Keista vaporwave ir vinilo sąjunga: septyni įdomiausi albumai


Vaporwave taip stipriai nedera su vinilo formatu, kad analoginė šios muzikos klausymo praktika tampa savotiškai žavinga. Vaporwave gimė internete apie 2010 m. ir kaip laikmeną geriausiai išnaudoja digital bei kasetes. Pastaroji medija labiausiai atitinka vaporwave akcentuojamą laikmetį – nerūpestingus aštuoniasdešimtuosius ir korporatyvinius devyniasdešimtuosius. Per savaitę Bandcampe pasirodo iki 10 naujų vaporwave albumų kasečių formate.

Vinilą klausytojas sieja su kokybišku garsu, o tuo tarpu vaporwave patiriamas kaip elektroninis lo-fi. Jeigu kada klausėte prastos kokybės MP3 arba kasetę su sugadinta juosta, tai yra vaporwave mėgstamas efektas, kuris su vinilo koncepcija turi mažai ką bendro. Vinilas yra prabangos dalykas, lyg ir įpareigojantis vartoti jį per hi-end atkūrimo sistemas, tačiau vaporwave skleidžiasi visai kitame kontinuumo gale. Apie prašmatnius atkūrimo niuansus kalba (beveik) neina.

Šiandien per mėnesį išleidžiami du-trys vaporwave vinilai. Daug jų ilgus mėnesius kaba finansavimo platformose (pavyzdžiui, Qrates), o pagrindinį darbą nuveikia trys-keturios leidybinės kompanijos iš vieno ar dviejų žmonių. Retkarčiais daugiau lėšų turintys atlikėjai (?) vinilą išsileidžia patys. 

Tokios sąlygos – rojus kolekcininkams. Adrenalinas laukiant ir kėlimasis naktį, kad nusipirktum ką tik paskelbtą leidinį, o paskui nesibaigiančios diskusijos Reddite. Apie 90% plokštelių išperkamos tą pačią dieną, apie pusė jų dingsta per pirmą minutę, kartais – per dešimt sekundžių. Tiražai dauguma atvejų neviršija 200 kopijų. Kai kurie leidžia sau didinti jį iki 500 vienetų tačiau tik kultinių albumų atveju. Šį rytą Neoncity Records pardavė 700 naujo vinilo kopijų per kelias valandas.

Vaporwave vinilų kolekcininkų sociume (aktyviausi mes Reddito r/VaporVinyl sube) net kyla minčių susimesti ir išsileisti svarbius albumus patiems, tačiau tą sunku padaryti, nes jokia oficiali platforma nesiima gaminti bootlego. Tai gana juokinga, nes beveik visi vaporwave naudojami semplai ir taip yra vogti, tad r/VaporVinyl bendruomenė nesutaria, ar galima dar kartą pavogti tai, kas jau yra pavogta.

Tą žinodami atlikėjai išleidžia albumus itin mažais tiražais, kartais iš anksto neskelbdami pardavimo pradžios laiko ir taip keldami mums, kolekcininkams, dar daugiau streso. Daug vinilų išleidžiama JAV rinkai, todėl europiečiai vidury savaitės kartais prie kompiuterių budi iki paryčių. Jeigu spėju laiku refrešinti puslapį gali būti, kad pasiseks nugriebti vinilą, kuris po kelių savaičių Discogs kainuos tris kartus brangiau. Tai dar juokingiau – vaporwave pašiepiantis konsumerizmą ir komfortišką korporatyvinę butaforiją yra to paties konsumerizmo auka.

Savotiškai šypsausi ir dėl to, kad vaporwave trolina bet kokią kitą muziką ir įprastą klausymo patyrimą. Vaporwave judėjimas tarsi sako, kad bet kurį kūrinį čia ir dabar gali išmesti perdirbimui ir iš to pagaminti bet kokį kitą daiktą ir naudoti jį visai kitai paskirčiai. Jokios fiksacijos, jokio kulto, nes svarbiausia – klausytojo unikali patirtis.

Nesu tikras, kiek vaporwave vinilų mylėtojų yra Lietuvoje, bet jeigu tokių atsirastų, pristatysiu jums septynis (neapsiribojant) įdomiausius šio žanro vinilo leidinius. Juos atrinkau atsižvelgdamas į albumų istorinę/išliekamąją vertę ir jiems parodyto dėmesio kiekį.

