Reziumuojant, visų pirma, „ant karštųjų” noris palinkėt, kad ateityje konkursinė programa būtų neprastesnė negu šiemet (tikrai nesitikėjau tokio lygio filmų), o komisija arba jos sprendimai atitiktų filmų lygį. Vis tik geriausiu filmu vienbalsiai išrinkti tokį primityvų ir tiesmuką pasakojimą, koks yra „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo” reikia būti ne tik drąsiu, bet ir bepročiu arba tiesiog nesidomėti kinu. Tpfu, po velnių…
O šiaip, deja, festivalis didelių staigmenų nepateikė. Mažai buvo filmų (man, tiesą sakant, nebuvo nė vieno), kurie atsirastų lyg iš niekur, bet pritrenktų kaip didžiausių meistrų kūryba. Pamenu, įpusėjus festivaliui „15 min” klausė, kurie trys filmai iš iki šiol matytų yra geriausi. Mano versija buvo „Il Divo”, „Reičel išteka”, „Tarp sienų” ir, pridūriau, dar nemačiau, bet tikiu, kad tuoj prie jų prisijungs „Gomora”. Festivalis baigėsi ir šiuos pavadinimus galiu pakartoti dar kartą, kaip galutinius. Visi jie, žinia, šen bei ten jau buvo pagarsėję, o nekantriausi galėjo juos pasižiūrėti namuose, nelegaliai.
Dėl mažo staigmenų skaičiaus, sunku išrinkti ir festivalio atradimą. Tebūnie tai labai aukšto lygio filmų pririnkusi konkursinė programa su „Tyrėju”, „Žgutu” ir „Sunku būti geram” priešakyje.
Didžiausias festivalio nusivylimas – komedijos. Nepamenu, kada jų buvo tiek daug, bet skaičius nieko nereiškia. „Eldorado”, „Rugpjūčio šventė”, „Luiza Mišelis” (atsiprašau, jeigu ką praleidau, kažko nemačiau ar tiesiog nelaikau komedijomis). Visų jų problemos kiek skirtingos, bet perdėm akivaizdžios, kad pavadintum tai geru kinu. Kvailas juokinimas, juokinimas vardan juokinimo, neskoningas juokinimas, herojų aplipdymas anekdotais, bandymas juokinti iki kol pasieksi pilną metražą ir taip toliau. Belieka tik pasikartoti: „Laidoje “Dzin” juk irgi juokinama, bet, ačiū Dievui, kino teatruose to nerodo”.
Festivalio praradimai: nepamatytas „In The Loop” (tikiu, kad jų juokinimas būtų tinkamas patekti į aukščiau esančią pastraipą, bet kai prisimenu dėl kokio filmo („Sudie, Solo”) aš jo nepamačiau, vis tiek gaila) ir du Felinio filmai.
Viltingas žvilgsnis į ateitį: kitąmet bent iki „Kino pavasario” G. dar gyvuos, krizė jau bus pasibaigus, o žmonės nebus pikti ir daugiau šypsosis.
Iki.
TRYLIKTA DIENA.
Jau yra paskelbti papildomi „Kino pavasario” seansai (čia), o aktyviausiai festivalio metu dirbusieji po truputį gali suvedinėti savo geriausiųjų sąrašus. Turėdamas tai galvoje, nuomonės sutvirtinimui dar kartą nulėkiau pasižiūrėti „Reičel išteka” – reikėjo kažko tikro po Kim Ki Duko marazmų.
2008 m. / Pietų Korėja / rež. Kim Ki-duk
Niekada nebuvau Lietuvoje rodytų Kim Ki Duko filmų gerbėjas – vienintelis „Tušti namai” paliko ne tik, kad neblogą, bet net labai gerą įspūdį. Gal todėl, kad nors ir būdamas keistas, man jis atrodė tikras. Taip, tikrumas man dažnai yra svarbiausių dalykų filme, nes jeigu tuo, kas tau rodoma netiki, tai koks skirtumas, kas rodoma? Štai „Sapnas” mane užvaldė maždaug 30 minutę. Keisti (kurie pas jį dažniausiai būna du) korėjiečio personažai pristatomi, kad netikėtai atradę, jog vienas (mergina) daro tai, ką sapnuoja kitas (vaikinas). Kadangi abu gyvena po skausmingų išsiskyrimų, tiek jų keliai, tiek sapnai pakankamai kryptingi… Čia fantastikos elementas suveikia puikiai, sudomina, bet visa, kas vyksta paskui, turi atrodyti lyg vyktų čia ir dabar, tačiau nevyksta. Visas filmas, tai veiksmas sterilioje aplinkoje, vakuume. Veikėjų mimikos, aplinka, veiksmai – viskas lyg iš aukščiausios kokybės sintetikos. Ir jausmas panašus, kaip jau kelių KP matytų filmų metu („Sudie, Solo”, „Svajonių dyleris”), kai idėja yra, bet viskas ja ir baigiasi.
Dar bus 2009-04-03 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
ir kažkada vėliau reguliariajame repertuare.
2008 m. / Bulgarija / rež. Javor Gardev
Konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai” favoritas „Žgutas” nuolat priminė (priminė) noir’išką „Tamsos miestą” ir dar labiau prieš metus matytą „Nuostabi naktis Spline”. Abu dėl stilistikos, antrąjį dėl to, kad stilius jame buvo galva aukščiau už turinį. Taip ir „Žgute”, kuriam vardan unikalaus ir vieningo dinamiško juodai balto stiliaus galima atleisti daugybę nukrypimų nuo realybės (po to, kai pamačiau kalinius dirbančius kone statybinius darbus su baltomis, ką tik išskalbtomis maikutėmis, supratau, kad ieškot priekabių čia būtų per daug jėgų reikalaujantis darbas), tačiau būtų gerai, kad tos realybės, istorijos „mėsos” būtų gerokai daugiau. Sunku nesimėgauti tokiu reginiu ekrane, tačiau tas MTV videoklipas ilgainiui daro vis mažesnį efektą ir tenka pripažinti, kad stilius yra viena, bet tam, kad įtraukt į istoriją bei užbaigt filmą, jo nepakanka. Vienas įspūdingiausių ir lengviausiai žiūrimų, bet toli gražu ne geriausias festivalio filmas.
2009-04-01 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-04 22:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-06 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
DVYLIKTA DIENA.
2007 m. / Bosnija ir Hercegovina, Vokietija, D.Britanija, Serbija, Juodkalnija, Slovėnija / rež. Srdjan Vuletic
Dar vienas geras konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai” filmas. Pirmos 45 minutės nežada nieko gera, nes viskas per daug teisinga. Serbiška, bet teisinga. Teisingi herojai, teisingi dialogai, vaidyba, etc. Filmui įpusėjus susimąstai, kad jeigu išeitum iš jo dabar, tai net nematytum prasmės mačiųsiųjų klausti: kaip baigėsi? Nes, kad kažkas baigtųsi, kažkas turi prasidėti, o čia, tarytum, nieko nevyksta: žmonės gyvena, pyksta, susitinka, išsiskiria, mušasi ir juokauja, bet visa vyksta taip subtiliai, kad istorija panaši į ramų jūros paviršių. Ilgainiui aiškėja, kad šiam filmui to reikia. Niekas per akimirką nesikeičia radikaliai, tad pagrindinio veikėjo noras nutraukti greta taksi verslo sukamus nešvarius darbelius vyksta taip palengva, jog pagrindinė juostos mintis „sunku būti geram” rutuliojasi ir leidžia būti gaudoma iki paskutinės filmo akimirkos. Gyvenimas susideda iš smulkių dalykų ir norint jį pakeisti į gerą, nepakanka pakeisti tik automobilį, reikia pakeisti kur kas daugiau.
2009-03-31 17:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-01 19:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2008 m. / JAV / rež. Ramin Bahrani
Ką filmas veikia „Drąsios vizijos” programoje žino tik programos sudarytojai, o man prieinama tik nuomonė apie jį.
Jau kelintą kartą miniu gan neblogai už Atlanto įvertintą juostą „The Visitor”. Geras, kokybiškas, nuoširdus, bet tuo pačiu gal kiek ir per švelnus, per saldus, per pop’sinis filmas. Istorija apie rutiniškai gyvenantį pagyvenusį akademiką, kurio gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis savo kitame mieste esančiame bute užtikus nelegalius gyventojus nestebina režisūrine vizija ar išraiškos formom, bet ji bent jau yra. „Sudie, Solo” gyventojai, panašu, lyg koks „Švilpiko dienos” herojus užstringa toje pačioje akimirkoje, kai tik paaiškėja, kad kalbaus taksi vairuotojo keleivis ateityje planuoja nusižudyti. Puikias roles suvaidines Amerikietiškos svajonės atsivalgęs garbaus amžiaus vyriškis ir jos dar tik siekiantis jaunas juodaodis senegalietis, deja, negauna personažų, kurie filmo metu išsiskleistų ir leistų juos pamilti, susitapatinti. Kokius juos sutinki pirmą minutę, tokius išlydi paskutinę. Tai kam tas pusantros valandos vargas? Čia jau nekalbant apie milijonus neatsakytų klausimų, kaip antai, kodėl reikėjo su kažkokiu taksi vairuotoju suderinti kelionę, kuri bus tik po savaitės (kad turėt apie ką rodyt pusantros valandos?), iš kur tas žmogus čia atsirado, kada jis atrado, kad šiame mieste gyvena jo sūnus, ar sūnus paskatino šiam žingsniui ar jis čia irgi buvo tik tam, kad užtempt laiką? Nemažiau problemų ir kito herojaus paveiksle. Ir nors žiūrėti galima, kartais dėl puikios vaidybos net malonu, užsidegus šviesoms paklausi savęs: o kas pasikeitė? Kas pasikeitė herojų gyvenime? Vieno, kito… Ką sužinojau ir kokias išvadas pasidariau? Nieko, nulis.
Daugiau seansų nebus.
VIENUOLIKTA DIENA (AR KELINTA?)
2008 m. / Vengrija, Švedija, Airija / rež. Attila Gigor
Laime reikia pavadinti faktą, jog liko dar tiek daug šio filmo seansų, o kvailiais – tuos, kurie šio filmo pamatyti nesusiruoš. Ant popieriaus tiesiog gerai supainiota detektyvinė istorija-trileris nebūtų tokia gera, jeigu ne išlaužta stilistika (akivaizdus režisūrinis nuopelnas), kurios dėka bėgu-gaudau ir „oi, kas ten už kampo?” tampa lengvu snobišku pasivaikščiojimu, kurio eigoje turi marias laiko pats pamėgint atsakyt į klausimą „tai kas nužudė …?” ir menką motyvaciją tam, nes reikia mėgautis stebint keistumo amplitudėje nuo A iki Z išsidėsčiusius herojus bei lyrinius režisieriaus nukrypimus, kurie nors ir nukrypsta nuo tradicinės pasakojimo formos, lieka tuo, ką taip malonu vadinti žodžiu kinas.
