Neturiu žalio supratimo, kodėl kino teatrai šiam filmui skyrė tiek mažai dėmesio – kartą parodė vieno festivalio naktiniame seanse sostinėje ir kelis kartus mažesniuose miestuose. Gi nesvarbu, kad pirmosios „Reido” dalies mūsų didieji ekranai visai nesulaukė, bet garsas apie „Reidą” tarp žanro mylėtojų tikrai yra pasklidęs ir jo fanų netrūksta. Ne be reikalo kuriama jau trečioji dalis – vėl su Garetho Evanso režisūra ir scenarijumi bei su Indonezijos pencak silat čempionu Iko Uwais. Evansas jau išdavė, jog būsimo filmo siužetas prasidės dar nesibaigus antrajam filmui. Tai kaip ir galima nuspėti, jog bus įvelta kietojo herojaus šeima, kurią teks didvyriui gelbėti.
Bet neužbėgant už akių reikia papostringauti apie antrąją dalį, kuri dėmesio verta, tačiau nesižiūrėjo taip gaiviai ir šviežiai kaip pirmoji.
Evansas bando išvystyti kriminalinį-gangsterišką scenarijų, kuris žiūrovui visai nereikalingas. Žiūrovas nori meistriškų kovos scenų ir nieko daugiau. Tai su kaupu turėjo pirmoji dalis, kurioje nebuvo kada atsikvėpti nuo veiksmo ir įtampos. Tuo tarpu „Reidas 2” vysto vieno miesto mafijos grupuočių santykių istoriją, kuri nėra labai ypatinga ir papildomų balų neduoda. Juolab, kad ir aktoriai čia ne iš tos kategorijos, kur vienu antakio kilstelėjimu gali pasakyti daugiau nei penkiolika sakinių.
Žodžiu, dvi su puse valandos akivaizdžių pretenzijų į išsamesnio turinio juostą nelabai pasiteisino. Bent aš asmeniškai tikėjausi vėl uždaros erdvės ir jokių psicho-, socio- peripetijų, kurios primintų dar vieną nevykusį trilerį su Jasonu Stathamu, kur jam liepta daugiau vaidinti, mažiau mojuoti galūnėmis.
Tačiau gana burbėti: Evansas „Reide 2” net rodydamas ne kovos scenas stengiasi įpūsti meniškumo, ieško savos stilistikos, vaizdo ir garso dermės, kuria atmosferą, mizanscenas ir tai jam pavyksta, nors vietomis ir neišvengta dirbtinio patoso. Bet tai vis tiek yra šiemet geriausias matytas kovos menų filmas, kuriame ne kartą norėjosi nusukti nuo ekrano akis, nes kai kurios kruvinos scenos tikrai dūrė giliai ir skaudžiai.
Kovos scenų, kuriuose šįkart mažiau šaudo, daugiau daužo, choreografija žavi gyvumu, išmone ir nemontuotais kadrais. Iko Uwais kraujas liejasi laisvai, kaip ir jo priešininkų, o tokios scenos, kaip muštynės kalėjimo purvyne ar kova automobilyje gali įeiti į geriausių kovos scenų topus. Žodžiu, trečios dalies lauksiu ir tikrai žiūrėsiu.
Ištrintų scenų grožis:
httpv://www.youtube.com/watch?v=fs_Qhmiz40E
Anonsas:
httpv://www.youtube.com/watch?v=oINbYDn91r4