Taigi, pasižiūrėkite į savo rankų nagus. Jeigu jie kirpti anksčiau nei prieš savaitę, tai siūlyčiau savaitėlę luktelti ir tada juos pagraužti. Čia jeigu liepos septynioliktąją nebuvote „Jamaikoje”, kur kimštiniame kiemelyje grajino Motorama.

Prieš juos buvo dar baltarusiai Super Besse, kurie priminė kokius tai ankstyvuosius Кино, tik nė velnio nesupratau apie ką jie pasakojo – ar vokalas vėlėsi dėl dainavimo, ar dėl kiemelio, kuriame garsas susisuka taip, kad rasti tinkamą vietą minioje nebuvo lengva. Vienok, muzikinis maištas „prieš sistemą” buvo užkoduotas atpažįstamai, o tokių garsų baltarusiams šiandien tikrai nebus per daug.

Bet nesileisdami į politines aktualijas grįžkime prie Motoramos – keturių vyruku ir bosistės.

Jie įėjo.

Tokie paprastučiai, jauni, labiau panašūs į treninguotus pradedančiuosius hiphoperius, nei į geriausią šių dienų Rusijos post-punko kolektyvą, su akiniuotu nuo bėgimo takelio nulipusiu Šuriku priešakyje. Išėjo ir be jokių įžangų nurovė stogus.

Nebereikėjo nei Ian’o Curtis’o, nei jojo divizijos ar interpoliškos melancholijos. Motorama kalbėjo sava muzika, o vedlys Vladislavas Parshinas dar akcentų pridėjo ir savo kūnu bei originaliu braukymu per gitaros stygas – nebuvau dar matęs tokio… hm santykiavimo su mikrofonu ir jo stovu. O tai vedė iš proto visus, kurių akys per minią gebėjo užgriebti bent kraštelį be jokios pakylos grojančius atlikėjus. Gyvai kolektyvas suskambo dar gyviau nei įrašuose. Po koncerto ypač ryškus kontrastas jaučiasi klausant „Alps”, kur mušamieji skamba per daug monotoniškai ir nuobodokai.

Žodžiu, Motorama paskandino garsuose ir sunku buvo ištrūkti. Nors iš transo pažadindavo, pavyzdžiui, tokie netikėti išsišokimai:

httpv://www.youtube.com/watch?v=VU0BZm_1V9g
(žiūrėti apie 1:15 min.)

Valanda grožio skriete praskriejo, nusinešdama daugybę minčių (nuo „o kodėl mes, LT, taip nesugebam” ir „šitam reikalui akivaizdžiai reikėjo bent dvigubai didesnės erdvės” iki „dabar jie groja veik tamsoje, apgraibom” iki „eina šikt kaip gerai”), o susirinkusieji net penkeriukei dingus „Jamaikos” lange nesiskirstė. Taip, Motorama sugrįžo trumpam bisui ir paliko galvoje tokį skonį, kurį šį vasarą vargu kas nustelbs.

ps. Nagų graužikai besidarbuodami gali smaksoti į šitą ar aną.