2009-03-30 13:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-30 15:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-30 19:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-31 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-01 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Ispanija / rež. Javier Fesser
Šiek tiek per mažai nustebines filmas, nes… Tiesiog išankstiniai lūkesčiai ir taip jau buvo pakankamai dideli. Iš pradžių važiavęs kone kaip vaikiškas filmas (per daug šviesių emocijų, spalvų, šypsenų ir didelių akių (apie jas galima padiskutuot kur nors komentaruose)), ilgainiui filmas keičia pradines raiškos priemones – tame kas vyksta toliau dominuoja nepalyginamai pilkesnė atmosfera ir kiek kitokio pobūdžio emocijos. Žinoma, filmas būtų tik išlošęs, jeigu būtų netekęs bent trečdalio biudžeto ir sukoncentruotas į tai, kas svarbiausia – šeimyninę, o gal tiesiog, pasakykim taip, vertybių dramą, kurios vergais tampa savo mažametės dukros netenkantys tėvai. Čia, kaip ir filme „Skirtingi pasauliai”, religijos motyvas yra tik dalis istorijos ir svarbiausiai ne tai, kokių priemonių mirties akivaizdoje imasi kraštutinės Romos katalikų religinės organizacijos „Opus Dei” nariai, bet žmogiškas požiūris į problemą. Kas svarbiau: meilė ar tikėjimas, gyvenimas čia ir dabar ar ten? Kritikos religijai/ auklėjimui pliūpsnis čia milžiniškas ir čia jau kiekvienam asmeniškai reiks išsiaiškint ar tai, kaip mes įsivaizduojam laimę yra vienintelis būdas ją patirti? Visą filmą einanti linija apie pagrindinės herojės meilę/tikėjimą Jėzui (tiek vaikinui iš teatro klasės, tiek…) žavi gudriu, įžvalgiu nešališkumu – kurią mergaitės gyvenimo dalį tu matai, priklauso grynai nuo to, kaip pasaulį matais pats: savo ar ir kito žmogaus akimis.
2009-04-01 21:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Slovakija, Vokietija / rež. Juraj Nvota
Dar vienas geras ir žiūroviškas konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai” filmas. Kažkuo pretenduojantis į nostalgiškąjį „Sudie, Leninai”, man mažiausiai patiko kaip tik tomis akivaizdžiomis nuorodomis į 7-8 dešimtmetį (būtent dėl to, jog tai jau matyta). Tačiau siužetinės linijos plėtojimas meilės, neištikimybės, lengvo sekso bei pigios muzikos besiprašančios aplinkos fone tai derinant su iš konteksto išplaukiančiais juokeliais (o ne iš dangaus nuleistais anekdotais), išspaudžia ne vieną šypseną. Kaip ir „Sudie, Leninai”, „Muzika” paperka paprastumu ir nuoširdumu, tad jeigu ir nebūsit tarp daugumos, kurie filmo metu garsiai juokiasi, malonus žiūrėjimo procesas garantuojamas. Man kiek užkliuvo tik paskutinis filmo trečdalis, kai pasirodė ir neišnyko abejonės, kad kaip, kuo ir kodėl baigti šį pasakojimą, režisierius gerai nesugalvojo, tad šiek tiek patempė gumą iki tiesiog padėjo tašką.
2009-04-01 17:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-02 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
Svetat e golyam i spasenie debne otvsyakade)
2008 m. / Bulgarija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija / rež. Stefan Komandarev
Gražus, nuoširdus, šiltas ir net labai žiūroviškas, bet vis tik silpnas filmas. Jaunuolis papuola į avariją, kurioje žūsta jo tėvai, o jis pats praranda atmintį. Kas kitas jį išgelbės, jeigu ne senelis, kuris pasigriebęs jau ūgtelėjusį anūkelį, dviviečiu dviračiu išvyksta į amžiaus kelionę, kurioje istorinės vietos, kurių būta nemažai šio kadais pabėgelio iš gimtosios šalies gyvenime, sugrąžins prisiminimus ir atneš laimę šiam dar gyvenimo prasmės neatradusiam pienburniui. Gaila tik, kad tiek pati kelionė nuoširdžiai neįtikinama, tiek rišimas vaizdo „šiandien” su „tada” atrodo ne daugiau negu scenarijaus trūkumas. Ką jau ten bekalbėt apie vienas po kito „šiandien” kelionėje sutinkamus pakeleivius iš „tada”. Taikyta plačioms masėms ir per daug nemąstant, tokį filmą galima priimti, bet ieškantiems rimto, gero kino, jo ieškoti reikėtų kitur.
2009-03-30 18:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-31 19:15 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-01 19:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
DEŠIMTA DIENA (28 d.)
2008 m. / Kroatija, Slovėnija / rež. Arsen A. Ostojic
Tai buvo pirmas filmas iš konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai”, kurio peržiūroje dalyvavo ir žiūri nariai. Jiems viduryje filmo išeiti tikriausiai negalima, o man tiesiog iš smalsumo norėjosi išsėdėti iki kroatiškų „Nereikalingų žmonių” pabaigos. Režisierius siuva politiniais/kariniais motyvais pateptą emocinę dramą baltais, lyno storumo siūlais. Besaikis garso takelio naudojimas įtampai sukelti lygioje vietoje ilgainiui ima kelti šypseną, bet galiausiai vis tiek pribaigia ir „Nereikalingiem žmonėm” būdingas ėjimas – kiekvieną siužeto vingį išaiškinti lyg žiūrovas būtų protiškai neįgalus, o „netikėtų” vingių gausa dar ir sudaro įspūdį, kad filmas buvo konstruojamas mechaniškai, matematiškai. Labai blogai.
2009-03-29 15:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-30 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-02 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Latvija / rež. Janis Nords
Kur kas maloniau susižiūrėjo latvių darbas „Mėgėjas” su žaviąja „Tribes Of The City” vokaliste Ksenija Sundejeva. Ir nors siužetiškai filmas gali įtraukti, dažniau tai panašu ne į kiną, bet į pamokamąją Narkotikų kontrolės departamento medžiagą „Kas bus, jeigu vartosi narkotikus”. Tema ir net siužetiniai vingiai tokie nuvalkioti, kad mėgautis gali dėl kaimyninio solidarumo ir fakto, jog skirtingai nei per garsiausiai pristatomus vietinius darbus, žiūrint „Mėgėją” kankintis neteko.
2009-03-31 15:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-01 17:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2008 m. / Prancūzija / rež. Christophe Honore
Užtenka pamatyti penkias Christophe Honore filmo minutės, kad atpažintum jį net pažadintas vidury nakties – stilių jis turi. Todėl per trisdešimt minučių pasisotinęs tuo stiliumi ir taip ir nesulaukęs, kada prasidės kas nors daugiau negu madingas, sinefiliškas ir pravdiškas prancūziško „aš esu fainas, todėl viskas aplink labai tipo faina” deklaravimas, išmainiau „Gražų žmogų” į sotų prancūzišką omletą – festivalio dienomis sveika mityba yra retas svečias mano gyvenime. Vis tik stilius, kad ir kiek skanus bebūtų, praranda savo žavesį veiksmo bei herojų pilkumoje. Vienas, kitas, trečias, visi jie myli, visi jie gražūs, savotiškai seksualūs, bet galutiniam rezultate vienodai reikšmingi ir tuo pačiu neišsiskiriantys – man jie nerūpi, nes aš jų taip ir nepažįstu. Nežinau, gal per likusią valandą kažkas ir pasikeičią, bet aš patikrint jau neisiu.
2009-03-30 15:45 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-04 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
AŠTUNTA DIENA.
2008 m. / Italija / rež. Matteo Garrone
Norėčiau klysti, bet pažiūrėjęs šį filmą gan ankstyvu (darbo) metu beveik pilnoje salėje, po jo jaučiau, kad pasitenkinimo žiūrovų akyse nemačiau, kas man kvepia tuo, jog po festivalio filmo galim ir nepamatyti. O vertėtų. Režisierius Matteo Garrone ekranizuodamas Italijos didžiavyrio žurnalisto/rašytojo Roberto Saviano romaną eina kiek kitu keliu negu kito festivalyje rodyto mafijoziško filmo „Il Divo” režisierius Paolo Sorrentino. Nors abi juostos remiasi tikra istorija, Paolo Sorrentino į istoriją įpina daugybę malonių režisūrinių kabliukų, kokių dėka net filmas apie branduolinę energetiką galėtų būti įdomus. Matteo Garrone savo ruožtu atiduoda duoklę faktui, kad Roberto Saviano savo gyvenimą paskyrė nešvariems Camorra grupuotės darbeliams atskleisti. Už tai šio filmo herojai jam jau pažadėjo išankstinį bilietą į aną pasaulį nuo kurio įteikimo žurnalistą iki gyvenimo pabaigos įsipareigojusi Italijos policija, tad bet kokie režisūriniai triukai čia būtų tik bereikalingas atitrūkimas nuo stipriausios reikalo dalies – tikrumo. „Gomora” tiesiog perpildyta nusikalstamos dvasios, kuri perteikiama penkiose siužetinėse linijose, per penkis su Camorra susijusius asmenis ir, patikėkit, nė vieno jų vietoje nesinorėtų būti. Tai ne aukštuomenės mafijos kronikos, bet gyvenimas gatvėse. Ne tiek žiaurus rodymo (vaizdų) prasme, kiek jausmo, atmosferos, kai ilgainiui jauti, kad kiekvienas filmo veikėjas, kiekviena detalė yra purvina, kruvina, pasmerkta. Prieš pinigus čia krenta bet kokia garbė, orumas, draugai, moterys ir vaikai. Nekabina filmas širdies, kas gali būti kryžium repertuariniam filmui, bet festivalio rėmuose tokią juosta turėti yra garbė.
2009-04-02 22:00 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Gvatemala / rež. Julio Hernįndez Cordón
Nesu linkęs sakyti kategoriškos nuomonės apie „Atradimų” programoje esantį filmą „Benzinas”, nes jo pažiūrėjau tik pusvalandį, bet jeigu geras žmogus klaustų eiti ar ne, pasiūlyčiau praleisti. Man „Benzinas” geriausiu atveju kvepia kažkieno magistriniu darbu. Čia iš tos serijos, kai norint parodyt Gvatemalos paauglių gyvenimo nuobodumą, turi žiūrovui įvaryti nuobodulį be ypatingai stiprių atskirų elementų (scenarijaus, vaidybos, etc.) pasakodamas apie mašinas, masturbaciją ir kitus, visiems paaugliams rūpinčius dalykus. Trumpai tariant, pavargau laukti, kol kas nors nutiks ir, kaip supratau, filmą galima įvertinti tik iš kitos pusės – kaip stiprybę priimant tą nieko neveikimą.
2009-03-29 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
ŠEŠTA DIENA.
2008 m. / JAV, Meksika / rež. Alex Rivera
Ir vis tik žmonės į kiną eina ne tik atsižvelgdami į rodymo laiką – vakar geriausiu metu rodomam filme žmonių buvo santykinai mažai, ką galima paaiškint frazės „mokslinė fantastika” minėjimu filmo aprašyme. Ką prarado ignoravusieji? Viena įdomiausių festivalio filmų idėjos prasme. Kuo jie galėtų save guosti? Tuo, kad idėjos, kuri varijuoja tarp „Matrix”, „Bėgantis žmogus” ar „Egzistencija”, nepakanka, o talento išvystyti idėją palaikančią siužetinę liniją, scenarijų, akivaizdžiai nėra. Žinau, nuskambės keistai, bet reziume būtų: įdomus, tačiau nekabinantis kinas.
2009-03-28 14:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Argentina, Ispanija, Prancūzija / rež. Daniel Burman
Geras pasakotojas net prasčiausią istoriją gerai papasakos. Todėl „Tuščias lizdas” net ir nepasižymintis netikėtais siužetiniais vingiais, o apsiribojantis tik lengvais paskraidymais po 50 metų ribą peržengusio rašytojo fantazijas, užliūliuoja lyg pasaka. Nesvarbu tikra, tai ką matai ar ne, matyta/girdėta ar ne, bet klausais ir mėgaujies puikiais dialogais bei vaidyba. Taip lengva, kad mielai pažiūrėčiau dar kart.
