Čia suguldyti pamąstymai gerą pusdienį praleidus prie kompiuterio su virš pakaušio nuo pat to momento sklandančiu klausimu: “o ką toliau skaityti?”. Tas momentas toks lyg niekuo neypatingas – apturėjau amazoniškąjį Kindle. Na, žinot – knygų lentynos ne guminės, ir taip jau kai kur sukrautos dvejomis eilėmis, medžiai verkia pirštais taukinami, technologinis progresas masina visur su savim tampytis visą biblioteką, o pasaulis lyg tą ir daro – Amazon jau parduoda daugiau elektroninių knygų, nei popierinių. Blogeriai jau kelinti metai dūzgia apie vienokais ir kitokias skaitykles, kurių batarkės laiko iki dviejų mėnesių. O paskutinis lašas nukrito, kai sendaikčių turgelyje prie sostinės Akropolio užmačiau mergyčką, lengvai laikančią tokį pilką daikčiuką ir taip įnikusią į jį, tiesiog ne ką menkiau, nei šalimais sėdinti moteriškėlė įnirusi į savo popierinį meilės skaitalą. Ir dar – nereikia slėpti nuo aplinkinių viršelio: gi visai ne fasonas kratytis truliku vyriokui su viršeliu, ant kurio puikuojasi užrašas “Kodėl vyrams reikia sekso, o moterims – meilės” ar pan.

Tataigi, įkirtau Kindlo valdymą ir ėmiausi jau seniai sumesto e. skaitymo planelio, kuris prasidėjo ir baigėsi Glen’u Cook’u. Einu į www.knygute.lt , parsitempiu “Sidabrinį smaigą” ir “Šešėlių žaidimai” (knygas, kurių materialiame pavidale praktiškai gauti neįmanoma), kiek paminkau klaviatūrą ir pelę – reikia .epub’ą paversti .mobi’u, persiunčiu į Kindle ir jau galiu toliau keliauti su “Juodąja Gvardija”.

Pakeliavau ir taškas. Tolimesnė situacija panaši į vargdienių vakarienę – reikia kramsnoti tai, ką duoda, o ne tai, ką nori. Arba iš viso nekramsnoti, o eiti skaniai papietauti į kitą, ne lietuviškų patiekalų, restoraną. Tai ir padariau, tačiau prieš tai išnarsčiau lietuviškąjį meniu, pasižvalgiau, ką lietuviai nuveikė per 40 elektroninės knygos metų.

Pradėjau nuo jau minėtos parduotuvės www.knygute.lt. Siūlo virš 400 knygų, tačiau čia karaliauja “Eridanas” (85 proc.) ir “Svajonių knygos” (9,4 proc.) – fantastika ir meilės romanai. Jeigu šios sritys nedomina, galite keliauti kitur, nes likusi dvidešimtis pavadinimų įdomesnės literatūros ieškotoją sudominti gali nebent G. Meyrinko romanu “Golemas”: neturėčiau popierinio, imčiau už tuos 14 elektroninių litų.

Tuo tarpu “Šveiko nuotykiai” kaštuoja po 15 Lt už kiekvieną dalį, M.Areimos “Fenomenas psichas arba Nupuolęs angelas” – 20 Lt. “Svajonių knygos” savo kišeninio formato beletristikos elektronines versijas siūlo už 7,40 Lt, rimtesnes – už 10,40 Lt. “Svajonių” kainos nesikandžioja, tačiau tos kišeninių bučiuoklių svajonės jau užpildė visus Lietuvos pakampius ir buktynus, kur kaštuoja 2-3 litukus. Kai kurias nevalingai parkeliavusias į mano namus (kaip nemokamas priedas prie žurnalų) išvežu mamai (čia toks tradicinis lietuvių bruožas – jei turi ką nereikalingą, neišmesk, o bogink pas tėvus), kuri perskaito ir kaupia. Sakau, atiduok draugėms. Atsako, jog jos neima – pačios siūlo tokias pačias. Bet čia nukrypau…

Knyguteje.lt “Eridano” leidiniams galioja vienkainė politika – 9,99 Lt. Pagirtina ir peiktina. Sapkowskis ramiai gali būti keliamas brangyn, o seni PFAF numeriai – pigyn. Toks tūlas Stasys, knygute.lt atstovas, www.fantastika.lt forume rašė: “Kas del kainu mazinimo pirmoms pfaf knygom, nemanau, kad tai teisinga: visu pirma, mano manymu jos yra geresnes; antra, ju jau nera popieriniam variante ir ko gero nebebus.” Briedas. Mano giliu įsitikinimu e.knyga žmogui tikrai reikalinga skaitymui, o ne kaip puošmena skaitmeninėje bibliotekoje, tad skaičiuojančiam (o tokiu neišvengiamai tampa daug skaitantis, nes knygynuose kainos artėja link pusšimčio už vienetą) tūlam lietuviui nuo dukart iki triskart pigiau pirmuosius PFAF numerius bei kitas knygas bus įsigyti buktynuose arba “iš rankų”, pvz., www.sena.lt. Tokiu atveju, perskaitęs dar gali tikėtis, jog pavyks vėl parduoti knygutę net už tą pačią kainą. O rezultatas – sužinoti, perskaityti, patirti, išgyventi – bus pasiektas.

