Reziumuojant, visų pirma, „ant karštųjų” noris palinkėt, kad ateityje konkursinė programa būtų neprastesnė negu šiemet (tikrai nesitikėjau tokio lygio filmų), o komisija arba jos sprendimai atitiktų filmų lygį. Vis tik geriausiu filmu vienbalsiai išrinkti tokį primityvų ir tiesmuką pasakojimą, koks yra „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo” reikia būti ne tik drąsiu, bet ir bepročiu arba tiesiog nesidomėti kinu. Tpfu, po velnių…
O šiaip, deja, festivalis didelių staigmenų nepateikė. Mažai buvo filmų (man, tiesą sakant, nebuvo nė vieno), kurie atsirastų lyg iš niekur, bet pritrenktų kaip didžiausių meistrų kūryba. Pamenu, įpusėjus festivaliui „15 min” klausė, kurie trys filmai iš iki šiol matytų yra geriausi. Mano versija buvo „Il Divo”, „Reičel išteka”, „Tarp sienų” ir, pridūriau, dar nemačiau, bet tikiu, kad tuoj prie jų prisijungs „Gomora”. Festivalis baigėsi ir šiuos pavadinimus galiu pakartoti dar kartą, kaip galutinius. Visi jie, žinia, šen bei ten jau buvo pagarsėję, o nekantriausi galėjo juos pasižiūrėti namuose, nelegaliai.
Dėl mažo staigmenų skaičiaus, sunku išrinkti ir festivalio atradimą. Tebūnie tai labai aukšto lygio filmų pririnkusi konkursinė programa su „Tyrėju”, „Žgutu” ir „Sunku būti geram” priešakyje.
Didžiausias festivalio nusivylimas – komedijos. Nepamenu, kada jų buvo tiek daug, bet skaičius nieko nereiškia. „Eldorado”, „Rugpjūčio šventė”, „Luiza Mišelis” (atsiprašau, jeigu ką praleidau, kažko nemačiau ar tiesiog nelaikau komedijomis). Visų jų problemos kiek skirtingos, bet perdėm akivaizdžios, kad pavadintum tai geru kinu. Kvailas juokinimas, juokinimas vardan juokinimo, neskoningas juokinimas, herojų aplipdymas anekdotais, bandymas juokinti iki kol pasieksi pilną metražą ir taip toliau. Belieka tik pasikartoti: „Laidoje “Dzin” juk irgi juokinama, bet, ačiū Dievui, kino teatruose to nerodo”.
Festivalio praradimai: nepamatytas „In The Loop” (tikiu, kad jų juokinimas būtų tinkamas patekti į aukščiau esančią pastraipą, bet kai prisimenu dėl kokio filmo („Sudie, Solo”) aš jo nepamačiau, vis tiek gaila) ir du Felinio filmai.
Viltingas žvilgsnis į ateitį: kitąmet bent iki „Kino pavasario” G. dar gyvuos, krizė jau bus pasibaigus, o žmonės nebus pikti ir daugiau šypsosis.
Iki.
TRYLIKTA DIENA.
Jau yra paskelbti papildomi „Kino pavasario” seansai (čia), o aktyviausiai festivalio metu dirbusieji po truputį gali suvedinėti savo geriausiųjų sąrašus. Turėdamas tai galvoje, nuomonės sutvirtinimui dar kartą nulėkiau pasižiūrėti „Reičel išteka” – reikėjo kažko tikro po Kim Ki Duko marazmų.
