Liepos 7 d. startuoja vienas įdomiausių ir ambicingiausių kino projektų šiais metais – kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“. Projektas kiekvieną savaitę vyks iki pat metų pabaigos, o tuo, kad jis įspūdingas, įsitikinsit perskaitę trumpą pristatomąją informaciją žemiau. Dar žemiau – liepos mėnesio programa, o galiausiai – visi numatomi parodyti filmai. Taigi:
Kino istorijos ciklo „52 savaitės. Kino maratonas“ metu bus pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino meno raidos etapui. Ciklas, kurį sudaro 52 kino seansai ir daugiau nei 100 filmų, truks iki 2009 metų gruodžio mėn. pabaigos. Programą projektui sudarė „Anthology Film Archieves“ (JAV), Jonas Mekas, kino kritikas Robert Haller, kino kritikas, Prinstono universiteto kino istorijos fakulteto dekanas P. Adams Sitney.
Filmų atrankos tikslas – atskleisti esminius pokyčius kino, kaip vizualiojo meno, kalboje, išraiškos priemonėse. Programa atspindės įvairius techninius atradimus (tokius, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Pasaulyje ne kartą buvo mėginama sudaryti įvairius geriausių filmų šimtukus, penkiasdešimtukus ir t.t, tačiau šis projektas pirmą kartą išsamiai atspindės kino kalbos raidą, apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio“ kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir“ ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…
PIANO.LT kieme liepos mėnesį, bus rodomi pirmieji nebylūs filmai, gyvai įgarsinami Lietuvos ir užsienio muzikantų.
Bilietų kainos:
10 litų – pilna kaina
7 litai – moksleiviams, studentams ir senjorams
Bilietus platina „Tiketa“, www.tiketa.lt
Prieš seansą bilietus galima įsigyti prie įėjimo į piano.lt
Daugiau www.kinoistorija.lt
Liepos mėnesio programa:
07.07 / antradienis / 22:00 / trukmė 65 min.
Brolių Lumiere filmų programa (1895-1897)
Kino gimimas.
Georges Méliès filmų programa (1902-1908)
Mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradžia.
Daugybė filmavimo technologijos atradimų.
Filmus gyvai įgarsina Arkadijus Gotesmanas (perkusija)
2. 07.09 / ketvirtadienis / 22:00 / trukmė 75 min.
Vladislavo Starevičiaus filmų programa (1912-1913)
Animacinio kino pradžia.
Pirmieji Walt Disney filmai (1928)
„Išprotėjęs lėktuvas“
Pirmas komerciškai sėkmingas animacinis filmas apie peliuką Mikį.
„Garlaivis Vilis“
Pirmas įgarsintas animacinis filmas, kuriame buvo naudojamas sinchronizuotas garsas.
Filmus gyvai įgarsina Šarūnas Kačionas (fagotas)
3. 07.14 / antradienis / 22:00 / trukmė 60 min.
Louis Feuillade „Judex“ (1916)
Pirmasis serialas.
Filmą gyvai įgarsina Andrė Pabarčiūtė (vokalas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija)
4. 07.16 / ketvirtadienis / 22:00 / trukmė 100 min.
Filmų programa „Dada ir siurrealizmas“
Abstraktaus, futuristinio, siurrealistinio kino pradžia.
Hans Richter „Ritmas 21“ (1921–1924)
Viking Eggeling „Įstriža simfonija“ (1921–1924)
Man Ray „Sugrįžimas prie proto“ (1923)
René Clair & Francis Picabia „Pertrauka” (1924)
Fernand Léger & Dudley Murphy „Mechaninis baletas“ (1924)
Hans Richter „Kino studija“ (1926)
Man Ray „Emak Bakia“ (1926)
Hans Richter „Ryto vaiduokliai“ (1927)
Rrose Sélavy „Anemiškas kinas“ (1924–1926)
Luis Buñuel & Salvador Dali „Andalūzijos šuo“ (1928)
Filmai gyvai įgarsinami.
5. 07.21 / antradienis / 22:00 / trukmė 80 min.