Saint Pepsi – Hit Vibes

Šis albumas vinilo formate atidaro visų vaporwave mylėtojų duris. Tai labiausiai trokštamas leidinys, kurį sukūrė Ryan DeRobertis (aka Saint Pepsi). Vinilas pradėtas pardavinėti 2013 m. dviem variantais: black (250 vienetų), red (250 vienetų). Jis neturėjo jokio stilizuoto viršelio ir dėl autorių teisių reikalų buvo žymimas kaip promo kopija. Not for sale. Ha ha.

Pradinė pardavimo kaina buvo 15 USD ir ilgą laiką šis albumas mėtėsi Discogs paraštėse, tačiau žanrui išsikasus iš po žemių, šiandien už juodą kopiją kolekcioneriai kloja 250 – 300 USD, o raudona kopija siekia 400-500 USD aukštumas. Anądien mūsų vienas vyrukas virkavo, kad nespėjo nugriebti raudonos kopijos už 535 USD. New low, – kažkas pakomentavo.

Vaporwave mylėtojai laiko šį albumą puikiu pavyzdžiu, kaip žanras geba šaipytis pats iš saves. Nors Hit Vibes, galima sakyti, nustatė vaporwave (tiksliau, jo atmainos future funk) standartą. Dar daugiau, vinilo vaikymasis atskleidžia vaporwave, kaip saviironiško manifesto prieš konsumerizmą esmę. Ar kas galėjo pagalvoti, kad už iškraipytą Michael Jackson kūrinį kas nors mokės pusę tūkstančio dolerių?

Kartą per metus Saint Pepsi parašo, kad rado atliekamų Hit Vibes vinilų dėžę savo spintoje ir tuoj tuoj išleis juos pardavimui, tačiau tai tik dar viena spekuliacija, kuri augina paradoksalų kultą šiam albumui. r/VaporVinyl sube pasakymas found this in the closet reiškia pašaipią užuominą į Hit Vibes – geidžiamą, tačiau sunkiai pasiekiamą leidinį. Nootrakoje – black versija iš tų laikų, kai vaporwave buvo before it was cool.

Paklausyti

Catsystem Corp – Palm Mall

Jornt Elzinga (aka CatCorp) yra mallsoft meistras. Dar kitaip šis stilius vadinamas post apocalyptic mall music. Tai klasikinis vaporwave, kurio pagrindą sudaro muzak – muzika, kurią jūs girdite liftuose, prekybos centruose ar viešose erdvėse.

CatCorp ją perdirba taip, kad nejučia persikeliu į apleisto miesto prekybcentrį po globalios katastrofos ir jie būna pamiršę išjungti salėje grojantį garso takelį. Gali pasirodyti, kad tokią muziką pagaminti lengva, tačiau CatCorp tą daro labai elegantiškai. Lakesnės vaizduotės vartotojas čia pat atsidurs kitame išmatavime ar fantastinėje kino juostoje. Toks patyrimas vėl verčia žavėtis žanru – keista kalėdinė muzikėlė gali skambėti kaip atsisveikinimo su Žemės planeta melodija arba himnas žudančiam vienišumui dideliame mieste. Jei norite gero eksperimento, pasivaikščiokite vėlai vakare kokiame nors prekybos centre su Palm Mall ausinėse.

Nuo 2019 m. Jornt Elzinga nebekuria semplų pagrindu pagaminto vaporwave, tad senesni jo įrašai tampa žanro klasika ir toks yra Palm Mall. Albumo leidybą pasidalino dvi gerai šiame lauke žinomos įrašų kompanijos: Plus100 ir Geometric Lullaby. Išleista 250 pink ir 250 blue kopijų. Albumo tiražas buvo išpirktas per nepilną minutę. Gerai paieškojus šį vinilą dar galima gauti už 60 eurų ar kiek pigiau. Kaina kol kas nekyla vien dėl to, kad CatCorp pažadėjo perleidimą. Nuotraukoje matote abi versijas su testine albumo kopija, kurią maloniai už paramą Atlantos miesto vaikų ligoninei perleido Plus100 įkūrėjas Jeff Cardinal (aka Vaperror).