2009-03-27 17:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-30 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Danija / rež. Janus Metz
Kartais tereikia nuleisti filmo ambicijas ir to pakanka, kad gautųsi puiki istorija. Taip danas Janus Metz pasakoja apie savo tautos vyrus, kurie savo gyvenimus nutaria susieti su žaviomis tailandietėmis. Pastarosios prieš kamerą tokios nuoširdžios, naivios ir paprastos, kad sunku suprast ar joms giliai nusispjaut, kad jas filmuoja, ar jos nežino, kas yra kino kamera, ar už gerą vaidybą joms pažadėjo vyrą daną?
2009-03-27 15:15 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-29 16:40 „Skalvijos” kino centras
2008 m. / Vengrija, Vokietija / rež. Kornél Mundruczó
Prieš kelias dienas pažiūrėjau pirmas 45 filmo minutes. Taip ir nesulaukęs, kad kas nors įvyktų iškeičiau į kitą filmą. Vakar užbėgau pažiūrėt, kaip atrodo paskutinės penkiolika ir nesupratau, kur dingo tas pusvalandis, kurį lyg ir turėjau praleisti? „Kelias, pieva, kryžius, upė…” Dar valtis, brolis ir sesuo, tiltelis ir namas ant vandens. Biški kai kas kai ką paprievartauja, bet tai trunka neilgai, tada ir vėl… „Kelias, pieva, kryžius, upė…” Dar valtis, brolis ir sesuo… Šiuos gražius vaizdus po festivalio galėsit pamatyt ne tik reguliame „Skalvijos” repertuare, bet ir prie kiekvieno gražesnio ežero. Tiesa, pastarasis variantas dar priedo ir nemokamas.
2009-03-27 22:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-28 19:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-02 20:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-05 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-08 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
PENKTA DIENA.
JAV m. / 2008 / rež. Darren Aronofsky
„Imtynininką” dar rodys po festivalio, reguliariajame repertuare, bet tas faktas nesutrukdė neatitraukti nuo jo akių pirmadienio vakarą didžiąjame FC ekrane. Na, gal tik tom akimirkom, kai viskas buvo per daug tikra ir tyčia nuspėjama, kad nebegali tiesiog žiūrėti ir apsimesti, jog tai tik kinas. Mickey Rourke už šį vaidmenį negavo „Oskaro”, tačiau, kai matai žaizdų dėka suakmenėjusį veidą, o juo lyg kokia ryto rasa nubėga tramdoma ašara, tiki tuo nepalyginamai labiau negu 99-iais manieringais Seano Penno judėsiais tapimo gėjum link.
2009-03-25 18:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-26 19:20 „Skalvijos” kino centras
2009-03-28 21:25 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009 m. / Rumunija, Olandija, Prancūzija, Japonija / rež. Radu Jude
Prisipažinsiu, jog šio konkursinės programos filmo mačiau tik pusę (ir net tikiu, kad prastesnę), tačiau net jeigu humoro lygis vėliau ir pakilo, jis vis tiek liko provincijos lygmenyje. O kai matai tai, tai „apie ką?” faktorius jau nebe toks ir svarbus.
2009-03-25 21:20 „Skalvijos” kino centras
2009-03-26 17:35 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-27 19:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-29 15:10 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Belgija, Prancūzija / rež. Bouli Lanners
Bene geriausia situacijų komedija šiame „Kino pavasaryje” iš iki šiol matytų. Sakydamas situacijų komedija turiu omenyje, kad herojai (jų charakterių vystymas, etc.) nublanksta prieš režisieriaus norą kiekviename epizode sukelti juoką. Taip ir supranti, kad scenarijuje nusibrežiama, jog herojai turi nuvykti iš taško A į tašką Z ir tame tarpe sustoti B, F, G. B jie sustos parduotuvėlėje – ką juokingo jie ten gali padaryti? O F sustabdys pravažiuojanti forgoną – kas šioje situacijoje galėtų prajuokinti. Ir jau tikrai paskutinėje vietoje yra faktas, kad į medžius įsirėžęs automobilis vėliau blizga lyg būtų ką tik iš autosalono arba tai, jog filmo pradžioje nė musės negalėjęs nuskriausti herojus, filmo pabaigoje be jokios rimtesnės priežasties lyg išsiverčia į priešingą pusę. Visa laimė, kad šį kartą bent humoras buvo sveikesnis ir nepalyginamai brandesnis negu itališkoje „Rugpjūčio šventėje” arba prancūziškoje „Luiza Mišelis”. Jeigu neieškot priekabių kur nereikia, tai gal net ne blogiausias pasiūlymas paskutiniam abonementiniam bilietėliui būtų.
2009-03-28 20:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-01 19:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Danija, Norvegija, Švedija / rež. Anders Ostergaard
Nelaimėjo filmas apdovanojimo, kaip geriausias dokumentinis „Sundance”, tačiau gavo įvertinimą už montažą. O montažas, derinant archyvinius vaizdus ir maišant juos su atkurta tikrove toks, kad nepanašu, jog kažkas būtų nutarės žiūrovui pamalti š… – parodyti yra ką ir režisierius Anders Ostergaard žiūrovui neleidžia atsipūsti nė minutės, įtraukdamas lyg į veiksmo filmą, kuriame, jauti, kad kažkas ant vaizdo juostos užfiksuos pirmus Mianmaro budistų vienuolių kraujo lašus. Kai kas rizikuoja gyvybe, kad tau parodytų, kaip kažkas rizikuoja gyvybe, kad tiesiog išsaugotų žmogišką orumą ir būtų savimi, o tu net nenueisi pažiūrėti?
2009-03-26 16:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-28 14:30 „Skalvijos” kino centras
2009-03-29 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-06 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-09 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Meksika / rež. Fernando Eimbcke
Už meną 10, bet kadangi filmas rodytas ne ŠMC rėmuose, tai juodos spalvos penkių sekundžių užsklandų, kurios atskirdavo tą pačia sceną, kai mergina sėdi ir rūko, o vaikinas tik sėdi, neužskaitau. Tas pats su kadro pratęsimu dešimčiai sekundžių, kai veiksmas jame jau seniai pasibaigė, statiškais kadrais, kurie tuo „juokingesni”, kuo ilgiau juose nieko nevyksta. Galiausiai (ir pirmiausiai), kai viskas prasideda nuo tuo, kad mašina asfaltuotame keliuke, kuriame niekas niekada nevažiuoja, nepalikdama stabdymo žymių perlekia 40 cm aukščio bordiūrą ir tada kosmetiškai trenkiasi į stulpą, tai ir visa kita filme yra lygiai tiek pat pritempta ir netikra. Tai niekaip nenuneigia kūrinio estetiškumo bei režisieriaus talento neegzistuojančia istoriją ištraukti iki pilno metražo.
2009-03-27 16:20 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-31 19:50 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
KETVIRTA DIENA.
2008 m. / Japonija / rež. Hayao Miyazaki
Post factum jau nėra jėgų aiškintis, kuo kai kuriems kritikams neįtiko naujausias Hayao Miyazaki darbas, bet vertintinant tai, ką pavyko pamatyti didžiajame ekrane (tai vargiai sulygintina su internete esančia kino teatrine versija), „Ponyo ant uolos prie jūros” yra gėrio pasakos triumfas, kuris kelis kartus be didesnių problemų išspaudžia ašarą. Taip, jis ne toks gilus, kaip didieji Miyazaki darbai, bet pagaliau tai filmas, kurio metu maži vaikai pamatę japoniškas būtybes nepradeda isteriškai bliauti, o kai prisimenu vaikystėje matytos čia interpretuotos undinėlės versiją, suprantu, kad viena yra pasaką papasakoti ir visai kas kita, priverst ja patikėti. Didinga, užburia ir paperka, o aš lieku sėdėti salėje net kai iš jos išsikrapšto patys mažiausi ir padarau viską, kad nuo šiol rytais mane žadintu ir gera nuotaika užkrėstų finalinė filmo dainelė. Man tai garantuotas festivalio top10.
2009-03-26 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-28 12:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-05 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Belgija, Prancūzija / rež. Fiona Gordon, Dominique Abel, Bruno Romy
Sunku sakyt savo nuomonę, kai žinau, jog 95% filmą aplankiusių žmonių su manim nesutiks, bet turiu tai padaryti: nieko gero. Nuo tada, kai prieš porą metų tie patys veikėjai bandė linksminti filmu „Ledkalnis” niekas nepasikeitė – kvailą ir banalų juokinimą gelbėja tik forma ir lengvumas bei žaismingumas, kurio taip norisi nuo visko pavargusiam žiūrovui. Bet formą aš jau mačiau, tad penktą filmo minutę imu klausinėti, kas kas šiame filme nauja, o penkioliktą negavęs atsakymo apleidžiu sausakimšą salę – matau, kad yra kam filme pasijuokti iš žmonių su negalia ir be manęs.
2009-03-24 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Prancūzija / rež. Benoīt Delépine, Gustave de Kervern
Kažkiek jaučiaus kaltas, kai šiandien buvau užtiktas šio filmo seanse – juk skaitytojus stengiausi atkelabėti nuo jo (dėl to, kad yra pletkų, jog jis bus rodomas ir po festivalio). Po seanso pasijaučiau nepalyginamai geriau – jeigu jo ir nepamatysit, bus tik geriau, nesusigadinsit skonio. Publika juokiasi, o ekrane kažkas improvizuoja nugirstų anekdotų temomis. Toks jausmas, kad scenaristas nusikabino nuo sienos ant lapelių rašomas geriausias mintis ir dirbtinai pritraukė iki istorijos, herojų. Kartais nusišypsai, bet vadinti to geru filmu ar komedija neapsiverčia liežuvis. Laidoje „Dzin” juk irgi juokinama, bet, ačiū Dievui, kino teatruose to nerodo. Šiemet tai jau antra komedija (pirmoji – „Rugpjūčio šventė”), kuri temą lyg ir turi, bet scenarijaus, tikslo, minties – nė-ra.
2009-03-24 19:50 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-27 20:10 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / JAV / rež. Jonathan Demme
Pirmas dvidešimt minučių gal dar ir galima pritarti kažkieno dėko sklandžiusiai nuomonei “nuobodu”, bet finalinių titrų metu nuomonė jau buvo kardinaliai pasikeitusi. Režisierius Jonathan Demme (”Avinėlių tylėjimas”, “Filadelfija”) sukalė tokią šeimyninę dramą, kuri primena (gerąja prasme) Thomas Vinterberg “Šventę” ir nepelaidžia iš lengvai psichuojančios buities gniaužtų. Pagrindinė filmo aktorė Anne Hathaway buvo nominuota “Oskarui”, o aš kaip gerų scenarijų gerbėjas pridėčiau, kad atsižvelgiant į konkurenciją, turėjo būt nominuotas ir scenarijų kategorijoj – tokio įtikinančio ir sklandaus teksto per valandą neparašysi.
2009-03-27 21:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-31 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-02 19:25 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-04-07 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Izraelis, Vokietija, Prancūzija / rež. Eran Riklis
Tikriausiai nėra nė vieno, kam neteko girdėti vokiečių dainininkės Nena dainos „99 Luftballons”, tačiau klausimas ar daug kas žino, kad šios šokiu ritmu paremtos kompozicijos teksto esmė pasityčiojimas iš Šaltojo karo paranojų, konflikto kurį sukelia 99 nekalti vaikiški oro balionai (apie tai daugiau čia). Čia tik šiaip, istorinis-kultūrinis nukrypimas, tačiau su filmu susijęs tiesiogiai – ten nacionalinio saugumo reikalu tampa palestinietės auginama citrinų giraitė. Gal tik tiek, kad simboliais kalbanti tema niekaip nėra komedija – gryna drama. Ir kaip tokia, ji neperžengia jokių rėmų, neužkelia kartelės rytdienos dramoms, bet gerai daro tai, ką turi daryti – pasakoja istoriją, kuria tiki, kurią seki, kurią galėtum perpasakoti kam nors kitam. O tai kardinaliai priešinga tam, ką vakar teko matyti „Pandoros skrynioje”, kur dramatizavimas vardan dramatizavimo yra akivaizdžiai geriau pateiktas negu atsakymas į klausimus: kodėl ir kas iš to? Nebus „Citrinmedis” mano top10, nes tokių filmų kasmet pažiūriu bent tuziną, tačiau filmas garantuotai gerai sueis neišrankiam žiūrovui.