2008 m. / Pietų Korėja / rež. Kim Ki-duk
Niekada nebuvau Lietuvoje rodytų Kim Ki Duko filmų gerbėjas – vienintelis „Tušti namai” paliko ne tik, kad neblogą, bet net labai gerą įspūdį. Gal todėl, kad nors ir būdamas keistas, man jis atrodė tikras. Taip, tikrumas man dažnai yra svarbiausių dalykų filme, nes jeigu tuo, kas tau rodoma netiki, tai koks skirtumas, kas rodoma? Štai „Sapnas” mane užvaldė maždaug 30 minutę. Keisti (kurie pas jį dažniausiai būna du) korėjiečio personažai pristatomi, kad netikėtai atradę, jog vienas (mergina) daro tai, ką sapnuoja kitas (vaikinas). Kadangi abu gyvena po skausmingų išsiskyrimų, tiek jų keliai, tiek sapnai pakankamai kryptingi… Čia fantastikos elementas suveikia puikiai, sudomina, bet visa, kas vyksta paskui, turi atrodyti lyg vyktų čia ir dabar, tačiau nevyksta. Visas filmas, tai veiksmas sterilioje aplinkoje, vakuume. Veikėjų mimikos, aplinka, veiksmai – viskas lyg iš aukščiausios kokybės sintetikos. Ir jausmas panašus, kaip jau kelių KP matytų filmų metu („Sudie, Solo”, „Svajonių dyleris”), kai idėja yra, bet viskas ja ir baigiasi.
Dar bus 2009-04-03 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
ir kažkada vėliau reguliariajame repertuare.
2008 m. / Bulgarija / rež. Javor Gardev
Konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai” favoritas „Žgutas” nuolat priminė (priminė) noir’išką „Tamsos miestą” ir dar labiau prieš metus matytą „Nuostabi naktis Spline”. Abu dėl stilistikos, antrąjį dėl to, kad stilius jame buvo galva aukščiau už turinį. Taip ir „Žgute”, kuriam vardan unikalaus ir vieningo dinamiško juodai balto stiliaus galima atleisti daugybę nukrypimų nuo realybės (po to, kai pamačiau kalinius dirbančius kone statybinius darbus su baltomis, ką tik išskalbtomis maikutėmis, supratau, kad ieškot priekabių čia būtų per daug jėgų reikalaujantis darbas), tačiau būtų gerai, kad tos realybės, istorijos „mėsos” būtų gerokai daugiau. Sunku nesimėgauti tokiu reginiu ekrane, tačiau tas MTV videoklipas ilgainiui daro vis mažesnį efektą ir tenka pripažinti, kad stilius yra viena, bet tam, kad įtraukt į istoriją bei užbaigt filmą, jo nepakanka. Vienas įspūdingiausių ir lengviausiai žiūrimų, bet toli gražu ne geriausias festivalio filmas.
2009-04-01 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-04 22:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-06 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
DVYLIKTA DIENA.
2007 m. / Bosnija ir Hercegovina, Vokietija, D.Britanija, Serbija, Juodkalnija, Slovėnija / rež. Srdjan Vuletic
Dar vienas geras konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai” filmas. Pirmos 45 minutės nežada nieko gera, nes viskas per daug teisinga. Serbiška, bet teisinga. Teisingi herojai, teisingi dialogai, vaidyba, etc. Filmui įpusėjus susimąstai, kad jeigu išeitum iš jo dabar, tai net nematytum prasmės mačiųsiųjų klausti: kaip baigėsi? Nes, kad kažkas baigtųsi, kažkas turi prasidėti, o čia, tarytum, nieko nevyksta: žmonės gyvena, pyksta, susitinka, išsiskiria, mušasi ir juokauja, bet visa vyksta taip subtiliai, kad istorija panaši į ramų jūros paviršių. Ilgainiui aiškėja, kad šiam filmui to reikia. Niekas per akimirką nesikeičia radikaliai, tad pagrindinio veikėjo noras nutraukti greta taksi verslo sukamus nešvarius darbelius vyksta taip palengva, jog pagrindinė juostos mintis „sunku būti geram” rutuliojasi ir leidžia būti gaudoma iki paskutinės filmo akimirkos. Gyvenimas susideda iš smulkių dalykų ir norint jį pakeisti į gerą, nepakanka pakeisti tik automobilį, reikia pakeisti kur kas daugiau.
2009-03-31 17:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-01 19:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2008 m. / JAV / rež. Ramin Bahrani
Ką filmas veikia „Drąsios vizijos” programoje žino tik programos sudarytojai, o man prieinama tik nuomonė apie jį.