Paklausyti

Vaperror – Mana Pool

Šį albumą galima klausyti net ir nieko nežinant apie vaporwave. Vartotoją įsups švelnūs kapoti ritmai ir apleistos kosminės stoties egzoplanetoje garsai. Vaperror daro vaportrap – po keistais ritmais gerai paslepiami semplai ir padabinami gausia atmosferine elektronika. Ilgai galvojau, ar geriau minėti Blank Banshee trilogiją, tačiau pasirinkau būtent Mana Pool. Gal dėl jo jaukumo, gal dėl iki tobulumo nugludinto skambesio.

Plokštelė pirmiausia buvo išleista po Dream Catalogue sparnu (juodas vinilas), tačiau vėliau Jeff Cardinal perleido ją net keturiais variantais. Rečiausias ir kolekcininkų labiausiai vertinamas yra clear splatter, kuriuo buvo prekiaujama tik per Yetee parduotuvę be jokio išankstinio įspėjimo. Tie, kurie pavėlavo, dabar už plokštelę kloja 70 ir daugiau eurų. Nuotraukoje pirmas Dream Catalogue leidimas, testinė kopija ir du iš keturių perleidimai įskaitant Yetee versiją.

Paklausyti

2814 – Birth Of A New Day

BOAND – taip jį trumpina vaporwave mylėtojai ir visi žino, kad reikia nulenkti galvas. Ikoninė t e l e p a t h ir HKE kolaboracija liečianti keisčiausias sielos pakampes. Jei kada buvote Tokijuje lyjant lietui kokio nors dangoraižio paskutiniame aukšte, tikriausiai ši muzika būtų tikusi jūsų nuotaikai.

Albumas, kurį išgyrė Rolling Stone, nutolsta nuo tradicinio vaporwave ir artėja prie ambient šeimos. BOAND su visu savo tobulumu yra slushwave atstovas – nuolat lyjančio modernaus, tačiau pamėkliško ateities miesto garso takelis. Taip gerai kaip t e l e p a t h, slushwave nedaro niekas, nebent Mindspring Memories, kurie šiemet išleis pirmą vinilą.

Nuotraukoje matote perleistą albumo versiją, nes pirmo leidimo vinilo gauti beveik neįmanoma. Net ir šis perleidimas siekia 150 eurų ribą, tad melomanai laukia trečio leidimo. Jeigu jums bloga nuo vaporwave ir nenorite šio pavadinimo girdėti, bet mėgstate ambient muziką su ateities, kurios niekada nebuvo prieskoniu, BOAND bus puikus pasirinkimas. Tai yra žanro Dark Side Of The Moon. Sakau be ironijos.

Paklausyti

Macross 82-99 – A Million Miles Away

AMMA – ko gero gražiausias žanro viršelis. Šventasis future funk gralis, išleistas dviem juodomis versijomis ir reta crystal versija (200 kopijų). Ilgai vaikiausi šios Neon City Records (Hong Kong) plokštelės. Beveik kiekvieną dieną mūsų bendruomenėje kas nors girdavosi gavęs šį albumą, o kažkas liūdėdavo ir vėl praleidęs. Man nepavyko pačiupti net ir perleidimo, nes visas tiražas išgaravo iki kol nusigavau prie PayPal piniginės.

Šis albumas yra geriausia vieta pradėti domėtis future funk, nes yra puikiai sukonstruotas ir nepriekaištingai parengtas vinilui. Jeigu mėgstate japonišką city pop, tikiu, kad užskaitysite AMMA. Nuotraukoje matote juodą ir crystal versijas, kurias dėka draugiškos vaporwave bendruomenės gavau pradine pardavimo kaina. Ačiū prancūzui Mika Bassom. Jeigu užkabino, labai patariu sekti Neon City Records. Nieko tokio, kad jų leidinių reikia laukti pusę metų, tačiau kokybė ir estetika – aukštumoje.

Paklausyti

Macintosh Plus – Floral Shoppe

Tai labiausiai keikiamas vaporwave vinilas, tačiau ne dėl turinio, o dėl to, kad dauguma pirkėjų jo negavo. Įrašų kompanija Olde English Spelling Bee bankrutavo ir neįvykdė įsipareigojimų tiek gamintojams, tiek pirkėjams. Jau antrus metus iš eilės vaporwave bendromenėje OESB yra baisiausias keiksmažodis ir paniekos objektas. Ši plokštelė buvo tiek trokštama, kad pinigus praradę žmonės pirko leidinį už daug didesnius pinigus negu jo pradinė pardavimo kaina, kuri dabar su siuntimu į Lietuvą sudarytų apie 50 eurų.