2009-03-26 18:50 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
TREČIA DIENA.
2008 m. / Prancūzija / rež. Laurent Cantet
10 iš 10. Vienas kolega apie vieną filmą šiandien pasakė, kad taip ir neaišku, kas juo norėta pasakyti. Po „Tarp sienų” jam tektų pasimauti iš ant savo paties žodžių pagamintų šakių. Režisierius Laurent Cantet bei pagrindinis aktorius/ scenaristas Francois Bégaudeau į ekranus papila tiek aktorinio bei dialoginio malonumo, kad dvi valandas nieko ir neveiki, kaip tik ryji visa tai, kaip į burną skrendančias prancūziškas bandeles. Kamera dvi valandas faktiškai neišlenda iš kažkur Prancūzijoj esančios multirasionalinės klasės, kurioje kur kas dažniau negu prancūzų kalbos jie mokosi bendrauti. Neabejotinai tai yra filmas apie (mokinių, mokytojų ir, iš dalies, tėvų) dialogą, kuris lietuvos mokyklose geriau žinomas monologo vardu. Mokytojai ir mokiniai čia kalba, atsiveria, įžeidinėja ir atsiprašo. Būtent, tiek vieni, tiek kiti. Tokio filmo negali skaidyti atskiromis dalimis. Ne todėl, kad nėra prasmės (viskas tobula), bet todėl, kad tai lyg viena pamoka, kurią turi išmokti – viena išmintinga frazė, kurią gali priimti arba ne. Kiek mokytojų, moksleivių, tėvų ją priims Lietuvoje nežinia, bet, kaip sakė Sean Penn (Kanų žiuri komisijos pirmininkas, kuri filmą apdovanojo pagrindiniu prizu), šis filmas yra dovana kiekvienam jaunam žmogui.
2009-03-28 15:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-28 16:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-29 12:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / JAV / rež. Courtney Hunt
“Frozen River” neturėtų būti naujiena gero kino gerbėjams – lygiai prieš metus juosta pripažinta geriausia “Sundance” festivalyje. Istorija sukasi netoli JAV sienos, kur atsitiktinai susitinka dvi moterys: baltaodė ir senoji Amerikos gyventoja. Siena, kurią jos gali kirsti yra ne tik kiekvieno kino ar pakistaniečio svajonė, bet ir būdas uždirbti pinigų. Ne tam, kad pralobtum, bet tam, kad išgyventum. Tai “Sundance” festivalio juosta su geriausiomis festivalio filmų tradicijomis: nedidele aktorių komanda, puikia vaidyba (pagrindinė herojė buvo nominuota “Oskarui” už geriausią moterišką pirmaplanį vaidmenį), atokia vietove ir geru dramatiniu užtaisu scenarijuje. Stipri ir emociškai sunki istorija nėra kažkuo ypatinga, negirdėta, net atvirkščiai sunku prisiminti kada iš “Sundance” su karūna išvažiavo filmas be nuorodų į mažumas: seksualines, rasines, tautines. Ir vis tik, atmetus novatoriškumo elementą (jo nebuvimą), tai labai geras kinas.
2009-03-24 19:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-29 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Didžioji Britanija / rež. Shane Meadows
Tikėjausi iš filmo kažko gero ir šilto, bet tai, ką gavau, dabar vadinu dienos, o gal net ir festivalio atradimu. Shane Meadows britiškumas man labiausiai asocijuojasi su pernai „Galoje” rodytu „Tai – Anglija”. Ir čia gerojo britiškumo apstu, tik, jeigu „Tai – Anglija” kalba buvo griežta, kategoriška ir įtikinanti, tai „Somerstaunas” lyg išvirkščia to pusė – sentimentali, draugiška, prisodrinta įsimintino humoro. Apie komedijas retai tai sakau, bet „Somerstaunas” yra labai gera komedija ir bendrai puikus filmas, kurį rekomenduočiau kiekvienam. Thomas Turgoose („Tai – Anglija” vaidinęs mažametį skustagalvį) filme pilsto tokius gatvės išminties perliukus, kad jo naujajam draugui, emigrantui iš Lenkijos, belieka tik asistuoti, ko pasekoje gauni į dviejų paauglių gyvenimus perkeltą nuolat santykius besiaiškinančių porelių scenarijų. 75 minutės prabėgo kaip šilčiausia kino pavasario akimirka. Deja, liko tik vienas sensas.
2009-03-25 17:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Čekija / rež. Helena Treštikova
Iš anksto buvau skeptiškai nusiteikęs šio seanso atžvilgiu ir tai, kad Europos kino akademija „Rene” apdovanojo, kaip geriausią 2008 metų dokumentinį filmą nelabai ką keičia… Faktas, kad pasigauti žmogų, kai jam vos 16, kai jis pirmą kartą sėda į kalėjimą ir persekioti jį taip dvidešimt metų (jis per tą laiką tai išeina, tai sugrįžta, tai išeina, tai vėl sugrįžta) yra ypatingai sunki užduotis už kuriuos įvykdymą gal ir pats tokį apdovanojimą skirčiau, bet žiūrint kritiškai, „Rene” tėra forma be turinio. Filmo herojus nėra asmenybė iš didžiosios A. Į kalėjimą jis sėdo dar būdamas paauglys ir praleido ten kone visą savo gyvenimą, tad tikėtis, kad iš jo burnos virs išminties perlai neverta. Tai eilinis chuliganėlis, plėšikėlis, banditėlis, kuris, kaip toks, gal ir nėra blogas, bet kai kas jau jo genuose ir jis nuo to negali pabėgti. Tačiau skirtingai nei jis, „Kino pavasario” lankytojas turi galimybė išvengti šitos tuštybės ir pinigus išleisti kažkam, kas širdžiai ar sielai duos didesnį peną.
2009-03-22 15:35 „Skalvijos” kino centras
2009-03-25 16:00 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-26 15:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-29 17:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-31 18:05 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Turkija, Prancūzija, Vokietija, Belgija / rež. Yesim Ustaoglu
Nuvylęs darbas. Nuvylęs ta prasme, kad iš jo buvo šio bei to tikimasi. Filmo aprašymas nepalyginamai įtikinamesnis negu pats filmas, kurio temą įvardinčiau, kaip dramą vardan dramos. O kai tu nesupranti, kuo susiję atskiros šeimyninės linijos (ar filmas apie tai, kad visiems būna blogai, sunku?), tai tas dramatizmas dar gi tampa ir savitiksliu. Kiekviena siužetinė linija, kuri nepamaitinama reikiamu scenarijiniu užtaisu tampa našta, kuri išsitęsia iki dviejų valandų. Viena yra gera vaidyba, gražus paveiksliukas, procesas ir visai kas kita – galutinis rezultatas.
2009-03-27 21:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-29 17:00 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-03 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
ANTRA DIENA.
2008 m. / Italija, Prancūzija / rež. Paolo Sorrentino
Lieka tik du filmo seansai, o aš jį pažiūrėjęs dar kartą, šį kartą didžiąjame ekrane, su liūdesiu galvoju, kad niekas šių metų programoje jo neperspjaus. Filmas apie tikrą veikėją, Italijos politiką Giulio Andreotti ne italui yra pakankamai sunkus (net žiūrėdamas jį antrą kartą nelabai atsekiau, kas, kodėl, ką, su kuo ir kada darė), tad iš dalies suprantu tuos kelis žmones, kurie nesulaukė filmo pabaigos, iš dalies gaila, kad jie nepamatė puikios kino kalbos, aukščiausio lygio režisūrinio suvaldymo – nuo dialogų, vaidybos, aktorių parinkimo iki muzikos, operatoriaus darbo (kameros judesys, kai ji sekdama Andreotti žvilgsnį nukrypsta į katę – afygiet!), montažo ir smulkių režisūrinių gudrybių. Nieko, jiems gal pavyks kitą kartą, o jūs dar galit bandyt 22 ir 25 d.
2009-03-22 16:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-25 21:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Prancūzija, Ispanija / rež. Emir Kusturica
Blogiausia, ką šiandien teko matyti. Labai noriu tikėti, kad ne du žinomi vardai tapo priežastimi padaryti tokią begalybę šio filmo seansų, nes mąstant tokia logika, kas būtų, jeigu filme dar būtų žodis Michael Jackson? Faktas, kad Kusturica myli Diego. Faktas, kad jie randa bendrą kalba, bet faktas ir tai, kad šis filmas yra ne apie futbolą, ne Diego, bet apie suši**ą populistinį politikavimą, kuriuo lygis prilygsta to seno bedančio dieduko, kuris prie Seimo rėkė „Frontas” ir stebėjo, kaip daužomi langai. Sėdi dvi garsios pavardės ir vieno narcizo skatinamos nuolat viską priveda prie politikos. Tai Diego prieš Bušą, tai Diego apie savo legendinį įvartį ranka bei pergalę prieš Britus, kuri buvo (už kadro laužyta Kusturicos anglų kalba tariamais žodžiais) labiausiai prasiskolinusios šalies pergalė prieš pinigų maišą arba kerštas už Folklando salų karą. Kurį laiką tuos pezėjimus gali klausyti, bet kai tu matai, kaip jie vienas kitam pasakoja apie tai, kad tai JAV kalta dėl narkotikų atkeliaujančių iš Pietų Amerikos ir kaip smagiai jie iš šios gilios įžvalgos kikena, spjauni ir išeini neatsigręždamas. Vienintelis dalykas, kurį išsinešiau iš šio filmo yra tai, kad aš nemėgstu Kusturicos, o tai neturi nieko bendra nei su futbolu, nei su Diegu ir net su kinu, jeigu jūs galvojote, kad „Maradona pagal Kusturicą” yra apie tai…
2009-03-22 12:50 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-24 17:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-27 16:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-30 17:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-02 15:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-04-05 22:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-08 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Vokietija / rež. Andreas Dresen
„Kaip devintam danguj” turėjo visa tai, ko neturėjo vakar matytas „Tomas” – tikrumo jausmą. Žiūri ir tiki, kad ekrane esantys seni žmonės vaidina tai, kas gyvenime nutinka jiems. Ne stereotipiški banalūs bei paviršutiniški patylėjimai su žvilgsniu „ką čia veikt”, bet dalyvavimas choro veikloje, azartas važinėt dviračiu ir ko mažiausiai gali tikėtis – meilė, neištikimybė ir seksas. Jau vien filme pasakojamas anekdotas („Žinai, kaip mylisi aštuoniasdešimtmečiai? Ji atsistoja ant galvos, o jis iš viršaus įkiša”) leidžia pajust, kad filme yra įžvalgų iš vyresnių žmonių gyvenimo ir ne bet kokių – gyvų, žaismingų. Į „Drąsi vizija” programą filmas įtrauktas dėl netikėto rakurso iš kurio rodomi pagyvenę žmonės – nevengiant sekso scenų, netobulo kūno nuogumo, etc. Ir iš pradžių tai iš tiesų kabina, nes tai yra kažkas neįprasto tavo akimis, bet… Po gero pusvalandžio supranti, kad jeigu filmo herojus pakeistum dvidešimtmečiais, turint omeny, kad juos kankina tos pačios problemos, ar tai, kiek „giliai” yra išvystytas filmo scenarijus tave sudomintų? Mano atsakymas yra ne. Filmas tikras, paprastas, nuoširdus, bet jeigu tokio „gylio” istoriją man pasakotų apie 20 ar 40 metų žmogų, spjaučiau po penkiolikos minučių.