Robert Flaherty „Nanukas iš šiaurės“ (1922)
Pirmas komerciškai sėkmingas pilnametražis dokumentinis filmas, etnografinio, antropologinio kino pradžia.
Filmas gyvai įgarsinamas.
6. 07.23 / ketvirtadienis / 22:00 / Trukmė 65 min.
Walter Ruttmann „Berlynas: didmiesčio simfonija“ (1927)
Miesto simfonijos žanro pradžia.
Filmą gyvai įgarsina projekto „52 savaitės. Kino maratonas“ orkestras
7. 07.28 / antradienis / 22:00 / Trukmė 70 min.
Dziga Vertov „Žmogus su kino kamera“ (1929)
Dziga Vertov išrado ar ištobulino dvigubą ekspoziciją, pagreitintą kameros judėjimą, sulėtintą kameros judėjimą, sustabdytą kadrą, staigią montažinę sandūrą, suskaldytą ekraną, labai stambų planą, kameros judėjimą paskui judantį objektą, atbulai rodomą juostą, animacijos intarpus ir savistabos stilių.
Filmą gyvai įgarsina Duo Vytautas Labutis (saksofonai, klavišiniai) – Eugenijus Kanevičius (kontrabosas)
8. 07.30 / ketvirtadienis / 22:00 / trukmė 110 min.
Harry Beaumont „Brodvėjaus melodija“ (1929)
Pirmas Holivude išleistas miuziklas.
Kino istorijos ciklo „52 savaitės. Kino maratonas“ visa filmų programa:
Broliai Lumiere:
kino gimimas
Georges Melies:
mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradžia. Daugybė kino technikos atradimų
Vladislavas Starevičius :
pirmi animaciniai filmai
Mac Sennett:
situacijų komedijų, farso komedijų kine pradžia
D.W.Griffith: BIRTH OF A NATION / „Nacijos gimimas“ (l915)
Pirmą karta panaudojamas stambus planas ir kitos, anksčiau nežinomos kino priemonės
Louis Feuillade: JUDEX (1916)
Pirmas kino serialas
Hans Richter: RHYTHMUS 21 / „Ritmas 21“ (1921)
Abstraktaus kino pradžia
Viking Eggeling: Symphonie Diagonale / „Įstriža simfonija“ (1921– 24)
Dada ir siurrealizmas kine
Man Ray: Le Retour à la Raison / „Sugrįžimas prie proto“ (1923)
Dada ir siurrealizmas kine
René Clair & Francis Picabia: Entr’acte / „Pertrauka“ (1924)
Dada ir siurrealizmas kine
Fernand Léger & Dudley Murphy: Le Ballet Mechanique/„Mechaninis baletas“(1924)
Dada ir siurrealizmas kine
Hans Richter: Filmstudie / „Kino studija“ (1926)
Dada ir siurrealizmas kine
Man Ray: Emak Bakia (1926)
Dada ir siurrealizmas kine
Hans Richter: Vormittagsspruk / „Ryto vaiduokliai“ (1927)
Dada ir siurrealizmas kine
Rrose Sélavy: Anemic Cinema/ „Anemiškas kinas“ (1924–26)
Dada ir siurrealizmas kine
Luis Buñuel & Salvador Dali: Un Chien Andalou/ „Andalūzijos šuo“ (1928) Siurrealizmas kine
Robert Flaherty: NANOOK OF THE NORTH (1922) (‘Šiaurės Nanūkas’)
Įtvirtina dokumentinio kino žanrą
Sergei Eisenstein: POTEMKIN (1925) (‘Šarvuotis Potiomkinas’)
Pirmą kartą panaudotas intelektualus montažas
Walther Ruttmann: BERLIN (1927) (‘Berlynas’)
Pirmoji miesto simfonija
Fritz Lang: METROPOLIS (1927) (‘Metropolis’)
Pirmas mokslinės fantastikos filmas
Abel Gance: LA ROUE (1923) (‘Ratas’)
Pirmas filmas su keliais kadrais viename
Walt Disney „Plane Crazy“ (‘Išprotėjęs lėktuvas’), Steamboat Willie” (‘Garlaivis Vilis’) (1928)
Pirmoji animacija su pasikartojančiais personažais
Alan Crosland JAZZ SINGER (1929)
