Toks ydingas snobiškumas ir negalėjimas atleisti piršto nuo mygtuko volume up verčia išsilieti keliais syvais klausant naujojo liubimčikų darbo „Röd“. Albumo viršelis piešia fatališką moterį ir kol kas kankinuosi su skaitmeniniu formatu – nežinau, ar šis diskas bus apipiltas raudona spalva, ar raudona figūruoja kūrinių tekstuose. Nejaučiu jokio raudonio, nebent purpurinį neoninių lazerių raižymą futuristinės diskotekos aikštelėje. Čia tokia asmeninė buka iliuzija, dar likusi nuo „Tillbaka till samtiden“ vis palydima sapno, kad kažkada kent gros kokioje intymioje Švedijos kabako scenoje, o aš dar blaivia galva suklupęs visu kūnu linguosiu į taktą.
Nuo šiandien toje diskotekoje galės groti ir „Röd“: nuo … iki… Nors keistoka bažnytinė įžanga, skambanti „18:29-4“, labiau tiktų mišparams, kuriuose senyvi angelai su angelėmis gieda Biblijos ištrauką. Tačiau tai tik vartų atidarymas į, vėl su Joshua prodiusuotu, muzikiniu patiekalu: dar greitesniu, dar šoklesniu, dar įdomesniu. Tik tai nepatiriama iš karto: čia vėl galioja kentiška taisyklė – albumo gerumas gerėja sulig perklausų skaičiumi. Pradinis popsūkinis bumčikumčik vienodumas po truputį šlifuojasi, skleidžiasi, kol auksiniame viduriukyje aptinki ne vien elektroninius mygtukų paspaudymų derinius, bet ir griebiančias už pautų boso linijas, elektroninių gitarų ir styginių blizgesį, emociškai užburiantį vokalą, nešabloniškas aranžuotes ir, svarbiausia, kūrinių vientisumą, nuoseklumą, pereinant iš vieno į kitą,- tik kelios pauzės, tarp kurių besisukantis vientisas muzikinis srautas pagauna ir nuneša į ten, kur niekad nebuvai.
httpv://www.youtube.com/watch?v=5WqKUnhAU7g&feature=player_profilepage
Ilgos, 4-6 minučių, kompozicijos skamba taip smagiai, kaip kent niekad neskambėjo. Žinoma ne visos, bet neįmanoma nepasiduoti ritmui per šoklius „Taxmannen“ ir „Krossa Allt“ ar šėtoniškąjį „Vals för Satan (din vän pessimisten)“. Liūdnajai melancholijai, smingančiai į visus širdies skilvelius, reiktų pagarsinti „Idioter“ ir religinį epilogą „Det finns inga ord“. O dieviškąją kalnų dainą su Knopflerio gitara „Hjarta“ galima ir reikia drožti tol, kol dr. Hauso parankiniai pasakys: „tau skilvelių virpėjimas“.
Kartu su nauju albumu turime ir pranešimą, kad kitais metais prasidės albumo pristatymo turas, kol kas tik skandinaviškajame žemyne, bet ką gali žinoti…
p.s. Kaip ten bebūtų keista, kiekvienas kent’ų naujas albumas vis dar džiugina ir būna klausomas, ko, deja, nebegaliu pasakyti apie Sigur Ros.
aš irgi myliu kentus. ir į koncertą jų svajoju. (čia iš serijos: „aš irgi buvau festivaly. ir purve šokau. bet drabužiams nieko neatsitiko”.) bet albumo tai dar neklausiau. bijau, kad per daug užveš :)
o pričiom čia tas palyginimas su sigur’ais? skaitau, offca, derėjo susilaikyt.
derėjo, negalėjau. pykstu, kad po Takk nebesinori jų klausyti. o galėtų gi jau kažkaip atsinaujinti muzikaliai
ką reiškia „atsinaujinti”? visi pripažino, jog paskutinis albumas (bent jau pirmoji jo pusė) buvo kitoks nei įprasta, tai kuo čia ne atsinaujinimas muzikaliai? (ir prasidėjo offtopic disputas :)
aha nepradėkim off… ale man buvo tas pats tik šviesiau :)
Kent nuostabūs. Laiminga buvau per jų koncertą :) Vokalistas artistiškas ir užburiantis – net iš toli..
Čia vokalistas aiškina, kodėl albumas vadinasi Röd ir ką jam reiškia ši spalva. Kai veiks galva, išversiu.
P:
Varför heter skivan Röd?
J:
Det finns en tanke och tematik. Det är så starkt ord och det står för så otroligt mycket. Det finns ju många laddade ord som är färger. Just röd har i alla fall övervägande poisitiv laddning.
P:
Vad betyder ordet röd för dig personligen?
J:
Blod. I bemärkelsen av att det är väldigt mänskligt. Där är alla precis likadana. Men man letar ju efter en titel som känns skön. Förra gången blev det en ordlek, och nu kändes det rätt med bara ett ord. Jag tycker vår bästa titel är Verkligen. Skivan är inte den bästa vi gjort, men titeln. Det är ett skönt ord som man sa mycket då 1995-1996, haha.
lauksiu
P:
Why is the disc Red?
J:
There is an idea and theme. It is so strong a word and it stands for so much. There are many loaded words that are colors. Just red, in all cases considered poisitiv charge.
P:
What does the word red for you personally?
J:
Blood. In the sense that it is very human. There are all exactly alike. But of course you are looking for a title that feels nice. Last time it was a pun, and now it felt right with just one word. I think our best record is real. The disc is not the best we’ve done, but the title. It is a beautiful word that we said much since 1995-1996, haha.
obana, tu kaip poliglotas varai. dabar dar į lietuvių paversk ir iš manęs tau alaus, kai gersi
Galėčiau ir į lietuvių, bet užtikrinu – angliškai suprasi geriau :)))
Google Translate <3 NOT!!! :D
P: Kodėl albumas vadinasi "Raudona"?
J: Yra mintis ir tematika. Tai toks stiprus žodis ir jis simbolizuoja be galo daug. Juk yra daug "įkrautų" žodžių, reiškiančių spalvas. Būtent raudona turi ypač pozityvų "krūvį".
P: Ką žodis "raudona" tau reiškia asmeniškai?
J: Kraują. Ta prasme, kad tai labai žmogiška. Čia visi esame tokie patys. Bet juk ieškai gražaus pavadinimo. Praeitą kartą buvo žodžių žaismas*, o dabar atrodė tinkamiausia pavadinti vienu žodžiu. Manau, geriausias mūsų pavadinimas yra "Verkligen" (tikrai, iš tikrųjų). Šis albumas – ne pats geriausias mūsų darbas, bet pavadinimas. Tai tik gražus žodis, kurį dažnai tada vartojome (1995-1996), haha.
*2007-ųjų albumas vadinosi "Tillbaka till samtiden" – Atgal į dabartį
Takk
PR, fak :D
Kai turėsiu laiko, išversiu albumo dainas. Jau yra pirma http://rainwhisper.wordpress.com
ŠAUNU
o aš pasakysiu kas nėra šaunu. tas pasakymas interviu: „Šis albumas – ne pats geriausias mūsų darbas” mane iškart kažkiek suneramino… ir štai po trejeto perklausų man atrodo, kad Röd yra silpniausias Kent albumas per pastaruosius 13 kūrybos metų. duokdie gal dar subręs jis mano ausyse, bet kažkaip iki šiol Kent’ams to nereikėdavo…
Liu, Jocke turėjo omeny, kad Verkligen – ne pats geriausias jų darbas. Apie Röd jis kalba priešingai – kad tai geriausias jų darbas.