2009-03-23 19:40 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-28 19:15 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-31 21:40 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Italija / rež. Gianni di Gregorio
„Il Divo” jau buvau matęs anksčiau, tad jeigu reiktų rinkti geriausią šiandienos filmą, juo taptų „Rugpjūčio šventė”. Vėl gi, seni žmonės („Tomas”, „Kaip devintam danguj”), Italija („Il Divo”, „Genuja”) ir vėl, ačiū Dievui, gyva, tikra istorija. Tai komedija apie tai, kaip susiklosčius įvairioms aplinkybėms, penkiasdešimtmečio sūnelio ir jo mamos namuose vienai parai nusėda dar trijų pensijinio amžiaus moteriškių desantas. Moteriškės gan skirtingos su skirtingomis problemomis ir troškimais, bet dėmėsio trūksta visoms, o būtent to šeimininkai ir neplanuoja duoti – siekia išlaikyti savo orumą ir iškęsti šią situaciją, nes tai jiems naudinga (sužinosit kodėl). Pagal siužetą „Rugpjūčio šventė” eina panašia vaga, kaip ir „Negatyvaus mąstymo menas”, bet savo kukliose 75 minutėse nors ir neprailgsta, nors ir uždeda tinkamą paskutinį akordą į finalą juda perdėm lėtai. Pavieniai geri juokeliai išnyra nuolat, bet negali nepastebėt, kad su kiekviena minute jie tik gerėja. Deja, žiauriai per lėtai. Visas filmas tarytum buksuoja nežinodamas kada čia prasiveržti visa jėga ir, taip jau atsitinka, kad neprasiveržia iki pat galo. O gaila, potencialas jaučiamas, o aš apie komedijas tai sakau gan retai. Jeigu jau turit bilietus, priešam neatiduokit, jeigu norit tiesiog atsipalaiduoti, tai bus puikus filmas, bet jeigu norit nerealios komedijos – jos laikas dar neatėjo.
2009-03-21 19:25 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-21 21:15 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-22 21:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-22 22:40 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Turkija, Prancūzija, Italija / rež. Nuri Bilge Ceylan
Kaip ir filmo „Tomas” atveju sunku sakyti kategorišką nepatiko, nes filmo vaizdai, spalvos atrodo pasakiškai. Bet juk norisi kažko daugiau, giliau. Filmo pradžioje sužinome, kad žinomas politikas partrenkęs žmogų siūlo kaltę prisiimti jo asmeniniam vairuotojui, o jam už tai bus finansiškai atlyginta. Pradžia panaši, kaip ir „Scanoramoje” rodytų „Atšąlusių priešpiečių” (taip?), ten irgi pradžioje įvyksta panašus nutikimas, o visa kita, lyg yra to įtakota ir veiksmas vystosi toliau. Taip ir čia. Patrenkia, sėda, o šeima (žmona, sūnus) lieka gyventi savo gyvenimus. Žinoma, kad jie įtakoti to pradinio įvykio, bet jų veiksmuose bei pačiame filme tai išplėtota taip silpnai, kad prisimeni kažkur rašytus žodžius „Tai lyg Turkijos Šarūnas Bartas” (nelabai su tuo sutinku, bet šiuo atveju citata vietoje). Kartais herojų akys blizga dostojevskišku psichologizmu, bet po geros valandos ima atrodyti, kad ten tiesiog lašai akims ir aš nutariu herojams netrukdyti ieškoti atsakymų į klausimus, kurių per tiek laiko taip ir neišgirdau.
2009-03-26 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-30 19:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-01 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Izraelis / rež. Ari Folman
Kaip ir „Il Divo”, man „Valsas su Baširu” papuola į neaktualaus filmo kategoriją. Ne ta prasme, kad aš jo nerekomenduoju, jis man neįdomus, tačiau jo pateikimo forma gerokai perspjauna turinį. Apie turinį bendrai nesinorėtų kalbėti, nes tai politika, o aš aš tiesos paieškas esu linkęs palikti istorikams, bet tai nereiškia, kad tuščias/nereikšmingas – man, taip, bet tiems, kas filmą kūrė, jis neabejotinai svarbus. Šia prasme Izraelio darbas smarkiai nusileidžia „Persipoliui”, kuris sugeba į istorinį/politinį scenarijų įtraukti daug universalesnes temas, papildomus nukrypimus nuo pagrindinės istorijos, kurios filmą padaro priimtinesniu daug platesniam žmonių ratui – net jeigu žiūrovui dėl nepaaiškinamų priežasčių nepatinka unikali grafine novele paremta animacija. „Valso su Baširu” atveju forma yra viskas, kuo gali susižavėti. Nereikia sakyti, kad tai labai skaudi ir žiauri istorija, kuri nesugraudins tik kietaširdžio – jeigu animacija žmones veiktų taip, kaip veikia tikri žmonės, nepalyginamai daugiau reklamų būtų animacinės, nes jas padaryti nepalyginamai pigiau. Turint omenyje šį faktą, ekrane matau tik išgalvotus herojus pasakojančius man neįdomią išgalvotą istoriją apie karą. Ar ji labai pagerėja nuo to, kad žinau, jog istorija tikra, kad balsai ekrane priklauso tikriems istorijoms veikėjams, o tai bene pirma tokio lygio animacinė dokumentika? Galvodamas, kad animacija tik susilpnina pasakojamos istorijos reikšmę, laikau tai gražiu sužaidimu su forma, bet ne puikia istorija. Žiūrėti gražu, muzika puiki, reginys smagus ir nepaisant visos kritikos laikau tai vienu iš filmų, kuriuos šiame festivalyje reikia pamatyti.
2009-03-24 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-27 18:10 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-01 15:50 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
PIRMA DIENA.
Prasidėjo. Dėl nepalankiai išdėliotų seansų ir didelio nenoro gaišti laiką atidarymo ceremonijose festivalį pradėjau ne „Rumba”, o kitais trim filmais, bet juk taip tik geriau – „Rumba” juk tikrai matė ir galės pakomentuot, kuris nors G. skaitytojas?
2008 m. / Didžioji Britanija / rež. Michael Winterbottom
Istorija apie ilgas dviejų mergaičių ir jų tėčio atostogas Italijoje po to, kai žuvo jų mama / žmona, teturėjo būti gera drama, bet Michael Winterbottom dėka, kiekvienam žiūrovui turėjo tapti tiek pažintine, tiek emocine kelione po nepažįstamą miestą. Dar prieš festivalį diskutavom, kas (labiau) yra dažnas „Kino pavasaryje” besisvečiuojantis režisierius: dokumentinio ar meninio filmo atstovas? Po „Genujos” lieku prie pirmojo varianto. Michael Winterbottom pratęs, o gal net ir mėgsta, dirbti ne pačiom tobuliausiom sąlygom, bet nepanašu, kad jam tai trukdytų. Filmuota skaitmena, vargiai naudojant papildomą apšvietimą, o nerimstanti ir nuolat herojus siauromis Genujos gatvelėmis persekiojanti kamera mintimis leidžia grįžti į kai kurias „Lūšnynų milijonieriaus” akimirkas, kai siaurais lūšnynų keliukais teko bėgioti Anthony Dod Mantle. Bet, žinoma, ne miestas čia svarbiausia, o vidinė herojų būsena – nesusitaikymas su tuo, kas nutiko, bėgimas nuo to. Muzikos, montažo ir vaidybos dėka Michael Winterbottom, kai jam reikia, kiekvieną gatvelę paverčia nejaukumo oaze, kurioje herojus nesijaučia saugus. Na, jis toks ir nėra ir iš dalies tai ir norima pasakyti, jog nuo savo praeities tu negali pabėgti nuvažiavęs tūkstantį kilometrų – kiekviena akimirka, kol nesusitvarkai su savo vidumi, gali būti pražūtinga. Nemanau, kad tai bus festivalio top10, bet vaizdai, montažas, vaidyba, aktoriai, kuriama atmosfera paliko labai gerą įspūdį. Nedaug liko seansų.
2009-03-21 16:45 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-22 17:05 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2008 m. / Danija / rež. Niels Arden Oplev
Žiūroviškiausias mano šiandien matytas darbas. Na, tokio statuso nesunku pasiekti, nes istorijos pagrindas dviejų jaunų žmonių meilės istorija. Jis myli ją, ji myli jį, bet ji negali būti su juo, nes ji Jehovos liudytoja, blah, blah, blah… Ir vis tik religija čia nėra pagrindas, nes vietoj Jehovos liudytojų gali įdėti bet kurios kitos religijos pavadinimą arba tiesiog „Griežtas tėvas”, „pikta pamotė” – man čia svabesnis pasirodė asmeninio pasirinkimo momentas. Kaip tu gyveni? Taip, kaip tavė mokė, kaip žinai, kad yra teisinga ar taip, kaip jauti, jog yra teisinga? Puikiai parinkti aktoriai, gera vaidyba ir kiekvieną aplankę asmeninės laimės, pasirinkimo, meilės klausimai, kurie paliečiami „Skirtingi pasauliai”, filmą daro tinkamu plačiam žiūrovų ratui. Tikrai nieko iki šiol nematyto, tikrai ne „Drąsi vizija”, bet tikrai gerai sulipdyta juosta.
2009-03-21 13:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-22 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-23 21:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-24 21:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Suomija / rež. Miika Soini
Prisipažinsiu, kad į šį filmą nuėjau (vietoj pietų), kad galėčiau kada padiskutuot su vienu mūsų lankytojų, kuriam nepatiko mano teiginys „vietinės reikšmės”, ypač, kai buvo derinamas su faktu, jog neradau filmo trailer’io. Pasirodo, kai kam trailer’io neegzistavimas net gi yra privalumas (lyg ir ne apie fluxus meną tema, bet…)! „Tomas” iš tokių filmų ir gali būti, kad mano nuomonė jo atžvilgiu bus kiek pakoreguota išankstinio skeptiško nusiteikimo, bet vis tik… Miika Soini darbo nurašyti negalima – žiūrisi jis tikrai maloniai, neįkyriai. Jaučiasi Suomijos kinui būdingas santūrumas, tačiau skirtingai negu būtų galima tikėtis, dominuoja šiltos pastelinės, o ne šaltos, melsvos spalvos. Tai lyg nauja kalba, bet tuo pačiu stebi šimtus kartų matytus statiškus kadrus, rimtus sustingusius veidus ir prisimeni, kad taip ekrane jau buvo žaista, skirtumas tik tas, kad anksčiau iš herojaus tokio nieko neveikimo pavykdavo išspausti šypsena, o čia tik niekaip nepasiteisinusias viltis, kad taip atsitiks. Galima buvo pagalvoti, kad Miika Soini kažkur rado naujo Aki Kaurismäki filmo kadruotes, tačiau prie jų nebuvo tekstų, tai teko sugalvot. O su šita dalimi jam susitvarkyti sekėsi sunkiai ir tiesą sakė prieš festivalį skaityti užsienio kritikai: „Tu matai ne seno žmogaus vienišumą, bet seno žmogaus vienišumą, kaip jį mato 35 metų režisierius”. O tas matymas yra pakankamai tuščias ir paviršutiniškas. Gerbiu G. komentatorius (ne daug tokių turim), bet ne tiek, kad išsėdėčiau iki pabaigos, kai tuo metu prasideda kitas filmas…
2009-03-20 18:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-21 19:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-22 12:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-23 15:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
DAR FESTIVALIO DIENORAŠČIUS RAŠO:
Ore.lt
Pravda.lt
biteplius.lt (Arūnas / kertukas)
kinas.info: Gediminas Kukta
NUORODOS:
0. G. tema: Kino pavasaris 2009. Programų apžvalga ir rekomendacijos.
1. Edvinas Pukšta / Veidas: Kino pavasaris ’09: daugiau juokingų istorijų ir naudų vardų.pdf (2MB)
2. Romas Zabarauskas (Ore.lt) ir Tomas Tengmark (Kauno kino festivalis): „Kino pavasario“ 2009 rekomendacijos.
3. Živilė Pipinytė (7md): „Kino pavasario“ galimybės. Patarimai kinomanams: 10 filmų, kuriuos verta pažiūrėti.
