[kino teatre:] AMŽINAI STILINGOS (rež. Lina Plioplytė, 2014)

Vakar sausakimšoje kino teatro salėje įvyko režisierės Linos Plioplytės filmo „Amžinai stilingos“ (orig. „Advanced style“) premjera. Prisipažinsiu, laukiau šio filmo ir sulaukusi nė kiek nenusivyliau, priešingai – rekomenduoju jį pamatyti visoms Lietuvos panelėms, moterims, damoms, visoms be jokio amžiaus cenzo, nes tai įkvepianti juosta apie gyvenimo teatrą, kuriame stilingai atlikti pagrindinį vaidmenį niekada ne vėlu. Net tada, kai tau daugiau nei devyniasdešimt.

Lina Plioplytė į Ameriką išvažiavo laimės ieškoti prieš gerą dešimtmetį ir jau šešerius metus gyvena Niujorke. Nors Lina studijavo žurnalistiką (čia ir ten), trauka filmavimui ir montavimui paėmė viršų. Stilingąsias močiutes filmui Linai padėjo atrasti bičiulis fotografas Ari Sethas Cohenas, kuris jas fotografuodavo Niujorko gatvėse ir nuotraukas talpindavo į tinklaraštį. Sužavėta garbingo amžiaus moterų charizma, elegancija, stiliaus pojūčiu (Cohenas nuotraukoms rinkdavosi modelius ne jaunesnius kaip 50 metų) Lina nusprendė idėją perkelti į kino juostą.  Keletos minučių filmukai patalpinti Youtube sulaukė didžiulio susidomėjimo, tad režisierė nepabūgo imtis pilnametražės juostos, kur išsamiau atskleidžia šių žavingų moterų požiūrį į pasaulį ir gyvenimo būdą.

Dokumentinis filmas „Amžinai stilingos“ pasakoja apie septynias garbaus amžiaus niujorkietes. Tai drąsios, gyvybingos, ryškios ir stilingos moterys, kurios nesigaili prabėgusios jaunystės, moka vertinti savo amžių, jo privalumus, jos patinka sau ir geba džiaugtis kiekviena diena. Pasirinkta septyniukė labai skirtinga: visos turi savą gyvenimo filosofiją ir fantastišką stiliaus jausmą. Šios moterys nesivaiko kas sezoną besikeičiančių madų, anaiptol – jos teigia pasauliui, kad stiliaus niekas negali joms padiktuoti, jos pačios kuria stilių, kurį kasdien demonstruoja Niujorko gatvių podiumuose. Filmo herojės pasakoja, kaip kruopščiai jos „tapo“ savo asmenybės portretą, kaip vieną aprangos ansamblį gali kurti metų metus, tol, kol bus tobulai suderintos visos detalės: audiniai, spalvos, auskarai, rankinės, galvos aksesuarai – tik tada šis meno kūrinys bus parodytas viešai. Moterys pabrėžia, kad pinigai su stiliumi neturi nieko bendro, svarbiau – pasaulėjauta, kuri padeda improvizuoti, kurti drąsiai, spalvingai, pabrėžiant savo išskirtinumą ir požiūrį į save bei pasaulį.

Režisierė filme skiria dėmesio kiekvienai iš šių moterų gilesniam pažinimui, leidžia joms pačioms papasakoti savo gyvenimo istorijas, praskleisti  kasdienybės užsklandas, spintų turinį.
Svarbu yra tai, kad šios damutės nėra apsėstos vien „skudurais“ – jos dvasiškai turtingos, moteriškos, turi puikų humoro jausmą, dauguma jų, net įlipusios į pensijinį amžių, nenustoja užsiimti mylima veikla: dėsto, dainuoja, piešia, vaidina filmuose, fotografuojasi reklamoms, keliauja, lankosi vakarėliuose, mokosi naujų dalykų, kuriems iki tol neatrasdavo laiko. Šios moterys – gyvas pavyzdys, kad su amžiumi moteris gali gražėti, tapti vis labiau įdomesne sau ir kitiems.

„Advanced Style“ – ne tik filmas, tai gyvenimo būdas, judėjimas, kurį stebėti ar prie jo prisijungti gali kiekvienas. Režisierė, parodydama šias moteris pasauliui, padarė didžiulį spyrį Vakarų kultūrai, kurioje visas dėmesys sukoncentruotas į jauną kūną, boteksais pripumpuotus veidelius, kurių dažnai neina atskirti vienas nuo kito. Tai svarbus socialinis proveržis, kuris, manau, padrąsins daugumą moterų nebijoti senti, išdrįsti savo dienas puošti ryškesne suknele ar įdomia veikla, padrąsins to imtis, nepaisant amžiaus, socialinės ar geografinės padėties.

Filme buvo scena, kai kelios, jau pristatytosios, stileivos fotografavosi prabangaus prekinio ženklo „Lanvin“ sesijoje: stebėjau jas ir galvojau, kad norėčiau ir aš senatvėje būti tokia elegantiška, drąsi, pralenkusi laiką, ligas… Noriu būti panaši į šias moteris, kurios gali  lygiuoti su garsiausiomis Holivudo ar mados divomis, nors iš tiesų tėra eilinės, kūrybingos asmenybės, gebančios elegantiškai (kartais ir pankiškai) švęsti savo gyvenimo šventę, oriai pasitikt vis sparčiau artėjančią gyvenimo pabaigą.

Nuostabus, įkvepiantis filmas, gražus akimis, ausims ir sielai.

3 komentarai apie “[kino teatre:] AMŽINAI STILINGOS (rež. Lina Plioplytė, 2014)

  1. Pasižiūrėta! Rekomenduojama žiemos sezonu, vietoj vitaminų. Kažkaip kai žiūrėjau anonsą, galvojau, kad gal tai bus labiau apie madą, bet smagu, kad tai juosta visai ne apie rūbus – tai yra apie iš galiojimo neišeinantį gyvenimo džiaugsmą, sugebėjimą būti savim, jaustis laisva, nesvarbu, kad tau „between fifty and death“. Gražu ir įkvepia.

  2. Viliuosi, kad sulauksiu tokio laiko, kai reklamose salia jauno atsiras brandus ir dar brandesnis zmogus.O sitos moteriskaites tiesiog nuostabios!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.