Pirmas pilnametražis filmas su sinchronizuotais dialogais; nebylaus kino pabaiga
Harry Beaumont: The Broadway Melody (1929) (‘Brodvėjaus melodija’)
Pirmas Holivude išleistas miuziklas
Dziga Vertov: MAN WITH A MOVIE CAMERA (1929) (‘Žmogus su kino kamera’)
Ankstyviausias sudėtinga technika, vaizdinga forma ir kinematografišku turiniu pasižymintis kinas, ‘dokumentinės propagandos’ žanro pradžia
Jean Cocteau : BLOOD OF A POET (1930) (‘Poeto kraujas’)
Poetinio kino manifestas
Carl Th.Dreyer: VAMPYR (1932) (‘Vampyras’)
Siaubo filmų pradžia
Vigo: ZERO DE CONDUITE (1933)
Pirmas anarchistinis filmas
Gustav Machaty: EXTASE (1933) (‘Ekstazė’)
Pirmas skandalingas erotinis filmas
Leni Riefenstahl: TRIUMPH OF THE WILL (1934) (‘Valios triumfas’)
Propagandinio kino pradžia
John Huston: The Maltese Falcon (1941) “Maltos sakalas”
‘Juodojo kino’ žanro pradžia
Orson Werlles CITIZEN KANE (194l) (‘Pilietis Keinas’)
Pirmą kartą panaudojami išradingi kameros triukai
Willard Maas GEOGRAPHY OF THE BODY (1943) (‘Kūno geografija’)
Ankstyvojo avangardo erotinis filmas
Vittorio De Sica: SCIUCIA (1946) “Batų blizginimas”
Pirmas neorealizmo krypties filmas
Luchino Visconti TERRA TREMA (1948) (‘Žemė dreba’)
Pirmas filmas, kuriame visi aktoriai buvo ne profesionalai
Jean Genet: UN CHANT D’AMOUR (1950) (‘Meilės daina’)
Pirmas žymus filmas apie gėjus
Maurice Lemaitre: Le Film est deja commence (195l) (‘Kinas jau prasidėjo’)
Pirmas ‘letrizmo’ krypties filmas
Christopher McLaine: THE END (1953) (‘Pabaiga’)
Pirmas filmas, kuriame vaizduojama atominio karo apimto pasaulio apokalipsė
Morris Engel: THE LITTLE FUGITIVE (1953) (‘Mažasis bėglys’)
Pirmas mažo biudžeto Niujorko mokyklos filmas, kuriame panaudotas nešiojamas garso/vaizdo blokas, įkvėpęs kurti tokius režisierius, kaip Godard ir Truffaut
John Ford: THE SEARCHERS (1955) (‘Ieškotojai’)
Pirmas epinis vesterno stiliaus filmas
Lee Kohlman: Wild Wild West (1921) (‘Laukiniai Vakarai’)
Pirmasis trumpas vesternas
Jerome Hill: ALBERT SCHWEITZER (1957)
Pirmas biografinis filmas
Harry Smith: HEAVEN AND EARTH MAGIC (1962)
Avangardinis filmas, kuriame gausiai naudojami simboliai ir alegorijos
Ron Rice: FLOWER THIEF (1958) (‘Gėlių vagis’)
Pirmas ‘bytnikų’ judėjimo filmas
STAN BRAKHAGE: ANTICIPATION OF THE NIGHT (1958) (‘Nakties laukimas’)
Pradedama naudoti nauja, ekspresionistinė kino kalba
Stan Brakhage: WINDOW WATER BABY MOVING (1959) (‘Langas, vanduo, judantis kūdikis’)
Pirmas avangardinis filmas, kuriame rodomas gimdymas
Ricky Leacock: PRIMARY (1960) (‘Tai, kas svarbiausia’)
‘Kino tiesos’ (nedokumentinio kino, filmuojamo dokumentikos stiliumi) šedevras
Peter Kubelka: ARNULF RAINER (1960)
‘Metrinio kino’ šedevras
J.L.Godard: BREATHLESS ( 1960 ) (‘Iki paskutinio atodūsio’)
Pirmasis ‘naujosios bangos’ filmas
Pier Paolo Pasolini: ACCATONE (1961)
Pirmasis didžiųjų režisierių filmas
Jack Smith: FLAMING CREATURES (1961) (‘Liepsnojančios būtybės’)
Skandalingiausias erotinis filmas
John Cassavetes: SHADOWS (1961) (‘Šešėliai’)