Jau kelintą kartą miniu gan neblogai už Atlanto įvertintą juostą „The Visitor”. Geras, kokybiškas, nuoširdus, bet tuo pačiu gal kiek ir per švelnus, per saldus, per pop’sinis filmas. Istorija apie rutiniškai gyvenantį pagyvenusį akademiką, kurio gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis savo kitame mieste esančiame bute užtikus nelegalius gyventojus nestebina režisūrine vizija ar išraiškos formom, bet ji bent jau yra. „Sudie, Solo” gyventojai, panašu, lyg koks „Švilpiko dienos” herojus užstringa toje pačioje akimirkoje, kai tik paaiškėja, kad kalbaus taksi vairuotojo keleivis ateityje planuoja nusižudyti. Puikias roles suvaidines Amerikietiškos svajonės atsivalgęs garbaus amžiaus vyriškis ir jos dar tik siekiantis jaunas juodaodis senegalietis, deja, negauna personažų, kurie filmo metu išsiskleistų ir leistų juos pamilti, susitapatinti. Kokius juos sutinki pirmą minutę, tokius išlydi paskutinę. Tai kam tas pusantros valandos vargas? Čia jau nekalbant apie milijonus neatsakytų klausimų, kaip antai, kodėl reikėjo su kažkokiu taksi vairuotoju suderinti kelionę, kuri bus tik po savaitės (kad turėt apie ką rodyt pusantros valandos?), iš kur tas žmogus čia atsirado, kada jis atrado, kad šiame mieste gyvena jo sūnus, ar sūnus paskatino šiam žingsniui ar jis čia irgi buvo tik tam, kad užtempt laiką? Nemažiau problemų ir kito herojaus paveiksle. Ir nors žiūrėti galima, kartais dėl puikios vaidybos net malonu, užsidegus šviesoms paklausi savęs: o kas pasikeitė? Kas pasikeitė herojų gyvenime? Vieno, kito… Ką sužinojau ir kokias išvadas pasidariau? Nieko, nulis.
Daugiau seansų nebus.
VIENUOLIKTA DIENA (AR KELINTA?)
2008 m. / Vengrija, Švedija, Airija / rež. Attila Gigor
Laime reikia pavadinti faktą, jog liko dar tiek daug šio filmo seansų, o kvailiais – tuos, kurie šio filmo pamatyti nesusiruoš. Ant popieriaus tiesiog gerai supainiota detektyvinė istorija-trileris nebūtų tokia gera, jeigu ne išlaužta stilistika (akivaizdus režisūrinis nuopelnas), kurios dėka bėgu-gaudau ir „oi, kas ten už kampo?” tampa lengvu snobišku pasivaikščiojimu, kurio eigoje turi marias laiko pats pamėgint atsakyt į klausimą „tai kas nužudė …?” ir menką motyvaciją tam, nes reikia mėgautis stebint keistumo amplitudėje nuo A iki Z išsidėsčiusius herojus bei lyrinius režisieriaus nukrypimus, kurie nors ir nukrypsta nuo tradicinės pasakojimo formos, lieka tuo, ką taip malonu vadinti žodžiu kinas.
2009-03-30 13:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-30 15:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-30 19:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-31 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-01 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Ispanija / rež. Javier Fesser
Šiek tiek per mažai nustebines filmas, nes… Tiesiog išankstiniai lūkesčiai ir taip jau buvo pakankamai dideli. Iš pradžių važiavęs kone kaip vaikiškas filmas (per daug šviesių emocijų, spalvų, šypsenų ir didelių akių (apie jas galima padiskutuot kur nors komentaruose)), ilgainiui filmas keičia pradines raiškos priemones – tame kas vyksta toliau dominuoja nepalyginamai pilkesnė atmosfera ir kiek kitokio pobūdžio emocijos. Žinoma, filmas būtų tik išlošęs, jeigu būtų netekęs bent trečdalio biudžeto ir sukoncentruotas į tai, kas svarbiausia – šeimyninę, o gal tiesiog, pasakykim taip, vertybių dramą, kurios vergais tampa savo mažametės dukros netenkantys tėvai. Čia, kaip ir filme „Skirtingi pasauliai”, religijos motyvas yra tik dalis istorijos ir svarbiausiai ne tai, kokių priemonių mirties akivaizdoje imasi kraštutinės Romos katalikų religinės organizacijos „Opus Dei” nariai, bet žmogiškas požiūris į problemą. Kas svarbiau: meilė ar tikėjimas, gyvenimas čia ir dabar ar ten? Kritikos religijai/ auklėjimui pliūpsnis čia milžiniškas ir čia jau kiekvienam asmeniškai reiks išsiaiškint ar tai, kaip mes įsivaizduojam laimę yra vienintelis būdas ją patirti? Visą filmą einanti linija apie pagrindinės herojės meilę/tikėjimą Jėzui (tiek vaikinui iš teatro klasės, tiek…) žavi gudriu, įžvalgiu nešališkumu – kurią mergaitės gyvenimo dalį tu matai, priklauso grynai nuo to, kaip pasaulį matais pats: savo ar ir kito žmogaus akimis.
