Londonas melomanui gali tapti prakeiksmu, kuriame laisvų vakarų be masinančių muzikinių pasirodymų reikia su žiburiu paieškoti. Teko ir šįkart rinktis. Laimėjo The Jezabels iš Australijos. Gi jų debiutinis ilgagrojis „Prisoner” buvo vienas mylimiausių prieš porą metų, o ir iki šiol vis neretai prisimenamas.
„Scala” erdvė sutalpino apie tūkstantį gerbėjų, kuriuos gerą pusvalandį pakankino įkyriai čaižaus vokalo Josef Salvat.
The Jezabels buvo geriau, bet euforijos nesukėlė. Sakoma, ne su papais dainuojama, bet kaip nemačiusiam nė vieno grupės video ir paveiksliuko buvo lengvas šokas, kai į sceną pagrindiniam vaidmeniui išėjo jaunutė, perkarusi, oda apsitempusi vokalistė. Ta, kuri turėjo būti PJ Harvey ir Kate Bush vienoje, pasirodė lyg sadomazohistinį įvaizdį įvaldžiusi Miley Cyrus.
Bet ne papais dainavo. Tik įstabu buvo stebėti ir klausyti iš tokio kūnelio išeinančius garsus. Visgi jie buvo tikri. Gyvi. Dar – mušamieji, sintezatorius ir gitara.
Kiek tuštokai ir vangiai skleidėsi girdėtos ir ne kompozicijos. Jų stiprybė, girdima studijiniuose įrašuose, gyvai neskambėjo kiečiau ar įdomiau. Visas pasirodymas panašėjo į vieno ir to paties gabalo atlikimą. Nors iš priedainių galima buvo atskirti „Endless Summer”, „Long Highway”, „Easy to Love”, tačiau pasigedau kažko kitokio, nei girdėta albume. Pagaliau, kad ir kokio akustinio varianto. Ar muzikavimo profesionalumo. Aišku, naivu iš žalių indie grupių tikėtis virtuoziškumo, bet tada gal bent kokį šou numeriuką suregztų.
httpv://www.youtube.com/watch?v=K61nyKVIE-U
Žodžiu, akys nelabai turėjo ką veikti, ausys – taip pat. Publika, sakyčiau, reagavo adekvačiai – santūriai, be didelio šėlsmo, saikingais plojimais.
Buvo gyvai ir „The End” – naujas gabalas iš Londone su prodiuseriu Dan Grech-Marguerat įrašinėjamo naujo albumo. Puikus, bet šviežumo australų skambesyje neįnešė.
httpv://www.youtube.com/watch?v=XRTwz4Z1_ss
Nesigailiu, kad pabuvojau, bet The Jezabels kol kas dar nėra ta grupė, kurią būtina išgirsti gyvai. Geriau įrašuose.
Foto: photocolours.co.uk
Būsiu šįkart negailestinga :) Nu kaip galima rašant apie muziką, trečdalį teksto skirti atlikėjos išvaizdos komentavimui..? Tiksliau – kritikavimui, kuris tikrai buvo ryškiai perdėtas. Normaliai ji ten atrodė. Ne ką putlesnės – Charlotte Gainsbourg, Zemfira, Giedrė (Empti) ir t.t.. Vietoj to, galėjai daugiau parašyti kokį platų balso diapozoną turi šis jaunas liesas kūnelis, kaip organiškai ir natūraliai jis juda scenoje, koks stiprus įsijautimas į atlikimą ir t.t..
Nu bet vyrai lieka vyrais.. Jiems moterys apskritai nemoka dainuoti, o jei dar ir „be papų” – tai tegul net nelipa į sceną, :)) Tegul leidžia CD, sėdi savo studijose be langų ir kursto melomanų fantazijas.. :)
Buvau tikras, kad apie diapazonus pasisakys Jurga, tai neišsiplėčiau :V
jezawho? ačiūdie yra įspūdžiai iš sekančio koncerto, kas leidžia daryt prielaidą, kad šis buvo tik bonusas, apšilimui. nesupykit, šeimyna ;)
Liudai, tau visiškai pritariu :) Akivaizdu, kad Jezabele Ovidijaus nesumotyvavo išsamesnei apžvalgai. Viskas – taip labai paviršium..