4. Kino pavasaris 2009 tema biteplius forume.
5. Tomas Ramanauskas (aka Auksarankis): Kino pavasaris 2009: devyni filmai.
Oficialus Kino pavasaris 2009 puslapis:
www.kinopavasaris.lt
Na va, po galais. O aš jau buvau numatęs pasižiūrėti filmą papildomame seanse…
Arūnai, ką tu apgaudinėji tokiais komentarais? :) Nuo kada tau pasidarė svarbi ne aišku kieno nuomonė? Ot juokdarys. Nenori, tai neik, o ne va Niki pakomentavo arba va, keturi žmonės paliko seansą.. Filmas, aišku, turi pop elementų, o gal net ir „narkatos” savyje, jeigu būdamas „tiesiog tragiškas” sugeba išlaikyti dvi su puse valandos – bent jau manęs smalsumas tiek neišlaikytų :) Ir tuos elementus popsiškumo galima vardinti ir vardinti, bet jeigu jau pradedam, tai pradėkim nuo realių pop elementų iškėlimo, o ne belekokių. Pakeisk tu berniuko vardą į Zigmas ir peržiūrėk filmą iš naujo. Antai jos sąsiuvinys.. Ten širdis, o viduje žodis Jėzus. Ir visiems (kam reikia) aišku – mergaitė atsidavus Jėzui, bet žiūrovas turi daugiau faktų negu religinga mamytė ir turėtų suprasti, kad toks vardas naudojamas specialiai, tam yra tikslas. Šiaip aš po pirmo pusvalandžio (žinodamas, kaip labai Arūnui nepatiko šis filmas) pajutau emocines sąsajas su filmu „Chaotiška Ana”. Net dabar, praėjus metams po to filmo peržiūros, sakau, kad tai klasiškas filmas. Kažkas nuskaito, kažkas ne. Kartais suveikia ir kiti faktoriai, matyt. Antai manęs niekas niekad niekaip neįtikins, kad „Sudie, Solo” yra geras filmas, nes aš tiesiog negalėjau pusantros valandos žiūrėti į vienmačius veikėjus, kuriuose gelmės tiek pat, kiek stiklinėje vandens ir kurie užp**a savo statiškumu dėl kurio ir visa kita filme tampa niekalu, bet daug kam filmas patiko. Ir ne tik Lietuvoj :) Taip, kad… Pažiūrėjęs nesakau, kad Kamino papuola tarp 10 geriausių festivalio filmų, bet esu tikras, kad jis papuls tarp penkių, kuriuos dar atsiminsiu po penkių.
uhuu, lake tahoe pritariu šimtu proc.
gaila laiko.
Beje, jeigu kas nepastebėjo, tai Camino su Ana Caotica sieja kitas baisus elementas – dar viena simpatiška aktorė – Manuela Vellés:
http://www.youtube.com/watch?v=-S3eTro5Gc4
http://www.youtube.com/watch?v=TBxQEOgRhx8
Nėra ko piktintis. Festivalis išryškina žmonių suvokimo skirtybes.
Taip ir galvojau, kad prisiminsi Aną. Filmai išties turi panašumu – prastu gerų idėjų realizavimu. Anoje vienaip, Kamino kitaip. Anos filmo gaila, nes labai gražiai nufilmuotas…
Vien galinga idėja, jeigu ji nemokšiškai pateikinėjima, nublanksta. Gal būt Kamino vis dėlto pažiūrėsiu daugiau – aš juo piktinuosi tik dėl realizavimo, bet iki idėjos nepriėjau – vis dėlto apleisti salę, kada mergaitei pasireiškė skausmai ir parodytas pirmasis ukolas, tai visai nepamatyti tos vedamosios filmo idėjos – jokiu religingumu dar toje vietoje nekvepėjo. Turiu kitų sentencijų aiškinantis religingumą, tai gal pažiūrėsiu, kokia iš viso idėja taip patraukė San Sebastijano festivalį. Būčiau tikrai nėjęs iš 6 Gojas laimėjusio kino, bet pažvelgus į seansų išdėstymą, reikėjo tai padaryti…
With all respect Arunai, bet nelabai suprantu kaip galima inirtingai komentuoti (kritikuoti) filma iki galo jo nepaziurejus. Man asmeniskai Kamino infantiliskumas yra puikiai pasirinktas budas perteikti ideja parodant mergaites point of view. As sutinku, kad filmas su trukumais, etc., bet bent jau paziurek iki galo…
Na, aš Arūną šiek tiek apginsiu – kritikuoti pamačius tik dalį filmo, tikrai galima. Tiek „Kamino”, tiek „Ana..”. Bent jau jų kino kalbos pusę, nes idėjinė „Kamino” skleidžiasi kone per visą filmą. Kitas dalykas yra Dariaus minimas „mergaitės point of view” ir požiūrio į vaikystę „point of view”. Tai yra idėjos pateikimo filosofija ir ji yra pateisinama. Man šioje diskusijoje vis noris įterpti Miyzaki darbą „Ponyo…”, kuris prieš kitus jo darbus nublanksta, nes… Yra vaikiškas. Na, pardon, ne vaikiškas, o labiau skirtas vaikams, bet nuo kada tai savaime reiškia blogesnis?
Labai smagus užsiėmimas per kp-susitikus su artimais draugais ten pat klausinėti kas patiko iš matytų? Ir kiekvienąkart smagu įžvelgti/manyti, kad įžvelgei kokį asmenybės bruožą pagal patikusį filmą: ) Man niekad „nesisekė” su filmais, kurie hm, gal patinka visai salei, todėl vakar vėluodama atlėkusi į „Reičel išteka” ir pasirinkusi jį ( nes rekomendavo kertukas biteplius, che che) vietoje „ištikimybė ir išmintis”, pažiūrėjusi kiek susinervinau-gal reikėjo pasirinkti ne taip. Reičel-gražiai padarytas, filmo vinutės teisingai sukaltos, bet tai ne tas filmas, kurį prisiminčiau, tarkim, praėjus pusmečiui. O „Soi cowboy” prisiminsiu. Kaip ir „Tyli šviesa”(iš pernai), neprilygo jam šiemetinis „Tahoe ežeras”, bet vis tik. Ir labai pritariu Valiuliui, pavadinusiam „Rene” geriausiu/vienu iš) šiemet kp matytų. „Niekieno sūnus” ir „pandoros skrynia” man turėjo savyje tam tikrų emociškai užkabinančių perliukų, o „Valsas su Baširu” pasirodė kaip tam tikra saviterapijos forma, tik po filmo paskaičiau, kad taip ir yra.
Dar liko keletas bilietų:)
Įdomu jus skaityti, todėl nusprendžiau pasidalinti ir aš: )
Ačiū. Tikrai. Valiulis beveik visada nr.1 išstatys dokumentiką. Tuo jis truputį ir neįdomus, kad nuspėjamas. Ir šiaip, keistas man jis žmogus, įdomūs jo pasirinkimai.
Pauliau, man ziauriai idomu, kokie tavo idomiausi, stipriausi filmai (ne is fetivalio), na tie kurie tavo asmenineje kolekcijoje „ant lauru”, as suprantu, kad sunku isskirti, bet visgi…
Išskirs, Raminta, išskirs.
Dariau, dėl KAMINO tikrai dariau pastangas kritikuoti ar kitaip vertinti tik PUSVALANDĮ filmo. Yra noras jį visą pamatyt, bet specialiai tektų važiuoti – galiu ir nepasiryžti. Jau gavau dar vieną asmeninį priekaištą kino teatre – atsieit blogai įvertinau, nes esmė ten – religijos ar „šaržavimas” ar „iškreiptumas. Nežinau, nes ta temą per pusvalandį nebuvo iš viso, deja, paliesta. Galir manyti, kad bendrai apie filmą mano nešnekėta…
Niki, drįsčiau apibrėžti, jog tamstai žymiai artimesni kino vaizdu rodomi siužetai, o ne dialogų būdu. Man, gal būt tai irgi maloniau, bet konkrečiu atveju REIČEL IŠTEKA, man tapo dialoginio kino viršūnele – kaip Woody Allen ar Eric Rohmer kinas, ar kaip antrinis produktas būtinai Pauliaus paminėtinas Ramintai R.Lanklaterio „Prieš/po saulėlydžių”.
Raminta, kad nereikia nė išskirti – Arūnas jau beveik išskyrė :) Iš tiesų, kai prieinama prie „o tai vis tik, kas tau labiausiai, labiausiai yra užstrigę, patikę”, galiausiai krapštau tekstinį (ne vizualinį) kiną su stipriais dialogais, gyvumu, tikrumu ir tuo, kas pakaso šiek tiek giliau iš tiesų padaro poveikį gyvenime, požiūryje į jį. Todėl nerašydamas dvidešimties geriausių (čia jau būtų tikrai sunku greit sudėt, kas ten tikrai priklauso būt, o kas ne), rašau tris, nes vieną dieną prisiverčiau kažkam atsakyt į šį klausimą:
1.
Good Will Hunting (Rež. Gus Van Sant).
http://www.imdb.com/title/tt0119217/
2-3.
Before Sunrise (Rež. Richard Linklater).
http://www.imdb.com/title/tt0112471/
Before Sunset (Rež. Richard Linklater).
http://www.imdb.com/title/tt0381681/
Net prabudau prisiminęs, kad šiame sąraše nėra P.T.Anderson „Magnolia” :)
Beje, kalbant apie konkursinę programą.. Mano pasirinkimas būtų toks:
Geriausia režisūra – „Žgutas” (Rež. Javor Gardev)
Geriausias filmas – „Sunku būti geram” (Rež. Srdjan Vuletic)
Mano simpatijų prizas – Tyrėjas (Attila Gigor)
O stipriausių dialogų prizas?…. Entre les murs?
Šiame festivalyje, nuo manęs jis keliautų „Reičel išteka”, o bendrąja prasme – jau minėjau :)
Gal kas nori šiandien breakdance pažiūrėt? Filmas KP ribose – „Šok vardan kovos” 21.30 Vingyje. Turiu 1 arba 2 atliekamus bilietus. Jei ką, rašykit f.luchette@gmail.com arba 618 83692.
O štai ir reziume:
Konkursinė programa „NAUJA EUROPA – NAUJI VARDAI“
GERIAUSIAS FILMAS
„Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi uż kampo” , rež. Stefan Komandarev
SPECIALUS ŽIURI APDOVANOJIMAS – GERIAUSIAS AKTORIUS
Miki Manojlovic, „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo”
SPECIALUS ŽIURI APDOVANOJIMAS – GERIAUSIAS REŽISIERIUS
Javor Gardev, „Žgutas”
ŽIŪROVŲ SIMPATIJŲ PRIZAS
„Kamino”, rež. Javier Fesser
Nieko, kai ŽIURI bus įpraštas KINO PAVASARIO reiškinys, tokie sprendimai susilauks ir BAUBIMO.
Tai įprasta festivaliams.