2009-04-01 21:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Slovakija, Vokietija / rež. Juraj Nvota
Dar vienas geras ir žiūroviškas konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai” filmas. Kažkuo pretenduojantis į nostalgiškąjį „Sudie, Leninai”, man mažiausiai patiko kaip tik tomis akivaizdžiomis nuorodomis į 7-8 dešimtmetį (būtent dėl to, jog tai jau matyta). Tačiau siužetinės linijos plėtojimas meilės, neištikimybės, lengvo sekso bei pigios muzikos besiprašančios aplinkos fone tai derinant su iš konteksto išplaukiančiais juokeliais (o ne iš dangaus nuleistais anekdotais), išspaudžia ne vieną šypseną. Kaip ir „Sudie, Leninai”, „Muzika” paperka paprastumu ir nuoširdumu, tad jeigu ir nebūsit tarp daugumos, kurie filmo metu garsiai juokiasi, malonus žiūrėjimo procesas garantuojamas. Man kiek užkliuvo tik paskutinis filmo trečdalis, kai pasirodė ir neišnyko abejonės, kad kaip, kuo ir kodėl baigti šį pasakojimą, režisierius gerai nesugalvojo, tad šiek tiek patempė gumą iki tiesiog padėjo tašką.
2009-04-01 17:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-02 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
Svetat e golyam i spasenie debne otvsyakade)
2008 m. / Bulgarija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija / rež. Stefan Komandarev
Gražus, nuoširdus, šiltas ir net labai žiūroviškas, bet vis tik silpnas filmas. Jaunuolis papuola į avariją, kurioje žūsta jo tėvai, o jis pats praranda atmintį. Kas kitas jį išgelbės, jeigu ne senelis, kuris pasigriebęs jau ūgtelėjusį anūkelį, dviviečiu dviračiu išvyksta į amžiaus kelionę, kurioje istorinės vietos, kurių būta nemažai šio kadais pabėgelio iš gimtosios šalies gyvenime, sugrąžins prisiminimus ir atneš laimę šiam dar gyvenimo prasmės neatradusiam pienburniui. Gaila tik, kad tiek pati kelionė nuoširdžiai neįtikinama, tiek rišimas vaizdo „šiandien” su „tada” atrodo ne daugiau negu scenarijaus trūkumas. Ką jau ten bekalbėt apie vienas po kito „šiandien” kelionėje sutinkamus pakeleivius iš „tada”. Taikyta plačioms masėms ir per daug nemąstant, tokį filmą galima priimti, bet ieškantiems rimto, gero kino, jo ieškoti reikėtų kitur.
2009-03-30 18:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-31 19:15 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-01 19:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
DEŠIMTA DIENA (28 d.)
2008 m. / Kroatija, Slovėnija / rež. Arsen A. Ostojic
Tai buvo pirmas filmas iš konkursinės programos „Nauja Europa – Nauji vardai”, kurio peržiūroje dalyvavo ir žiūri nariai. Jiems viduryje filmo išeiti tikriausiai negalima, o man tiesiog iš smalsumo norėjosi išsėdėti iki kroatiškų „Nereikalingų žmonių” pabaigos. Režisierius siuva politiniais/kariniais motyvais pateptą emocinę dramą baltais, lyno storumo siūlais. Besaikis garso takelio naudojimas įtampai sukelti lygioje vietoje ilgainiui ima kelti šypseną, bet galiausiai vis tiek pribaigia ir „Nereikalingiem žmonėm” būdingas ėjimas – kiekvieną siužeto vingį išaiškinti lyg žiūrovas būtų protiškai neįgalus, o „netikėtų” vingių gausa dar ir sudaro įspūdį, kad filmas buvo konstruojamas mechaniškai, matematiškai. Labai blogai.