Tačiau Stasys lepteli kitą tiesą – senosios “Eridano” knygos buvo vertingesnės turiniu, tad ar nereiktų pagalvoti apie kainų diferencijavimą pagal autorių inicialus, pavadinimus bei atsižvelgti į pasiūlą popieriniame variante. Pavyzdžiui, Asimovo “fondus” ar, galbūt kažkada elektroniniu formatu pasirodysiantį, S. Kingą – užkelti į kosmosą, Norton’o raganas ir meilės istorijas – nuleisti žemėn.

Apie Knygute.lt asortimentą: ant virtualių prekystalių guli knygos, kurios popieriuje pasirodė prieš tris ir daugiau metų. Taigi, skaityklių turėtojams siūlomas archyvas.

Gal skaityklių turėtojai labiau laukiami antroje parduotuvėje, www.skaitykle.lt ? Ne, ten be archyvinės nykumos pasitinka dar gražesnis lozungas:

Laba diena! Gerai, kai tokius dalykus pamatai prieš perkant, o ne post factum.

Taigi, skaitykle.lt orientuojasi į populiarius, bet ne populiariausius. Panašiai galima verslą daryti daugiabučių gyventojams reklamuojant elektromobilius.

Tačiau numoju ranka į apsaugas (ir internetas sako, kad šitą suderinamumo fokusą pasistengus galima apeiti) ir žvalgausi toliau: gražus senesnių knygų archyvas. Galima rasti leistų prieš porą metų, bet nieko iš to, kas dabar blizga knygynų vitrinose. O ir kainodara čia neglosto: siūloma Oscaro Wilde’o pasakas skaityti vaikučiams už 20 Lt arba už 19,99 Lt Mary Higgins Clark pasakas suaugusiems. Kažkokie nesusipratimai. Nors skaitykle.lt jau turi visai pusėtiną grožinės, ypač klasikinės, literatūros repertuarą: istoriniai Alfonso Eidinto romanai (“Ieškok Maskvos sfinkso” popieriniame variante lietuvių kalba  jau seniai tapęs deficitu), Viktoras Hugo, Džonas Golsvortis, Joris-Karl Huysmansas, Emily Bronte (kurią Amazone siūlo originalo kalba dykai), Jane Austen, Charles Dickens, Alexandre Dumas ir pan. Juolab kainodara pastarųjų minėtųjų žavi: sukurpta pagal principą – kuo knyga literatūrine prasme vertingesnė, tuo pigesnė.

Skaitykle.lt net keliolika tekstų siųlo dykai. Visai puiki proga suaugusiojo žvilgsniu susipažinti su Donelaičio “Metais” ar Putino “Altorių šešėly”. Nors mielai apsieičiau ir be jų. Trokštamų perskaityti knygų sąraše jų nematyti. Tad gūglinu toliau. Dabar jau – nemokamus ir ne visai legalius šaltinius.

Rezultatai trumpai:
www.bib.lt – pdf formatu siūlo moksleiviams būtiną lietuvių literatūros klasiką (dar didesnis pasirinkimas – www.antologija.lt) ir visiškai neblogą užsienio autorių kūrinių pasirinkimą: K. Abė „Moteris smėlynuose“, A. Asimov “Net patys Dievai”, R. Bradbury “Pienių vynas”, M. Bulgakovo “Meistras ir Margarita” bei “Šuns širdis” ir pan. Tačiau tai taip pat senienos, senokai nuskaitytos ir interneto platybėse plaukiojančios jau ne vienerius metus.

