[kino teatre:] NIMFOMANĖ (rež. Lars Von Trier, 2013)

Larso von Triero pristatinėti nereikia. Jei kas ir nematė jo filmų, tai tikrai, manau, bent jau girdėjo apie šios kontraversiškos asmenybės sukeltus skandalus, išsišokimus ar etines, moralines diskusijas apie jo kūrybą. Kalbama, kad gluminanti, šokiruojanti vadinamoji Depresijos trilogija, susidedanti iš trijų filmų „Antikristas“, „Melancholija“, Nimfomanė“ – vaistas pačiam režisieriui nuo jį užklupusių psichologinių problemų. Kai kas net ėmė postringauti apie galimą von Triero filmų žalą žiūrovo psichikai, o paskutinioji trilogijos dalis „Nimfomanė“ mūsų psichiatro Lino Slušnio buvo pavadinta „sadomazochistine pornografine propaganda, galinti užteršti kino mylėtojų sielas“. Lietuvos kino centro filmų indeksavimo komisija po svarios kino bendruomenės, kritikų ir apžvalgininkų paramos bei pasisakymų už filmo meninę vertę, tik iš antro karto, po karštų diskusijų leido Lietuvos kino salėse rodyti „Nimfomanę“ („Nymphomaniac”), pažymėjus indeksu N-18. Gera reklama – kas gi po tokių diskusijų nedegtų noru šį filmą pamatyti savo akimis?

Pasaulinė pirmosios neredaguotos, penkių su puse valandų trukmės, filmo premjera įvyko 2014 m. vasario 16 d. Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje. Į mūsų kino teatrus, deja, atėjo jau gerokai apkarpyta (apie valandą sutrumpinta) ir į dvi dalis padalinta filmo versija. „Kino pavasario“ metu šį filmą buvo galima pažiūrėti vienu ypu per naktį ar per porą vėlyvų vakarų. Eiliniame repertuare kino teatrų žiūrovai galės „Nimfomanę“ pamatyt su minimum dviejų savaičių pertrauka tarp pirmosios ir antrosios dalies.

Kad „Nimfomanė“ nėra vien savitikslis pornografinis filmas pranašauja ne tik paties režisieriaus pavardė, bet ir eilė žinomų, stiprių aktorių, sutikusių vaidinti šioje juostoje. Be nuolatinių von Triero filmų aktorių Charlotte’s Gainsbourg (Džo) ir Stellano Skarsgardo (Seligmanas) vaidina tokios žvaigždės kaip Uma Thurman, Shia LaBeoufas, Christianas Slateris. Aišku, jie sutiko filmuotis tik su viena sąlyga – jog intymioms scenoms turės dublerius. Tad „Nimfomanė“ buvo kurpiama pagal avangardinę technologiją: garsenybių veidai ir torsai kompiuteriu „sulipdyti“ su dublerių apatine kūno dalimi.

Charlotte Gainsbourg „Depresijos“ trilogijoje yra lyg jungianti grandis. Visiškai neatitinkanti Holivudo standartų keturiasdešimtmetė aktorė, labiau vertinama Europos kino ir muzikos mylėtojų, jautėsi pagerbta, jog ir trečiajai trilogijos daliai Larsas pasirinko būtent ją. Tačiau perskaičiusi „Nimfomanės“ scenarijų palaikė jį nerimtu režisieriaus pokštu. Deja, vėliau teko įsitikinti šio pokšto realumu ir net pačiai sudalyvauti jo įgyvendinime. Pirmoje „Nimfomanės“ dalyje jaunąją nimfomanę Džo vaidina Stacy Martin, o Charlotte įkūnija vyresniąją Džo.

Jei reikėtų keliais sakiniai pristatyti „Nimfomanę“, tai sakyčiau, jog tai juosta apie moterį, kurios vienintelė nuodėmė, jog iš saulėlydžio nori ryškesnių spalvų. Turi būti visiškai buku ir ribotu, jog nesuprastum filmo erotinės potekstės, kuri tėra autoriaus meninė priemonė, būdas parodyti ir kartu bandymas suprasti, kaip nuo mažų dienų vystosi tokia asmenybė. Kas įtakoja priklausomybę nuo sekso, kur slypi to šaknys? Kur nuveda panašių žmonių likimai? Tad psichologų rekomendacijos „nesiteršti savo sąmonės“ man tapatinasi su patarimu užmerkti akis prieš gyvenimo įvairumą ir galimybę tai pažinti bei suprasti. Neišteisinti, bet SUPRASTI.