2009-03-29 15:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-30 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-02 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Latvija / rež. Janis Nords
Kur kas maloniau susižiūrėjo latvių darbas „Mėgėjas” su žaviąja „Tribes Of The City” vokaliste Ksenija Sundejeva. Ir nors siužetiškai filmas gali įtraukti, dažniau tai panašu ne į kiną, bet į pamokamąją Narkotikų kontrolės departamento medžiagą „Kas bus, jeigu vartosi narkotikus”. Tema ir net siužetiniai vingiai tokie nuvalkioti, kad mėgautis gali dėl kaimyninio solidarumo ir fakto, jog skirtingai nei per garsiausiai pristatomus vietinius darbus, žiūrint „Mėgėją” kankintis neteko.
2009-03-31 15:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-01 17:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2008 m. / Prancūzija / rež. Christophe Honore
Užtenka pamatyti penkias Christophe Honore filmo minutės, kad atpažintum jį net pažadintas vidury nakties – stilių jis turi. Todėl per trisdešimt minučių pasisotinęs tuo stiliumi ir taip ir nesulaukęs, kada prasidės kas nors daugiau negu madingas, sinefiliškas ir pravdiškas prancūziško „aš esu fainas, todėl viskas aplink labai tipo faina” deklaravimas, išmainiau „Gražų žmogų” į sotų prancūzišką omletą – festivalio dienomis sveika mityba yra retas svečias mano gyvenime. Vis tik stilius, kad ir kiek skanus bebūtų, praranda savo žavesį veiksmo bei herojų pilkumoje. Vienas, kitas, trečias, visi jie myli, visi jie gražūs, savotiškai seksualūs, bet galutiniam rezultate vienodai reikšmingi ir tuo pačiu neišsiskiriantys – man jie nerūpi, nes aš jų taip ir nepažįstu. Nežinau, gal per likusią valandą kažkas ir pasikeičią, bet aš patikrint jau neisiu.
2009-03-30 15:45 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-04 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
AŠTUNTA DIENA.
2008 m. / Italija / rež. Matteo Garrone
Norėčiau klysti, bet pažiūrėjęs šį filmą gan ankstyvu (darbo) metu beveik pilnoje salėje, po jo jaučiau, kad pasitenkinimo žiūrovų akyse nemačiau, kas man kvepia tuo, jog po festivalio filmo galim ir nepamatyti. O vertėtų. Režisierius Matteo Garrone ekranizuodamas Italijos didžiavyrio žurnalisto/rašytojo Roberto Saviano romaną eina kiek kitu keliu negu kito festivalyje rodyto mafijoziško filmo „Il Divo” režisierius Paolo Sorrentino. Nors abi juostos remiasi tikra istorija, Paolo Sorrentino į istoriją įpina daugybę malonių režisūrinių kabliukų, kokių dėka net filmas apie branduolinę energetiką galėtų būti įdomus. Matteo Garrone savo ruožtu atiduoda duoklę faktui, kad Roberto Saviano savo gyvenimą paskyrė nešvariems Camorra grupuotės darbeliams atskleisti. Už tai šio filmo herojai jam jau pažadėjo išankstinį bilietą į aną pasaulį nuo kurio įteikimo žurnalistą iki gyvenimo pabaigos įsipareigojusi Italijos policija, tad bet kokie režisūriniai triukai čia būtų tik bereikalingas atitrūkimas nuo stipriausios reikalo dalies – tikrumo. „Gomora” tiesiog perpildyta nusikalstamos dvasios, kuri perteikiama penkiose siužetinėse linijose, per penkis su Camorra susijusius asmenis ir, patikėkit, nė vieno jų vietoje nesinorėtų būti. Tai ne aukštuomenės mafijos kronikos, bet gyvenimas gatvėse. Ne tiek žiaurus rodymo (vaizdų) prasme, kiek jausmo, atmosferos, kai ilgainiui jauti, kad kiekvienas filmo veikėjas, kiekviena detalė yra purvina, kruvina, pasmerkta. Prieš pinigus čia krenta bet kokia garbė, orumas, draugai, moterys ir vaikai. Nekabina filmas širdies, kas gali būti kryžium repertuariniam filmui, bet festivalio rėmuose tokią juosta turėti yra garbė.
