėjo dar šviežiau ir stipriau. Pažiūrėkite.

Bisas prasidėjo su styginiu Beyonce’s „Halo”. Gal ir dar buvo kažkas, ko dėl neplanuotai užsitęsusio pasirodymo nebegalėjau išgirsti. Bet pakako to, ką girdėjau. Tai buvo koncertas, kokių pas mus reta. Ir jų nedažnės, nes… (įsirašykite patys, kodėl ten nebuvote).

ps. Foto ir video iš Vilniaus nebus.