Kinas ne žiūrovams: VIDAUS IMPERIJA (INLAND EMPIRE). Rež. David Lynch
Naujo Davido Lyncho filmo “Vidinė imperija” (Inland Empire) vertinimuose galima pastebėti įdomią tendenciją. Vos ne visi kino kritikai vieningai pabrėžia, kad tai labiausiai gąsdinančių vaizdų ir kartu sudėtingiausias režisieriaus filmas. Įdomu, kad toks vertinimas būdingas tiek kritiškoms, tiek pozityvioms šio filmo recenzijoms. Tik pirmiesiems tai trūkumas, nes Lynchas šį kartą persistengė ir per daug viską supainiojo, o antriesiems – “Vidinė imperija” yra filmas, kuriame daugiausiai lynčiškų vaizdų ir jo kino atmosferos.
Lynchas – klastingas režisierius. Jis, matyt, nemėgsta kino kritikų. Ir būta dėl ko, nes tai nevykę mažiau išmanančių žmonių bandymai išversti Lyncho kino kalbą į žodžius, parašytą tekstą. Juk apie Lyncho filmus rašyk nerašęs, bet vistiek tolokai liksi nuo jo kino jausmingumo. Šis režisierius ypač, daug labiau nei dauguma kitų, kalba vaizdais.
Man susidarė kiek kitoks įspūdis apie “Vidinę imperiją”. Tai gerokai kitoks, besiskiriantis nuo ankstesniųjų Lyncho kūrinių, filmas. Tai pastebima netgi išoriniuose požymiuose – beprotiška filmo trukmė (179 min.), siaubingai nerišlus siužetas, daug detalių paimtų iš visiškai svetimo Amerikai konteksto (čigonai, lenkai), gana daug avangardistinio kino elementų (išblukęs vaizdas, tas pats siužeto nepaisymas, daug poetinės kalbos). Apibendrinant, tai vos ne šokiruojančiai avangardistinis filmas.
Žinoma, tam susidarė palankios objektyvios aplinkybės. “Vidinė imperija” – Lyncho išsilaisvinimas iš Amerikos kino studijų ir didelių kino biudžetų. Viskas filmuota skaitmeniniu būdu, kamera kainuojančia keliolika tūkstančių JAV dolerių. “Vidinėje imperijoje” Lynchas daro tai, ką nori, nepaisydamas finansuotojų, žiūrovų, aktorių ir t.t.
Todėl, tai greičiau naujas Lynchas. Nes senuosiuose filmuose šis režisierius supindavo savo įžymųjų “misticizmą” arba “iškritimą iš tikrovės”, arba “tikrovės plyšį” (kaip čia tiksliau pavadinus?) su gana nesunkiai atpažįstamais pop kultūros simboliais – seksualumu, neištikimybe, “paslaptingaisiais pasaulio valdovais”, magija ir pan. “Vidinėje imperijoje” viskas žymiai sudėtingiau, čia atsisakoma nuoseklaus siužeto, čia ne toks konvencionalus seksualumo vaizdavimas (nors jo daugiau negu anksčiau), gerokai labiau nuo Amerikos atitolusi kultūrinė erdvė.
Matyt, todėl, “Vidinėje imperijoje” galima jausti (bent jau iš žiūrovo pirmą kartą susiduriančio su dar labiau nepriklausomu Lynchu) tam tikrą kampuotumą, pabrėžtiną atsainumą auditorijos atžvilgiu. Filmą galima gan nesunkiai suskaldyti į kelioliką atskirų gabalų – lenkiškasis, filmo Amerikoje filmavimas, Lauros Dern santuoka, aktorės (filmo herojės) Lauros Dern antipodės istorija. Taip pat, žinoma, Lyncho “Rabbits”, rodyti anksčiau, išleisti atskiru DVD ir čia įklijuoti į “Vidinę imperiją”.
Tad kiek netikėtai ir šis tekstas pavirsta ne “Vidinės imperijos” aiškinimu, o nedrąsiu stovinėjimu prie “filmo vartų”. Išties sunku imti aiškinti šį filmą. Tai sunki intelektualinė užduotis, be to, reikalaujanti kitokio pobūdžio kalbėjimo, ne pristatančio ir gal net ne aiškinančio, o drąsesnio, ryžtingesnio interpretavimo. Ne su susižavėjimo (ar priešiškumo) “paremta” povyza, o tikslaus chirurginio filmo išpjaustymo į aiškias struktūras.
Tad, kaip vis dėlto pristatyti šį filmą, sukurti bent kiek aiškesnį ir tolesnei peržiūrai padedantį tekstą? Tai filmas apie filmo kūrimą ir apie tai, kaip nelengva nubrėžti aiškią ribą tarp filmo kuriamos tikrovės ir šiapusinės mums pažįstamos tikrovės. Tai kino “magijos” mįslės nagrinėjimas, kaip filmą paversti savarankišku pasauliu, o ne “biednu” mūsų pasaulio atvaizdu. Tai savotiškas bandymas išstumti žiūrovą (ir kritiką) už filmo ribų, neleisti lengvai išnarstyti filmo, jį paaiškinti ir įvertinti.
