Pradėsiu nuo „Tamsta” klubo. Jis jau seniai nebetalpina visų norinčiųjų ir kokie baldų stumdymo sprendimai bebūtų daromi, tai suveda į ta patį – t.y. jei neturi rezerve staliuko, prasibrauti prie baro ir užsisakyti gėrimo tampa misija neįmanoma. O prasibrovus gali dingti noras išgerti, nes, belaukiant užsakymais užsikrušusių barmenų dėmesio, išalksti ir norisi jau ne gėralo, o ėdesio. Vienok smagu, kad net stovinčiųjų grūdalynėje skrandžio poreikius patenkina nežinia kokiais būdais pro tarpelius nardančios padavėjos (ačiū, Daiva, už bokalą ir stiklą)

21:30 plius dar kelios minutės ir scenos užuolaidos atsitraukė. Kas vyko toliau be to, kad tris-keturias dainas garso operatorius nesuprato, jog vokalistų mikrofoną reikia iškelti, nes girdisi tik trečdalis dainavimo? Vyko maždaug tai, ką galima buvo arba galima ir dabar pamatyti čia. Deja, Kurak internetuose matęs nebuvau, kaip ir atidžiai klausęs, tik turėjau šiokį tokį įsivaizdavimą iš spaudos antraščių, kaip viskas galėtų vykti. Deja (dar kartą), mano vaizduotė su visais įsivaizdavimais ir lūkesčiais liko pasmerkta. Bent tas troškimas išgirsti ant scenos visą Kurak projekte dalyvaujančių vokalistų trejetą liko neišpildytas. Taigi, kaip viskas vyko? Vokalistai, Karolis Ramoška, Markas Palubenka ir Eglė Sirvydytė, keitė vienas kitą, pagrindinis muzikantas Vygintas Kisevičius sėdėjo užu „obuoliuko”, o šalutiniai muzikoriai rankose laikė gitaras ir mušė būgnais.

Muzikavimas neįmantrus, vienodokos, minimalokos ritmikos, tačiau su skoningais ir tinkamais pakylėjimais, nutylėjimais. Trūko įvairumo, pilnumo, įdomumo, profesionalumo, kurį, tikiu, tokiame elktroakustiniame amplua pademonstruotų muzikoriai su stažu. Nežinau, kodėl, bet vienu momentu pagalvojau apie Dave Matthews Band ir šitą dvigitarinį reikalą. Žinoma, tai nesulyginami dalykai, bet yra kaip yra. Ir kas pasakė, kad lyginti negalima? Juolab kompiuteryje galima prisidaryti tokių „paruoštukų”, kad priverstum klausytoją bent antakį kilstelti. Dabar gi įrašyti pritariamieji vokalai tik kėlė kreivą šypsnį. Kodėl šių vaidmenų neperduoti tuo metu užkulisiuose sėdintiems vokalistams? Kodėl nebuvo nieko dviem, trim gyvais balsais?

Reziume – Kurak muzika atrodo kaip fonas, kurio po kelių gabalų nebeimi į galvą, o reaguoji tik į vokalistus, kurie ir valdė visą pasirodymą.

Ramoška, kurio Kurak’uose buvo daugiausia, o norėjosi mažiausia, – baisiai gražus vyrukas, pasuktų labiau į pop, galėtų būti antras Mantas, bet kol nesuka atrodo visai neprastai. Paprastai, be unikalaus tembro, gebantis dainuoti ir perteikti dainą judesiais, bet čia jį permuša ir užgožia Palubenka, kuris visa savo Thom Yorke’iška plastika  nedemonstruoja nė lašo dirbtinumo. Marką gyvai teko matyti kažkada apšildantį Rasabasa: tada ant scenos jis vaizdenosi solo, rankos buvo užimtos gitara ir kompiuteriu, o dabar – tik jis ir mikrofonas. Vizualiai gunktelėjusio Marko įsijautimas į atlikimą ir atsidavimas kūriniui vertas aukščiausių balų. Šaunuolis! Jo „šokiai” užburia ir verčia įsiklausyti, apie ką visgi ten taip tyrai ir su jausmu dainuojama.

Moteriškoji Kurak dalis, Eglė Sirvydytė, gyvai demonstruoja daug statiškesnę pozą nei vyrukai, tačiau jos balsas skleidžiasi kupinas gyvybės ir kokybės. Nuo šnabždesio iki aštresnių natų, nuo trapumo iki užtikrintumo, nuo žemės iki dangaus. Taip atmosferiškai gaiviai, kad norisi susiurbti kiekvieną išleistą garsą. Egle, labai fainai. Bet taip fainai buvo ir be Kurak.

Taigi, su tokiu „išėjo vienas, pagiedojo”, „išėjo kitas, pagiedojo” konceptu Kurak priminė dainų dainelę, bet visumoje nebuvo prastai. Kol nepranešė, kad jau paskutinė daina, išeiti nesinorėjo, tačiau laukiamo „vau” taip pat nepatyriau. Viskas taip suėjo nekintančios nuotaikos tolygumu. Be jokių efektyvesnių bangų. be jokių „noriu šito gabalo pakartojimo” ar „noriu šito ausinuke”, bet potencialo projektas turi. Turi ir daug erdvės tobulėjimui, įdomėjimui, išsigryninimui, vokalinio, ne tik muzikinio, vientisumo paieškoms, kas gali leisti Kurak įvardyti grupe, o ne muzikiniu susivienijimu, dabar baisiai panašiu į kviestinių atlikėjų uždainavimą ant dj Kisevičiaus muzikos. Tikiuosi ateityje tai Kurak ir pateiks.

O, žinot, kas tame vakarėlyje dar patiko? Susirinkę žmonės. Lyg žinantys, ko atėjo. Neburbėjo, nepriekaištavo dėl tradicinės alaus pertraukos, klausėsi, stebėjo, lengvai lingavo (šėlioti nebuvo dėl ko), buvo su muzika, ne su iškeltais mobilnikais. Vaje, jau tikrai seniai bebuvau konc’e, kur į akis nelindo iphoniniai filmuotojai. Kita vertus, prastai – nerandu video iš „Tamstos”, tenka dėti iš kitur:

httpv://www.youtube.com/watch?v=IGJVfSY4vJk

ps. Ir, jooo, šitiems atlikėjams reikia parašyti lietuviškų tekstų.

http://kurak.bandcamp.com/

Kurak galėsite išgirsti:

03-30 Klaipėda – muzikos klubas „Kaštonas“
04-05 Talino muzikos savaitė – dizaino studija „AKU“
04-05 Talino muzikos savaitė – „Wabadus”
04-12 Kaunas – VIII tarptautinis medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“ | kino teatras „Romuva“
04-26 Vilnius – Šiaurės šalių renginių ciklas „Norden Wave“ | menų fabrikas „Loftas“