Sako, kad už tą išsigelbėjimas už kampo balsavo visi 5 ŽIURI nariai. Labai patiko Andriui…
Tam, kad būtų iš ko padaryti baubimą, dar reikia ir tų baubuotojų – žmonių mačiusių tuos konkursinius filmus (man neteko pamatyti tik „Taarka”). Norisi ką nors pasakyt apie Andrių (šioje rolėje), bet nėra prasmės, jeigu jam tiesiog labai patiko, kai ir visiems kitiems patiko labiau už kitus filmus. Tokiais atvejais vis prisimenu Gintarės Jautakaitės (už Atlanto šiek tiek išsišokus mūsų dainininkė) pasakojimą, kai sakė išsižiojusi, kai vienas Lietuvos grandas paklausė „O kas ta Bjork?”. Taip ir čia gali suabejoti, ką tie žmonės be savo rolių (ar dar ko) yra matę. Nustebino ir žiūrovų pasirinkimas. Nesu tikras ar tai daugeliui nebuvo tiesiog geriausias iš blogiausių, bet iš atmosferos po seansų koks „Tarp sienų” leido tikėtis, kad ši garbė teks jam. Tiesa, „Kamino” seansas baigėsi gan vėlai, tai moviau iš salės vos pasirodžius titrams – gal publika kaifavo?
Ko gero, elementaru – kuo daugiau sąlyčio taškų su filmo kūrėjais (panaši patirtis, jausena, estetika, prioritetai, troškulys), tuo filmas atrodys geresnis.
Sunku subręsti per pusvalandį, o ir nesinori, bet jei jau taip nutiko, nesvarbu, kiek tau metų, žiūrėdamas TAHOE EŽERĄ pasiimi daug. O juodi kadrų skirtukai – kaip žvaigždės žvaigždėtą naktį.
LUIZA-MIŠELIS – stiprokas spyris snobams, bet pajusti jį gali tik tuo atveju, jei nelaikai snobizmo privilegija. O jei nesupranti Ezopo kalbos, belieka nagrinėti scenarijų. Juk eutanazija galėtų būti picos pavadinimas. Ir kam rūpi, kodėl baltaodžiai įsivaikina spalvotuosius. Kodėl apskritai įsivaikina. Juk nedera kvestionuoti to, kad šventa.
Man šis Kino pavasaris toks pat stiprus, kaip patys pirmieji, gal todėl, kad šįkart turėjau valios nepersisotinti. Iki kito.
PAULIAU, prisimink, kas skatino prieš ŽGUTĄ aktyviai balsuot dėl žiūrovų simpatijų prizo ir aiškino, jog „viskas jūsų rankose”. Aš papildomai dar žinau jo nuomonę apie KAMINO. Daug tuomet paaiškės dėl papildomame seanse rodomo filmo sėkmės …
Kvailiau jautiesi dėl VIENBALSIO komisijos sprendimo. Jei tai būtų santykis 3:2 – natūralu, žmogiška.
Esu kietakaktis – jei matau, kad asmuo yra visiškas dundukas kokioje nors visus dominančioje ir prieinamoje meno srityje (na, sakykim, kinas), tai aš negaliu su didžiuliu autoritetu žiūrėti į tą žmogų, nors jis laiko save išmanančiu arba yra jos profesionalas kitoje sferoje (kalbu apiie muziką, dailę, literatūrą, teatrą, plotikavimą galų gale). Man pagarba atsiranda, kada rodomas elementarus supratimas visose srityse, bendras intelektas. Kai kurie žmonės šiame KINO PAVASARYJE pasirodė labai keistai. Kad negalvotume apie asmeniškai pažįstamus, paimkim kad ir tą iki šiol gerbtą (yra už ką) DEXTER FLECHER. Reikėjo matyt, kaip jis PERVAIDINO per uždarymo ceremoniją. Toks skonio ir gero tono neišmanymas pavertė jį nebe taip gerbtina asmenybe, o pižonėliu, manau, ne vien mano akyse…
Tikėdamasis, jog čia užsuka ne vien Vilniaus ir Kauno gyventojai, klaipėdiečiams, panevėžiečiams, šiauliečiams siūlau nepražiopsoti tą vienintelį vakarą jų mieste, kada atveš po dvi kino juostas rengėjai. Tema – INDIJOS KINAS šiuo atveju turi ne tik kad neatbaidyti, bet suintriguoti. Aš asmeniškai abu filmus vertinčiau aukščiau nei VILNIUJE pripažinti Nr.1 komisijos bei atsieit, žiūrovų. Bet „dievo balsas neina į dangų”, o aš – ne dievas;)
Buvo toje programoje pavyzdžių, jog kinas Indijoje yra visai nepakitęs, negu mes jį matėme prieš 30 metų ir seniau. Bet filmai TREČIADIENIS ir NUDAŽYK GELTONAI – stipriai skiriasi.
Pamatęs tuos „seno raugo”, tradicinius, neįsivaizdavau, kokį titanišką darbą atliko 3-4 europiečiai, nuvykę pernai į Bolivudą ir sukurę geriausiu metų filmu pripažintą LUŠNYNŲ MILIJONIERIUS.
Po minėtų naujų, tradiciškai labai spalvingų Indijos kino pavyzdžiu, suvokiau, jog ir ten gali būti madingo, gero lygio ir skoningo kino. NUDAŽYK GELTONAI dar sukelia ne tik ironiškų šypsnių, bet ir noro kvatotis, nes neišvengia tų muzikinių-šokių intarpų, bet tai netrukdo ir fainai padaryta. Žinoma, keistumo raiškoje užtenka. Bet Lušnynų milijonieriaus kompozitoriaus, laimėjusio už muziką Oskarą, ir čia sukurta muzika yra rock-techno stiliuje ir „labai kieta”. O filmo-filme stilius, vietomis alsuoja neįtikėtinu Indijai modernumu.
To neatmesi ir TREČIADIENYJE – vienu atsikvėpimu pažiūrėtam teroristiniam trileriui. Jeigu nežinotum, jog tokią intrigą sukurpė indai, nieku gyvu nepatikėtum. Siužeto prasmė net iki dabar man neišeina iš minties – labai galimas dalykas, jog koks Holivudas pirks tą siužetą.
Taigi, apsilankyt bei parekomenduot pažįstamiems Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje (Kaune ir taip užtenka susidomėjimo – užtai ten ir kitokia programa), siūlau. Kurgi pamatysi šių dienų modernizuoto komercinio Indijos kino meno?
http://www.kinopavasaris.lt/repertuaras?city=klaipeda
http://www.kinopavasaris.lt/repertuaras?city=panevezys
http://www.kinopavasaris.lt/repertuaras?city=siauliai
Dėl „In the loop” nesigailėk – tikrai prasčiau už „Luizą ir Mišelį”. Bet žmonės garsiai žvengė, kaifavo. Reiškia festivalyje toks britų humoras turėjo teisę būt parodytas.
Man festivalis sėkmingas – labai mažai filmų, kurie užduotų klausimą – ką jie veikia festivalyje? Tokio kino buvo tikrai daugiau 2006-2007 metų sezonuose. Deja, geresnių filmų tiesiog nesukuriama, negu pamatėme. Ne vieną „nukabino” niekaip populiarumo neiškovojantis GALA lokalus festivalis. Dėl to ir gaila – filmai ten visai neblogesni nei KP, bet salė apytuštė…
Atradimų KP būta. Konkursinė programa, sukvietusi daugumos tų filmų autorius, su kuriais buvo ypač miela betarpiškai bendrauti. Nebuvau patyręs, kad galiu ko ne valandą kalbėti su režisieriumi, kuris parodęs savo filmą Toronto kino festivalyje buvo „užpultas” 8 Holivudo prodiuserių su pasiūlymu būti režisieriaus atstovu. Ką jis veiks toliau? Atspėjote. Varo į JAV kurti juodosios komedijos. To Bulgarijoje dar nebuvo…
Tikrai lažinčiausi, jog Indijos filmo TREČIADIENIS siužetą nusipirks tas pats Holivudas. Topiniai abu filmai, kuriuos veža į provinciją…
Man Zguto rezisieriaus istorija labai primena kito jauno gruzinu rezisieriaus Gela Babluani pirmaji darba 13 Tzameti (http://us.imdb.com/title/tt0475169/, vienas asmeniniu mano pastarojo meto favoritu:), kuris irgi beje padarytas B/W stiliuje. Tai va, G.Babluani jau pasiglemze Holivudas ir „priverte” padaryt remeika su kruva holivudiniu zvaigzdziu (http://us.imdb.com/title/tt0798817/). Matyt ir Zguto rezisieriaus laukia tokia pat lemtis, Holivudo šakalai tiesiog medzioja tokius jaunus rezisierius…O gaila…po Holivudo abejotina, ar is ju sulauksime daugiau panasaus lygio filmu
o, geras, dariau, kad pastebejai babluani! tiesa, dziaugtis cia nelabai yra kuo (vardan meno), bet galbut reiktu ziuret pozityviai – menininkai galu gale tures ka valgyt :)
Negalima šnekėt, nepamačius, kas abiem gausis tenai…
Dėl komedijų. Paulius nemini ACHILO IR VĖŽLIO, kurio antra pusė man paliko neišdildomą komiškąjį įspūdį…
Nemini, nes nematė. Turiu piratinę kopiją namie, bet dabar taip noris pažiūrėt ką nors ne iš KP repertuaro :)
Taip ir supratau, jog nepamatei. Manyčiau, kaip nepripažintam dailninkui, tau būtina pamatyti. Tik nereikėtų įsijausti į pirmosios valandos tiesmukiškumus. Antra atperka…
Aš dar ir nepripažintas kosmonautas bei kačių veislių žinovas :) Juokinga, žinau, kad piratinė versija kaip tik yra skelta į dvi dalis – gal nuo antros ir pradėt? :)
Šiam filmui – taip galima. Bet jūs gi šalininkai viso filmo pamatymo. Teks eiti man šiandien į Camino…
Na, kosmonautu jau netapsi, o dailėje gali pripažinti. Ne visi juk turi tokią laimę, kaip Takeshi Kitano (pamatysi)…
Arūnai, negi vien dėl to, kad kažkas pasakė, jog filmas geresnis negu tu manai, verta vardan principo eiti ir žiūrėti visą filmą?
Nesupratau, kas tau ką pasakė?
Iš visų pusių paskatintas, vakar atidžiai pažiūrėjau žiūrovų simpatijų prizo iškovotoją KAMINO, savotišką ispanų TITANIKO versiją. Nes labai orientuotas į masinį žiūrovą. Ir ispanai savo pasiekia – jis veikia tą žiūrovą, todėl paskelbimas, kad vilniečiai atidavė daugiausi balsų už jį nėra stipriai diskutuotinas.
Po to „mano” garsiojo pusvalandžio, kurį pamatęs pakomentavau ir susilaukiau priekaištų, per sekančią akademinę valandą maniau, jog teks pripažinti, jog išties iš tiek nuspręsti apie filmą nesolidu. Tas etapas – labai vykusi į tragediją vedanti drama, kuriai iš žiūrovų pozicijų galima pareikšti nedaug priekaištų. Bet po to, vėl mergaitės regėjimuose atskrenda didžiulis ir piktas angelas, išnyra kūdikėlio vaizdiniai ir filmas kai kada nusiridena nesaikingumo pusėn. Sakykim po gražios scenos, kai parduotuvėje paaiškėja, kas yra mergaitės mintyse ir lūpose tikrasis Jėzus, iškart neprotinga scena ligoninės koridoriuje, kai jos kapelionas aiškina motinai, kad už nugaros stovi šėtonas, ir pan. Egzorcizmas – priimtinas reiškinys (Lietuvoje yra bent vienas kunigas oficialiai Vatikano įteisintas užsiimti egzorcizmu), bet filmui netiko nusivažiuoti iki to, šaržuojant, ar ironizuojant perdėtą religingumą. Garantuotai, „persūdantieji” su tikėjimo praktikavimu bei santykiu su juo pasaulietiniame gyvenime, po ispanų filmo nesusimąstys, nes vis vien jų sąmonės akcentas nukryps į siužeto esmę. Taigi, danai, naudodamiesi savo dramų tradicijomis žymiai geriau remiasi religingumo linija SKIRTINGI PASAULIAI, nors ten yra faktas, kad religingumas trukdė atlikti medicininius veiksmus! Ispanų pusmečio senumo filme to nėra, bet religingumas rodomas įkyriai, todėl ir panervina dėl filmo užsitęsimo.