2009-04-02 22:00 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Gvatemala / rež. Julio Hernįndez Cordón
Nesu linkęs sakyti kategoriškos nuomonės apie „Atradimų” programoje esantį filmą „Benzinas”, nes jo pažiūrėjau tik pusvalandį, bet jeigu geras žmogus klaustų eiti ar ne, pasiūlyčiau praleisti. Man „Benzinas” geriausiu atveju kvepia kažkieno magistriniu darbu. Čia iš tos serijos, kai norint parodyt Gvatemalos paauglių gyvenimo nuobodumą, turi žiūrovui įvaryti nuobodulį be ypatingai stiprių atskirų elementų (scenarijaus, vaidybos, etc.) pasakodamas apie mašinas, masturbaciją ir kitus, visiems paaugliams rūpinčius dalykus. Trumpai tariant, pavargau laukti, kol kas nors nutiks ir, kaip supratau, filmą galima įvertinti tik iš kitos pusės – kaip stiprybę priimant tą nieko neveikimą.
2009-03-29 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
ŠEŠTA DIENA.
2008 m. / JAV, Meksika / rež. Alex Rivera
Ir vis tik žmonės į kiną eina ne tik atsižvelgdami į rodymo laiką – vakar geriausiu metu rodomam filme žmonių buvo santykinai mažai, ką galima paaiškint frazės „mokslinė fantastika” minėjimu filmo aprašyme. Ką prarado ignoravusieji? Viena įdomiausių festivalio filmų idėjos prasme. Kuo jie galėtų save guosti? Tuo, kad idėjos, kuri varijuoja tarp „Matrix”, „Bėgantis žmogus” ar „Egzistencija”, nepakanka, o talento išvystyti idėją palaikančią siužetinę liniją, scenarijų, akivaizdžiai nėra. Žinau, nuskambės keistai, bet reziume būtų: įdomus, tačiau nekabinantis kinas.
2009-03-28 14:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Argentina, Ispanija, Prancūzija / rež. Daniel Burman
Geras pasakotojas net prasčiausią istoriją gerai papasakos. Todėl „Tuščias lizdas” net ir nepasižymintis netikėtais siužetiniais vingiais, o apsiribojantis tik lengvais paskraidymais po 50 metų ribą peržengusio rašytojo fantazijas, užliūliuoja lyg pasaka. Nesvarbu tikra, tai ką matai ar ne, matyta/girdėta ar ne, bet klausais ir mėgaujies puikiais dialogais bei vaidyba. Taip lengva, kad mielai pažiūrėčiau dar kart.
2009-03-27 17:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-30 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Danija / rež. Janus Metz
Kartais tereikia nuleisti filmo ambicijas ir to pakanka, kad gautųsi puiki istorija. Taip danas Janus Metz pasakoja apie savo tautos vyrus, kurie savo gyvenimus nutaria susieti su žaviomis tailandietėmis. Pastarosios prieš kamerą tokios nuoširdžios, naivios ir paprastos, kad sunku suprast ar joms giliai nusispjaut, kad jas filmuoja, ar jos nežino, kas yra kino kamera, ar už gerą vaidybą joms pažadėjo vyrą daną?
2009-03-27 15:15 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-29 16:40 „Skalvijos” kino centras
2008 m. / Vengrija, Vokietija / rež. Kornél Mundruczó
Prieš kelias dienas pažiūrėjau pirmas 45 filmo minutes. Taip ir nesulaukęs, kad kas nors įvyktų iškeičiau į kitą filmą. Vakar užbėgau pažiūrėt, kaip atrodo paskutinės penkiolika ir nesupratau, kur dingo tas pusvalandis, kurį lyg ir turėjau praleisti? „Kelias, pieva, kryžius, upė…” Dar valtis, brolis ir sesuo, tiltelis ir namas ant vandens. Biški kai kas kai ką paprievartauja, bet tai trunka neilgai, tada ir vėl… „Kelias, pieva, kryžius, upė…” Dar valtis, brolis ir sesuo… Šiuos gražius vaizdus po festivalio galėsit pamatyt ne tik reguliame „Skalvijos” repertuare, bet ir prie kiekvieno gražesnio ežero. Tiesa, pastarasis variantas dar priedo ir nemokamas.