Skirtingais žanrais kurtos „Nimfomanės“ dalys primena 18-ojo amžiaus romantizmo stilių, kuriam būdinga savianalizė, moraliniai, religiniai, farso, erotikos intarpai, potraukis egzotikai, keistenybėms, paslaptims, okultiniams ir šėtoniškiems reiškiniams. Kiekvienam savo filmui  ieškantis naujos kino kalbos Larsas Von Trieras šį kartą paskelbė apie naują metodą „digresionizmą“ – tai yra pasakojimą su ekskursais ir nukrypimais. Režisierius, susižavėjęs Marcelio Prousto proza, nutarė be skubos  leisti Džo įsigilinti į simbolius, detales, lydinčius ją gyvenimo kelyje. Į psichologines savianalizes ir filosofines diskusijas Džo leidžiasi su teoretiko Seligmano pagalba, kuris apie gyvenimą žino daugiau iš knygų, nei iš patirties. Taip kiekvienam skyriui gimsta pavadinimas – metafora, simbolizuojanti tam tikrą Džo patirtį, kuri kartais prilyginama žvejybai, kartais Rytų ir Vakarų bažnyčių simboliams, mitologinėms būtybėms, Johanno Sebastiano Bacho polifonijai ar Ludwigo van Beethoveno sonatoms, fone griaudėjant „Rammstein“.

„Užmirškite meilę“, įspėja Larsas užrašu ant filmo plakato. Galima tik paspėlioti, ką režisierius norėjo pasakyti šiuo perspėjimu. Džo augino emociškai šalta motina, kurią vadindavo kale, ir su kuria nejautė jokio artimo ryšio. Jos tėvas – vienintelis mylimas žmogus, kuris kažko vertingo išmokė ją gyvenime, bet kurį gan anksti prarado. Džo bando kurti savą šeimą, bet supranta, jog nei vyro meilė, nei vaikas nieko nekeičia. Jie neužpildo jos kūno ir sielos „skylių“. Šiai moteriai seksas tampa išsigelbėjimu ir susinaikinimu. Du viename. Orgazmas – vienintelis kelias ir būdas apskritai kažką pajausti šiame gyvenime. Todėl ilgą laiką Džo net nebando ieškoti pagalbos, nes, kaip pati pareiškia, anoniminių nimfomanių klube „aš esu nimfomanė ir man patinka seksas, todėl aš nieko nenoriu keisti“.

Daugiau į siužeto detales nesileisiu, tik paminėsiu, jog be Charlotte Gainsbourg, Stellano Skarsgardo, ne mažiau stiprūs ir kitų aktorių epizodiniai vaidmenys. Tragikomiška, pilna nesusipratimų scena su Uma Thurman ir vaikais – viena stipriausių filmo vietų, kuri balansuoja tarp draminio farso ir absurdo komedijos. Apskritai šiame filme į daug ką pažiūrėta su skoningu humoru, kai kur – su tikrą siaubą, šiurpą keliančiais epizodais ir, be abejonės, kaip jau įprasta Larsui – su efektingu finalu, kuris kas kartą palieka žiūrovą „ant ledo“. Tai bene vienintelis režisierius, kurio filmų pabaigą nuspėti yra veik neįmanoma.

„Nimfomanė“  į kino istoriją įeis kaip vienas ryškiausių, įsimintiniausių kinematografijos kūrinių ir tikrai ne dėl erotinių scenų, labiau dėl filosofinio ir psichologinio šios istorijos naratyvo. Larsas von Trieras ant lėkštutės visuomenei pateikia vienos moters likimą ir pakviečia į jį pažvelgti per įvairiaspalvio kaleidoskopo vamzdelį, kurį sukiojant menamo objekto atvaizdas keičiasi. Gali žiūrėti siauru, dogminiu žvilgsniu ir matyti tik vieną, smerktiną Džo asmenybės pusę, o gali leistis į keturių valandų  kelionę, kurioje sužinosi, kad medžiai yra gražiausi žiemą, numetę lapus ir apnuoginę savo sielas..

fb-share-icon

15 komentarų apie “[kino teatre:] NIMFOMANĖ (rež. Lars Von Trier, 2013)