Pirmas imrovizacinis mažo biudžeto filmas, paskatinęs Naujojo Amerikos kino atsiradimą
Marie Menken: ARABESQUE FOR KENNETH ANGER (1961) (‘Arabeska Kennetui Angerui’)
Pirmoji kino arabeska
Marie Menken: BAGATELLE FOR WILLARD MAAS (196l) (‘Bagatelė Willardui Massui’)
Pirmoji kino bagatelė
Bruce Conner: COSMIC RAY (1961) (‘Kosminis spindulys’)
‘Muzikinio kino’ pradžia ir šedevras
Bob Fleischner/Ken Jacobs: BLONDE COBRA (1962) (‘Šviesiaplaukė kobra’)
‘Bodleriško’ kino pavyzdys
Terence Young ‘ Dr No’ (1962) Pirmas filmas apie Džeimsą Bondą
Cris Marker: LA JETE ( 1962) (‘Prieplauka’)
Pirmas filmas, sukurtas iš nejudančių fotografijų
Gregory Markopoulos: TWICE A MAN (1963) (‘Gerokai žvalesnis’)
Pokadrinio filmavimo ir Joyce’o stiliaus montažo šedevras
Andy Warhol: SLEEP (1963) (‘Miegas’)
Pirmas Warholo stiliaus filmas
Stan Brakhage: SONGS (1964) (‘Giesmės’)
Šiuo filmu prasidėjo giesmių žanras kine.
James Whitney: LAPIS (1963-66)
Pirmas kompiuterinis filmas
Vilgot Sjoman: I AM CURIOUS – YELLOW (1967) (‘Man smalsu – geltona’)
Atviros seksualinės tematikos filmas, prisidėjęs prie cenzūros panaikinimo JAV
Sergio Leone: A Fistful of dollars (1967) (“Dolerių sauja”)
spagečių vesterno pradžia
Michael Snow: WAVELENGTH (1967) (‘Bangos ilgis’)
Pirmas struktūralistinio kino šedevras
Franklin Schaffner: PLANET OF THE APES ( 1968 ) (‘Bezdžionių planeta’) Pirmas filmas, kuriame rodomas pasaulis po atominio karo
Ken Jacobs: TOM TOP THE PIPER’S SON (1969) (‘Tom-Tomas, dūdininko sūnus’)
Pirmas įstabus kino kūrinys, sukurtas perdarius senesnį filmą
Hollis Frampton: PALINDROME (1969) (‘Palindromas’)
Pirmas kino palindromas. Trumpas įvadas į Amerikos kino avangardo klasiką:
Jonas Mekas: Walden (Diaries Notes and Sketches) / „Voldenas (Dienoraščiai, užrašai ir eskizai“ (1968 )
Amerikos avangardo klasika
Paul Strand and Charles Sheeler: „Manhatta“ (1921)
Amerikos avangardo klasika
Joseph Cornell: „Rose Hobart“ (1939 )
Amerikos avangardo klasika
Maya Deren: Meshes of the Afternoon / „Popietės pinklės“ (1943)
Amerikos avangardo klasika
Maya Deren: A Study in Choreography for Camera / „Choreografijos etiudas kamerai“ (1945)
Amerikos avangardo klasika
Ian Hugo: Jazz of Lights/ „Šviesų džiazas“ (1954)
Amerikos avangardo klasika
Marie Menken: Eye Music in Red Major / „Akių muzika raudoname mažore“ (1961)
Amerikos avangardo klasika
Marie Menken: Go Go Go / „Eik eik eik“ (1962-1964)
Amerikos avangardo klasika
Ron Rice: „Chumlum“ (1964)
Amerikos avangardo klasika
Bruce Baillie: Castro Street / „Castro gatvė“ (1966)
Amerikos avangardo klasika
Hollis Frampton: Zorn’s Lemma / „Zorno lema“ (1970)
Amerikos avangardo klasika
Su Friedrich: Gently Down the Stream / „Palengva palei srovę“ (1981)
Amerikos avangardo klasika
Jerome Hill: Film Portrait / „Kino portretas“ (1971)
Amerikos avangardo klasika
Skaitau ir netikiu savo akimis, kad šie filmai bus parodyti Lietuvoje ir dar masėms, galbūt net nežinau, kur būtų dar galima tokių filmų pasižiūrėti, gal per mažai domėjausi.