2009-03-27 22:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-28 19:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-02 20:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-05 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-08 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
PENKTA DIENA.
JAV m. / 2008 / rež. Darren Aronofsky
„Imtynininką” dar rodys po festivalio, reguliariajame repertuare, bet tas faktas nesutrukdė neatitraukti nuo jo akių pirmadienio vakarą didžiąjame FC ekrane. Na, gal tik tom akimirkom, kai viskas buvo per daug tikra ir tyčia nuspėjama, kad nebegali tiesiog žiūrėti ir apsimesti, jog tai tik kinas. Mickey Rourke už šį vaidmenį negavo „Oskaro”, tačiau, kai matai žaizdų dėka suakmenėjusį veidą, o juo lyg kokia ryto rasa nubėga tramdoma ašara, tiki tuo nepalyginamai labiau negu 99-iais manieringais Seano Penno judėsiais tapimo gėjum link.
2009-03-25 18:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-26 19:20 „Skalvijos” kino centras
2009-03-28 21:25 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009 m. / Rumunija, Olandija, Prancūzija, Japonija / rež. Radu Jude
Prisipažinsiu, jog šio konkursinės programos filmo mačiau tik pusę (ir net tikiu, kad prastesnę), tačiau net jeigu humoro lygis vėliau ir pakilo, jis vis tiek liko provincijos lygmenyje. O kai matai tai, tai „apie ką?” faktorius jau nebe toks ir svarbus.
2009-03-25 21:20 „Skalvijos” kino centras
2009-03-26 17:35 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-27 19:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-29 15:10 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Belgija, Prancūzija / rež. Bouli Lanners
Bene geriausia situacijų komedija šiame „Kino pavasaryje” iš iki šiol matytų. Sakydamas situacijų komedija turiu omenyje, kad herojai (jų charakterių vystymas, etc.) nublanksta prieš režisieriaus norą kiekviename epizode sukelti juoką. Taip ir supranti, kad scenarijuje nusibrežiama, jog herojai turi nuvykti iš taško A į tašką Z ir tame tarpe sustoti B, F, G. B jie sustos parduotuvėlėje – ką juokingo jie ten gali padaryti? O F sustabdys pravažiuojanti forgoną – kas šioje situacijoje galėtų prajuokinti. Ir jau tikrai paskutinėje vietoje yra faktas, kad į medžius įsirėžęs automobilis vėliau blizga lyg būtų ką tik iš autosalono arba tai, jog filmo pradžioje nė musės negalėjęs nuskriausti herojus, filmo pabaigoje be jokios rimtesnės priežasties lyg išsiverčia į priešingą pusę. Visa laimė, kad šį kartą bent humoras buvo sveikesnis ir nepalyginamai brandesnis negu itališkoje „Rugpjūčio šventėje” arba prancūziškoje „Luiza Mišelis”. Jeigu neieškot priekabių kur nereikia, tai gal net ne blogiausias pasiūlymas paskutiniam abonementiniam bilietėliui būtų.
2009-03-28 20:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-01 19:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Danija, Norvegija, Švedija / rež. Anders Ostergaard
Nelaimėjo filmas apdovanojimo, kaip geriausias dokumentinis „Sundance”, tačiau gavo įvertinimą už montažą. O montažas, derinant archyvinius vaizdus ir maišant juos su atkurta tikrove toks, kad nepanašu, jog kažkas būtų nutarės žiūrovui pamalti š… – parodyti yra ką ir režisierius Anders Ostergaard žiūrovui neleidžia atsipūsti nė minutės, įtraukdamas lyg į veiksmo filmą, kuriame, jauti, kad kažkas ant vaizdo juostos užfiksuos pirmus Mianmaro budistų vienuolių kraujo lašus. Kai kas rizikuoja gyvybe, kad tau parodytų, kaip kažkas rizikuoja gyvybe, kad tiesiog išsaugotų žmogišką orumą ir būtų savimi, o tu net nenueisi pažiūrėti?