Albumus vėliau pradėjo pardavinėti apmokėjimo negavę plokštelių gamintojai. Tiražas nežinomas, nes po to, kai buvo išparduota pink versija, gamintojai išleido white variantą, bet ir vienas, ir kitas – išcentruoti bei banguoti.
Nepaisant viso negatyvaus ažiotažo, šis albumas yra istorinė vertybė. Kartu su kitu šedevru – Chuck Persons Eccojams jis laikomas žanro etalonu. Po pseudonimu Macintosh Plus slepiasi Ramona Andra Xavier – jauna muzikos kūrėja taip pat žinoma kaip Vektroid. Neseniai ji išleido dar du vinilus skirtingais pseudonimais. Su jais atskira istorija: leidybos kompanija pamiršo į vinilą įtraukti vieną kūrinį ir plokštelę išsiuntė pirkėjams. Dabar laukiame, kol jie ištaisys klaidą ir atsiųs tinkamą variantą.

Paklausyti

Chuck Persons – A.D.D. Complete

Nesu tikras, ar šis keturgubas 7’’ albumas gali būti gera pradžia vaporwave vinilo fanams, nes išklausyti šį dalyką nėra lengva. Viena septintukų pusė primena tai, kas yra vaporwave – košė suplaktų aštuoniasdešimtųjų ir devyniasdešimtųjų kūrinių, kurių kiekvieno epizodas trunka vos kelias sekundes.

Kitoje plokštelių pusėje tie patys kūriniai kaip kelių sekundžių fragmentai įrašyti fiksuotuose garso takeliuose. Tas pats kūrinys, kuris trunka kelias sekundes, sukasi be pabaigos. Taigi, klausytojo patirtis klausant šį albumą yra visai kitokia – tokiam klausymui reikia skirti dėmesio ir sėdėti prie plokštelės kartas nuo karto perkeliant adatėlę.

Pasirinkau šį albumą pristatyti, nes jis geriausiai atskleidžia vaporwave filosofiją – visa ko laikinumą ir suvartojamumą. Vapor tikrąją to žodžio prasme.

Klausant A.D.D. apima labai keistas egzistencinio nerimo, kankinančio laikinumo bei aštraus vienišumo šioje planetoje jausmas. Lyg pagautum save ketvirtą ryto perjunginėjant nesibaigiančius pamėkliškos televizijos kanalus kokiame nors no name viešbutyje no name mieste no future laikmetyje.

Paklausyti

Bičiuliai iš r/VaporVinyl paminėtų dar kelias garsias, plačiai aptariamas ir brangias plokšteles, tačiau pirmai pažinčiai pakaks šių.

Jeigu norite su vaporwave judėjimu susipažinti iš esmės ir iš giliai, tai paskaitykite Gyčio Dovydaičio mokslinį darbą.

fb-share-icon

4 komentarai apie “Keista vaporwave ir vinilo sąjunga: septyni įdomiausi albumai

  1. o tie vaporweiviai koncertuoja ar tik butlegus kepa?

    1. Kartais koncertuoja. Aktyviausias George Clanton (100%Electronica leiblo savininkas). Taip pat future funk chebra iš Neon City Records aktyvi live.

  2. „Hit Vibes” LP norėjau nusipirkt kai dar buvo pas leidėją jo kaina, bet gaila nenusipirkau, pinigų trūko tuo metu, greit po to nebeliko jau jų pardavime… gaila.
    Užtat turiu 2814 新しい日の誕生 pirmą presuoto CD leidimą.
    Teko turėti M82-99 „Sailorwave” CD, bet nepatiko kad CDr ir perpardaviau, kitu atveju gal būčiau pasilikęs. Dar to pat turiu kito albumo CD kuris irgi deja yra CDr ir perpardavinėju kuris laikas ir tą. Nes man atrodo neprasminga pasilikti nerimtą leidimą kai tiek kainuoja. CDr = nerimtas. Prasminga juos pirkt, jei nesinori pasilikt, perparduosi visad su pelnu :)
    Bet man labiausiai patikusio M82-99 albumo gaila dar nėra fizinio leidinio jokio išleista.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.