Šiaip, žinoma žiūroviškas plačiosioms masėms filmas, kaip kokie Bendžaminas Batonas, Lušnynų milijonierius, etc. (aišku, visi skirtingi).
Man regis, tiek danų, tiek ispanų filme daug svarbesnė yra laimės, pasirinkimo (o ne religijos) linija. O kas sėkmingiau pasinaudojo religijos elementu, sunku pasakyt. Vien faktas, kad Ispanijos „Opus Dei” sujudo po šio filmo, nemažai, ką sako.
Kino pavasaris praėjo, ar verta dar diskutuoti, tebūnie raštelsiu tau Pauliau savo pastebėjimus.
Man labai nepatiko tavo išdėjimas į šuns dienas „Gyvenimas yra ….(ilgas lb pavadinimas), kuri laimėjo ale kažkokią vietą.
Man šis filmas labai patiko, nes buvo pažiūrėtas vietoje ir laiku, peržiūrėjus visą šį gėrių, pasisėmiau labai daug gerų emocijų, atsigavau, pasikvatojau.
Šį filmą aš pavadinčiau labai geru pakaitalu penktadienio komedijai, kai nereikia per daug sukti gavos ir norisi atsigauti po savaitės darbų. Ar toks kinas neturi teisės vadintis geru?
A, dar ir „Deltą” išpeikei. O man labai patiko, nes labai gražus filmas. Tiesiog gražus. Taip tavo aprašomos pievos, upės, kryžiai yra…Dėl prievartavimo scenos irgi sutinku – silpnoka, gal net silpniausia vieta filme ir dar ta filmo pabaiga, tokia ne į temą. Bet tai nekeičia mano nuomonės apie filmą, kad jis verts dėmesio.
Dar labai gaila, kad Taarkos nematei – man tai pasirodė besantis geriausias festivalio filmas. Net pagalvojus pačiam kažkaip keista pasidarė.
O vat didžiausiais šio festivalio nusivylimais tapo – „Šokėjai” bei „Leo”, kuris yra pigus plagiatas.
O iš Fellinio programos patiko „Pienburniai”, toks sukrečiantis filmas, galbūt dėlto, kad labai susitapatinau, bet neitin įdomus.
Ale sugebėk, benami, pasirinkti tokius filmus! žinoma, čia neturiu galvoje Fellinio, nors ten irgi pora filmų žymiai vertesni buvo…
Kada gali kalbėti tik apie tokią grupę filmų, žinoma – jie patinka. Čia jau svarbiausia ne filmo vertinimo, bet filmo pasirinkimo kriterijai ;)
benami, puikiai tave suprantu. Mėgstu kiek mažiau banalų, kiek rimtesnį kiną, bet per paskutinius kelis mėnesiu peržiūrėjau porą paskutinių Bondo dalių, Misijų neįmanoma ir visas Hario Poterio dalis – kartai iš tiesų norisi ko nors lengvesnio, paprastesnio. Ir šia prasme taip, egzistuoja kinas, kuris yra geras tam tikromis aplinkybėmis. Tačiau nematyti, kiek ten yra klišių, tiesmuko pasakojimo iš serijos „dlia asobo tupich” gali nebent tie, kurie nenori to pastebėti arba negali, tačiau tikrai ne komisijos nariai. Man kažkaip sunku kvatoti iš banalybių – festivalin einu su kitokiu nusiteikimu.
Čia, Arūnai, situacija „žiūriu tai, ką rodo „Skalvija”, nes ten žiūriu nemokamai” ;)
Nenoriu knaisiotis po komentarus, bet berods Luko buvo pasakyta, kad Rasa P. – geriausia dabarties kino kritikė LT. Suprantu, kad šiandieniniai jos ditirambai filmui „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“ Mūzų malūne yra kažkiek būtinas dalykas pagal visuomenės informavimo ir laikraščio konjuktūrą, bet, sakykite, ko vertas toks komentaras?:
„Žiuri prizu už geriausią režisūrą išskyrė ir gana pretenzingą, vulgarių pokštų ir įmantrių tekstų sklidiną retro filmą „Žgutas”.
Anot prodiuserio Barro Potterio, svarbiausias filmo privalumas tas, kad bulgarų režisierius Javoras Gardevas nepabijojo sukurti nespalvoto filmo, nors daugelis mano, jog tai yra nekomerciška.”
Vertas tiek, kad, pasiremiant iš esmės teisingų filmo atžvilgiu žodžių ir terminų žaismu, galų gale sudarytų nemačiusiam įspūdį, kad filmas prastas, nevertas prizo su vienintele vertybe, kad režisierius išdrįso sukurti nespalvotą filmą!!
Raskite žmogų, mačiusį, kuris su tuo sutiktų…
(Pokalbyje su režisieriumi aiškiai sužinojau, jog trūko pinigų spalvotam filmui)
Jau esu iškoneveikęs du komisijos narius dėl skirtingų priežasčių – Dexterį Flečerį ir Andrių Mamontovą. Dabar eilė ir vyriausiajam amžiumi, amerikiečiui:
„B.Potteris paskubėjo mandagiai atsakyti, kad jis yra vienas tų, kurie renka „Oskarų“ už geriausią užsienio filmą nominantus, ir matė šįmet į apdovanojimo nominacijas pretendavusius M.Martinsono „Nereikalingus žmones“. Jo nuomone, tai geras filmas.”
Na, galiu su Rasa P. iš dalies sutikti, nes „Žgutas” ir man pasirodė kai kur bereikalingai pretenzingas, prifarširuotas stilingų vardan stilingumo filosofinių tekstų, dėl ko, kai rašiau, kam iš konkursinės programos atiduočiau apdovanojimą, kaip geriausiam filmui, minėjau kitą pavadinimą. Kita vertus, režisierius juk ne kaltas dėl teksto/scenarijaus, kurį ekranizuoja. Ir kai galvoju, ką jis iliustruoja, turiu pripažint, kad daro tai labai gerai.
O B.Potteris… Na, juk negali tiesiai šviesiai leptelti, ką kalvoji apie lietuvišką filmą atvažiavęs į Lietuvą :)
Palauk, kad Žgutas yra stiliaus dėl stiliaus reikalas, aišku beveik visiems. Detalėses yra neišbaigtų sprendimų, nuo ko nesikrato ir režisierius.
Esmė ne čia. Esmė, kad tu pareikšdamas kritinį matymą, suteiki skaitančiąjam vilties, ar net požiūrį, jog filmas iš principo nėra nevykęs, net ir geras. O „profesionali´ replika aiškiai irgi duoda supratimą, kokio tai būta filmo KINO PAVASARYJE…
Apie šiuos skirtumus ir kalbu…
Kokios diplomatijos besilaikytų B.Potteris, jeigu jis NEREIKALINGUS ŽMONES vertintų „realiai”, rastų kitų formuluočių, pvz. – filmas gana neblogas, įdomus, bet Oskaro prizą dar iškovos sekantis Martinsono filmas… Ar panašiai.
Esu tikras, kad jam filmas patiko. Yra juk ten istorijų apie našlaitį, avariją, priverstinę emigraciją, tėvų skyrybas ir pan… Juk bulgarų laureatas irgi turi istoriją ir keletą šalutinių. Ir visai vykusių. Na, padarytas profesionaliau.
Bet jei Potteris jį išrenka geriausiu, reiškia … patinka tokie filmai.
Čia aišku. Įdomesnė Dexterio pozicija. Išgarsėjęs dalyvavimu rafinuotame filme, jam, logiškai ir TYRĖJAS ir solidžiau savo istorijas perteikiantis „Sunku būti geram”, turėjo žymiai daugiau patikti. Įžiūriu galimybę, kad pamatęs tarp kokių 4-ių lochų pateko, pirmininkas… apsimetė durneliu. Paskutinę dieną jis nenustygo pervaidindamas save.
Taigi vienas iš dviejų – arba mano teorija teisinga, arba… jis toks pat kaip kiti 4-i…
Joa, čia daug vaidina ir tas kriterijus Skalvija rodo – žiūriu nemokamai.
Dabar jau praėjus trupučiui laiko galiu pasakyti, kad galbūt įdomiausia buvo konkursinė programa.
Ir šiaip labai asmeniškas galykas buvo, jog įsivažiuoti į visą „KP” buvo pakankamai sunku, gal apetitas filmams atsirado tik antros savaitės viduryje, kai viskas daug maž buvo surodyta.
Galiuosi, kad neteko pamatyti „Niekieno sūnaus” , „Rene” , „Eldorado”, „Saldaus gyvenimo”. Sunkiausia, jog net ir labai norėdamas negali visko pamatyti.
O dėl nuomonių – kiek žmonių tiek ir nuomonių :)
Sėkmės besikapojant :)
Papildomai pažiūrėjau užpildytoje publika ( vis dėlto skaitoma, domimasi kino informacija – Žiuri sprendimas padarė savo) didelėje 3 salėje laureatą „Pasaulis…, išsigelbėjimas kažkur už kampo”.
Jeigu žiūrovas pamato tik šį filmą – patinka. Yra keletas neblogų bajerių. Bet negali išvengti paviršutiniškumo pastebėjimo, istorijos dėliojimo lyg iš lopų. Meluos tas, ką filmas „giliai kabina”. Arba jo kino suvokimas išties menkas…
Tuomet glumina ŽIURI NARĖ, kino profesionalė, atsieit, kritikė, kuri po tokio paviršutiniško kino sugebėjo apsiverkt. Taip, kolosalus kultūrų skirtumas… Tačiau mūsų Andrius? Kaip jis ten sakė – filmas ir prajuokino ir pravirkdė ir pribloškė. Na, prajuokint – taip. Net be ironijos, porą kartų prunkštelėjau. Bet atrast kitų emocijų… reikia sugebėt…
Kaip vienas filmas, peikti negalėčiau ir priimu žiūrovų prizų variantą.
Bet komisija, mačiusi kitus 8 filmus, atiduot kaip geriausiam filmui ir dar aktoriui, besielgiančiam tik profesionaliai – keistas akibrokštas. Arkliui aišku, kad TYRĖJAS žyymiai solidesnis darbas visais kantais. Dar kažkiek galima lygint su bosnių Sunku būti geram, nors aiškiai stipresnis filmas, ar su slovakų filmu, bet tik ne su vengriškuoju. Gėda, kad sprendimas „vienbalsinis”…
O aš pažiūrėjau pusę „Achilas ir vėžlys” (nuo tos vietos, kai studentavimo laikais mūsų herojus stabi kažkokios eksperimentinės grupės koncertą). Ne tai, kad garsiai juokiausi, bet pasižiūrėjau su malonumu. Tai dabar galvoju: ar todėl, kad žiūrėjau tik antrą dalį? :)
Čia svarbiausia, kad žiūrėjai su malonumu. To ir siekė T. Kitano.
Tik įsivaizduok, kaip jo dažų ryškumas atrodė iš kino juostos…
Manau, kad man ten buvo įdomesnė tų dažų taškymo idėja, scena (o ta, kur bičas stovėdamas centre daužė į jį mėtomus dažų burbulus tai jau ir visai kažkas toookio).