  1. Aš mačiau pilna versiją, tai po penkiu valandu porno buvo jau kiek sprangoka. Mano sielos šis filmas neužteršė, bet jei atvirai – užknisa jau tas Larsas su savo depresinėm trilogijom…
    Jurga, tikrai neturiu nieko prieš prieš tavo apżvalgą. Anaiptol, manau, kad ji labai tiksli. Bet, kad jo filmai sėja nepaaiškinamą nerimą, kelia šleikštulį, to irgi nepaneigsi. Tad Larsas Von Trieras man kelia dviprasmiškus jausmus. Kiekvieną kart sakau, kad daugiau nežiūrėsiu jo filmu, bet ir vėl žiūriu… :) negaliu net paaiškint kodėl. Manau, kad traukia ir žavi jo įžūlumas. Tas pats ir piktina :))

  2. acha, ir aš pastebėjau, kad Larsas kažkaip keistai veikia vyr. lyties atstovus :))) Nors būtent jie labiau mėgsta ir siaubiakus, ir porno, ir pan.. o kartu alpsta per jo filmus, šleikštisi stipresnėmis scenomis, piktinasi, kad tai teršia jų sielas ir t.t.. :))))
    Aišku nenoriu suabsoliutinti ;)

    1. Gerardai, jokiu būdu! Nebent kino juostų „išgyvenimo” sferoje :)
      Tiesiog, dalinuosi skirtinga patirtimi žiūrint Larso filmus vyriškoje ir moteriškoje kompanijoje. Moteriškoje, niekas nei užmigo, nei iš salės pasišalino dėl „silpnumo”, nei piktinosi kažkuo, nei dievagojosi, kad į Larso filmus daugiau kojos nekels.. :)) aš tik apie tai :)

    2. Jurga, suprantu ir vertinu tai, kad stengiesi būt miela ir taktiška mūsu giminės atžvilgiu, bet potekstę supratau… :)) Von Trieras mus išdavė!!! :)

  3. na, suprantama, kad 5 val. išsėdėti gal kiek nepatogu, bet gal faina būtų padaryti kaip teatre (spektaklių) pertrauką kavutei, pasivaikščiojimui ir grįžti į salę antrai daliai (kaip naktiniame kinopavasario seanse). šiuo atveju tai vienas filmas padalintas pusiau. o jei antrą filmo pusę žiūrėti už dviejų savaičių, tai kaip jums tai? gal ir nieko. panašiai kaip po antros matricos dalies pusmetį reikėjo laukti trečios, nes filmas baigėsi vos ne sakinio viduryje.

    1. Gabrieliau, o gal tas tarpas tarp daliu ne atsitiktinai suorganizuotas? Gal kažkas pagalvojo apie žiūrovą ir padalino ta „malonuma” per dvi dalis, kad šis spėtu pamąstyt, parefleksuoti, atsigauti ir tada pats nuspręsti ar užteks motyvacijos ir II d. :)?

    2. na taip, ko gero pagalvojo apie tuos, kurie dar turi galimybę atsigauti. yra vilties, kad antrą šlykščių iškrypimų kąsnį ne kiekvienas norės ryti. tiksliau, gal ir norėtų, bet turės laiko apsispręsti

  4. Nežinau apie ką jūs čia :) Nebuvo man tame filme nei nieko šlykštaus, nei nuo ko reikėtų atsigavinėti.. :) Ir net jau pradedu jaustis nenormalia, kad nepatyriau tokių baisių emocinių sukrėtimų, kuriuos minite jūs :)))

    1. Panašiai kaip ir Larso von Triero nenormalumas.. žavi ir piktina vienu metu, ane? :))

    2. Iš tiesų,an taip pat dažnai kadro kompozicija, spalvinis sprendimas, rakursas, tyla sudaro įdėmaus, tyrinėjančio žvilgsnio įspūdį. Žinoma, kai kurios scenos šokiruoja, nes tai ne buitinis žanras. Kartais norisi, kad tai kas rodoma ekrane, nebūtų rodoma, bet esi ,,prigautas”. Ir visdėlto…stebi kaip vojaristas, stebėdamasis žmogaus noru išsigelbėti ir susinaikinti vienu metu. Empatija, iš dalies galima. Jauti kaip priešiniesi jai ir įsileidi…

  5. Laukiau director cut. Sulaukiau, pažiūrėjau. Bežiūrėdamas pasigailėjau, kad ne trumpąją versiją žiūriu. 5 su virš valandų šitam filmui yra per daug.

    Juolab pirmoji dalis paliko gan blankų įspūdį, antroji buvo daug geriau (ypač pabaiga). Bet visumoje vis tiek pertempta su laiku.

    Jokio porno, anei su erotika neperlenkta, tai tas sekso atspalvis, matyt, buvo tik PRas.

    Trieras išlieka žavus savo braižu – ypač krintančiomis snaigėmis ir pro langus/balkonus šokinėjančiais vaikučiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.