Būtent todėl Laura Dern filme yra tokio puikaus vaidmens atlikėja, bet kartu kyla klausimas – kokio vaidmens? Ar gražuolės, elegantiškos aktorės? Ar desperatiškos moters bėgančios nuo žudiko? Ar neištikimos ištvirkelės? Kur yra Lauros Dern vaidmuo? Ir kur yra tikroji Laura Dern, kurią mes galėtume žavėtis, kaip šio filmo žvaigžde?
10/10
Autorius: Dainius Blynas / www.kitizaidimai.lt
NUORODOS:
Filmas VIDAUS IMPERIJA Lietuvos k/t repertuaruose
INLAND EMPIRE (imdb.com)
liu on 
Su Blynu vis netiesiogiai konfliktuoju vertinimuose. Tačiau šį kartą taip nusiteikti veik neįmanoma. Dėl analizuojamo šaltinio. D.Lynchas leidžia ir būtent taip interpretuoti ( pakankamai daug tuščios filosofijos), ir daryti tai kitaip. Ar nuo galo į pradžią, ar nuo viršaus į apačią. Visaip gerai.
Konkrečiai negalėčiau sutikti su tik viena nuostata – kasd išvydoime kažkokį kitokį, KITĄ Davidą Lynchą. Ne.
Filme daug to, ko buvo ir ankstesnbiuose jo filmuose, kur pirmu smuiku griežė mistika. Čia tik jos žymiai didesnė dozė. Ir nevengčiau konstatavimų, kad didysis mistifikatorius leido sau ir užsižaisti, ir persūdyti, ir saiką prarasti. Tačiau… talento jėga vis vien pakylėja darbą virš eilinio amatininko, kuris jei būtų tiek nuplasnojęs į lankas nuo siužetinio aiškumo, padarytų tik sujauktą vaizdą. O VIDINĖJE IMPERIJOJE… buvę seanse kelios dešimtys žiūrovų ne tik išsėdėjo 3 valandas, bet sulaukė visiškos titrų pabaigos. TIKRA MAGIJA.
Šiaip filme pirma ir trečia valanda, visai įprastas, pažįstamas Lynchas. Vidurys – kiek saiko praradimas. Ir visa išmonė, kalbant apie filmo “nesuprantamumą”…
Tik dabar pastebėjau nesąmonę pavadinime – kas čia per svaičiojimai “KINAS NE ŽIŪROVAMS”. Tai kam?
Neužsiimsiu išvedžiojimais dėl šio nesusipratimo paneigimo. Tiesiog netikęs pareiškimas…
reiktų autoriaus paklaust, ką jis turėjo omenyje.. nors aš lyg ir suprantu, kad tai tiesiog filmas ne tiems, kurie kiekvieną savaitgalį einą į kokį relaxuojanti filmą. problema gal tik ta, kad šis prierašas nėra tinkamas vien tik šiam filmui – ko gero visiems d.l. darbams.
gal turėtų būti taip: KINAS ŽIŪROVAMS
Kvailai sugalvojo Blynas, norėdamas blatnai parašyti, ir tiek…
Arba tų menkinimas, kurie neina žiūrėti, ar ba tie “ne žiūrovai”, kurie žiūri šį filmą. Nei šis, nei tas…
nemanau, kad autorius norėjo ką nors sumenkinti, tiesiog yra nusistovėjusios tam tikros kino megėjų grupės: pirmoji, beieškanti atsipalaidavimo ir neįpareigojančio laisvalaikio, ir antroji, “parduodanti” savo laisvalaikį vardan vienokio ar kitokio sukrėtimo. aišku viena – lynčas neatpalaiduoja.
man nekliuva tas “ne ziurovams”, tiesiog eilinis begalinis Aruno visapusiskumas.
Neregeto absurdiskumo filmas..su giliai giliai paslepta mintimi, kurios nepavyko iskrapstyti paziurejus 2/3 filmo..likusio trecdalio natlaikiau..tiesiog labiau gaila pasidere nervu, negu sumoketu pinigu uz bilieta..ir zenkliukas filmo turetu buti ne Tevams leidus…geriau butu koks N-30…reik turbut dar pagyvent man koki 14 meteliu, kad suprasciau apie ka sitas filmas..
O man kliuva. Ir prieko “visapusiškumas?
Paparasčiausiai visi D.Lyncho filmai “žiūroviški”, ir tiek. Pats Blynas vaizduoja, kad išgliaudė filmą, bet, šiukštu, nė nebandykit žiūrėti jūs. Nwpatinka man tokios pozicijos ir užslėptos didybės manijos…
Na jau, Arūnai, galima pagalvoti, kad neskaitai atsiliepimų forumuose (nei šio, nei kitų DL filmų atžvilgių), kad sakai, jog tai žiūroviškas filmas. TAU jis žiūroviškas, bet tai tikrai ne pats lengviausias režisierius.
lengvas jis nebent galėtų būti, jei perkratytumėm visus sunkiasvorius