Toks kino filmų ciklas neįkainojama dovana kiekvienam besidominčiam kinu.
Jei galėsiu būtinai žiūrėsiu. Labiausiai dabar knieti pamatyti „Nanukas iš šiaurės“, kuris galbūt mano nuomone kiek kitoks filmas nei skelbia aprašymas.
Dėkui, Pauliau, už tokią vertingą naujieną.
Nuostabi idėja, reiks lankytis. Tik gaila, kad pastarieji du dešimtmečiai visiškai nuignoruoti. Taip pat kategoriškai nesutinku su „pirmojo biografinio filmo” titulu.
p.s. tai nekeičia esmės:)
1. kodel IE 6 varianta vartojantiems zmonems neprieinami naujausi postai? sukasi ten rodyklytemis, paspaudi „i vidu” = smaikstusis „Puslapis nerastas aka Error 404”.
2. kinas mieste, berods, prasideda 21.30 – check google calendar. ar cia tik man rodo 22.30?
Dėl IE6, tai viskas aišku – aš tokio neturiu, tad negaliu matyti problemos. Yra programos, kurios tikrina, kaip puslapis atrodo kitose naršyklėse, bet patikrint per jį ar galima įeiti į tam tikras temas – negalima. O kalendorius tai grybauja, taip, bet tai, o kas jį pataisys – ten juk angliškas automatas į kurį per karščius nėra smarvės gilintis :)
1. idomu tai, kad kartais galima „ieit” i naujus postus, o kartais ne. neimanoma sureguliuot kazkokio default’o?
2. http://www.cityout.lt – nezinau, kokia ju specializacija, bet dar vienas padejejas „ka veikt” temoje.
2. Lukai, vienintelis padejejas yra tas, kuris čia (g.) padeda. Visi kiti tėra informacijos šaltiniai, kuriuos kažkas turėtų apdoroti.
1. defaultas yra karta ir visiems laikams atsisakyti labai nesaugios ir morališkai pasenusios naršyklės. Derintis, vargti prie š kažkaip nesinori.
1. tavo nuomone, zmones turi iprast neskaityt g. darbe (yra dalis tiesos) arba ikalbet darbdavi/adminus leist isidiegt opera/firefox del, sorry, kokios priezasties? :)
2. kiekvienam savas padejejas. ne vienas g. kramto informacija savo dantim.
2. jo, bet vieni kramto tik sau, o g. kramto ir kitiem. o 2-4 žmonės visko 500-1000 nesukramtys.
1. mano nuomone yra paprasčiau kartą pasikeisti outdate’tintą naršyklę negu versti nieko su it nesusijusius rašančius žmones aiškintis, kodėl kažkas kažko čia nemato. į tavo „sorry dėl kokios priežasties?” aš jau atsakiau poste anksčiau.
Taigi yra IE8, update ir viskas
Yra institucijų/įmoniu, kuriose net prie nemokamo softw. update’o jau (kaip aiškėja) n metų niekas neprieina. Jeigu neklystu, apie 25% visų, kurie g. aplanko su IE, turi IE6. IE8 turi apie 15%, kiti – IE7.
Vat, nepagalvojau apie tas institucijas, kur ten flasho negali įsimesti. Kažkaip buvo labiau privatus sektorius, nors te tikriausiai viskas priklauso nuo vadovybės sąmoningumo.
Genial brief and this enter helped me alot in my college assignement. Thanks you on your information.