Dar šis tas guli jau penkmetį apleistame puslapyje http://my.opera.com/eknygos/blog/.

www.nemokamospdfknygos.lt – visgi prašo užmokėti už registraciją 3 Lt, o http://www.elknygos.lt – 10 Lt. Galėtų šituo verslu pasidomėti ir LATGA bei prokuratūra. Tos pačios skenuotos knygos pdf’ais guli ir lietuviškuose torrentų svetainėse, kur litai privalomai netraukiami. Linkomanija.net galima pavadinti didžiausia naujausių e.knygų pasirinkimą siūlančia svetaine. Čia galima rasti net keletą iš G. rubrikos “Naujos g.eros knygos”: Witold Gombrowicz “Apsėstieji”, Neil Gaiman “Anansio vaikai” ir “Kapinių knyga”, I. Banks “Tiltas”, Gao Xingjian “Dvasios kalnas”. Ir visos iš asmeninio skaitytinų kūrinių sąrašo! Apima džiaugsmas beribis ir dėkingumas besidalijantiems, o mūsų leidėjams galima iškelti vidurinį pirštą. Bet yra nemenkas trūkumas – šios knygos skenuotos, neparengtos ir nepritaikytos skaityklėms. Netgi konvertavus į kitą formatą, žaidimas su Kindle nustatymais, stengiantis išgauti kokybišką tekstą, lieka be didesnių rezultatų. Skaityti įmanoma, tačiau nepatogu versti puslapius, vieno teksto dingsta raidės, kito – jos aptrupėjusios, lyg išblukusios nuo saulės ar išleistos iš spausdintuvo, kurio dažai eina į pabaigą – toks skaitymas kiek vargina akis ir protą, tuo tarpu skaityklėms skirtų e.knygų tekstas tikrai niekuo nenusileidžia knygos puslapiams, be to jį galima lengvai koreguoti pagal asmeninius parametrus. OK, iškeltą pirštą kiek nuleidžiu.

Norintiems papostringauti apie piratavimą ir jo žalą, atremčiau, kad šiandieninė situacija su e.knyga mūsuose panaši į tarybinių laikų muzikos platinimą: turi magnetofoną, žinai, kad yra muzikos grupė The Rolling Stones, yra grupės albumai ir dainos, tačiau jų legaliai nenusipirksi, tad lieka išeitis norimus kūrinius į savo kasetę persirašyti iš draugo pasiskolintos kasetės ir po to klausyti nemokamai arba pakloti didesnę sumą, kad koks jūreivėlis parvežtų originalią anglišką plokštelę.  Taip ir su e.knygomis: yra skaityklė, yra kūriniai, kurių nenusipirksi, tačiau gali pasiskolinti iš draugo Interneto ir skaityti nemokamai, arba mokėti pinigus už nelietuviško teksto e.knygą.  Be to, net linkomanijoje nemačiau, kad būtų bent viena knyga iš skaitykle.lt ar knygute.lt – net sutampant pavadinimams torentuose dalinamasi skenuotos versijos, skirtos labiau skaitymui kompiuterio ar planšetės ekrane. O skaitymo “malonumą” per minėtus agregatus žino kiekvienas. Be to sudėtinga įžvelgti kriminalą, kai žmogus nuskenavęs knygą dalina dykai skenuotus ir padaugintus puslapius gatvėje.

Grįžtu prie skenuotų knygų skaityklėje ir iškelto piršto. Kiti skaitykliautojai  (turiu pluoštelį tokių pažįstamų) pasidalino patirtimi, kuri sako, jog galima priprasti ir prie tų pdf’ų su aptrupėjusiomis raidėmis, nors susidraugauti su tokiu tekstu sekasi sunkiai. Bet dar sunkiau susidraugauti su rinkos situacija ir jos nepajudinamumu. Leidyklos jau n metų į e.knygų rinką tik žvalgosi, verkia dėl jos dydžio, mažėjančių popierinių knygų pardavimų, diskutuoja apie knygų ateitį knygų mugėse, platina pranešimus, tačiau traukinio nepaleidžia arba paleidžia su ratuose užstrigusiais pagaliais.

Visoje šitoje situacijoje yra ir dar vienas “žavintis” niuansas. Dabar tiksliai nepamenu kuri leidykla ne taip seniai leptelėjo, jog eina į elektroninę knygininkystę, nes mato tikslinę rinką – emigrantus, kuriems vežtis sunkias knygas labai nepatogu, siųsdintis taip pat brangoka, o štai elektroninės versijos būtų pats tas. Iš to galima spėti, jog mažesnių lietuviškų elektroninių knygų kainų galima greitu metu nesitikėti, gi emigrantai pinigingi. Vietinei publikai bus toliau kišamos nedaug kaina besiskiriančios popierinės versijos, bus toliau raginama apsilankyti išpopuliarėjusiuose leidyklų knygynėliuose arba užsipirkti visiems metams į priekį knygų mugės metu.

Visoje šitoje košėje yra ir pozityvių pusių (kaipgi G. be jų) – jau praktiškai įsitikinau, jog Kindle Dostojevskį galiu skaityti originalo kalba, kaip ir Stepheną Kingą. Tikiuosi per kelis metus prasilaušiu ir gal jau skaityklėje gulės nemokamai Amazon’o siūlomas “Ulisas”. Spėkite, kiek man tada rūpės pajudėjęs lietuviškų knygų elektroniniu formatu traukinukas?