2009-03-26 16:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-28 14:30 „Skalvijos” kino centras
2009-03-29 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-06 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-09 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Meksika / rež. Fernando Eimbcke
Už meną 10, bet kadangi filmas rodytas ne ŠMC rėmuose, tai juodos spalvos penkių sekundžių užsklandų, kurios atskirdavo tą pačia sceną, kai mergina sėdi ir rūko, o vaikinas tik sėdi, neužskaitau. Tas pats su kadro pratęsimu dešimčiai sekundžių, kai veiksmas jame jau seniai pasibaigė, statiškais kadrais, kurie tuo „juokingesni”, kuo ilgiau juose nieko nevyksta. Galiausiai (ir pirmiausiai), kai viskas prasideda nuo tuo, kad mašina asfaltuotame keliuke, kuriame niekas niekada nevažiuoja, nepalikdama stabdymo žymių perlekia 40 cm aukščio bordiūrą ir tada kosmetiškai trenkiasi į stulpą, tai ir visa kita filme yra lygiai tiek pat pritempta ir netikra. Tai niekaip nenuneigia kūrinio estetiškumo bei režisieriaus talento neegzistuojančia istoriją ištraukti iki pilno metražo.
2009-03-27 16:20 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-31 19:50 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
KETVIRTA DIENA.
2008 m. / Japonija / rež. Hayao Miyazaki
Post factum jau nėra jėgų aiškintis, kuo kai kuriems kritikams neįtiko naujausias Hayao Miyazaki darbas, bet vertintinant tai, ką pavyko pamatyti didžiajame ekrane (tai vargiai sulygintina su internete esančia kino teatrine versija), „Ponyo ant uolos prie jūros” yra gėrio pasakos triumfas, kuris kelis kartus be didesnių problemų išspaudžia ašarą. Taip, jis ne toks gilus, kaip didieji Miyazaki darbai, bet pagaliau tai filmas, kurio metu maži vaikai pamatę japoniškas būtybes nepradeda isteriškai bliauti, o kai prisimenu vaikystėje matytos čia interpretuotos undinėlės versiją, suprantu, kad viena yra pasaką papasakoti ir visai kas kita, priverst ja patikėti. Didinga, užburia ir paperka, o aš lieku sėdėti salėje net kai iš jos išsikrapšto patys mažiausi ir padarau viską, kad nuo šiol rytais mane žadintu ir gera nuotaika užkrėstų finalinė filmo dainelė. Man tai garantuotas festivalio top10.
2009-03-26 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-28 12:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-05 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Belgija, Prancūzija / rež. Fiona Gordon, Dominique Abel, Bruno Romy
Sunku sakyt savo nuomonę, kai žinau, jog 95% filmą aplankiusių žmonių su manim nesutiks, bet turiu tai padaryti: nieko gero. Nuo tada, kai prieš porą metų tie patys veikėjai bandė linksminti filmu „Ledkalnis” niekas nepasikeitė – kvailą ir banalų juokinimą gelbėja tik forma ir lengvumas bei žaismingumas, kurio taip norisi nuo visko pavargusiam žiūrovui. Bet formą aš jau mačiau, tad penktą filmo minutę imu klausinėti, kas kas šiame filme nauja, o penkioliktą negavęs atsakymo apleidžiu sausakimšą salę – matau, kad yra kam filme pasijuokti iš žmonių su negalia ir be manęs.
2009-03-24 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Prancūzija / rež. Benoīt Delépine, Gustave de Kervern
Kažkiek jaučiaus kaltas, kai šiandien buvau užtiktas šio filmo seanse – juk skaitytojus stengiausi atkelabėti nuo jo (dėl to, kad yra pletkų, jog jis bus rodomas ir po festivalio). Po seanso pasijaučiau nepalyginamai geriau – jeigu jo ir nepamatysit, bus tik geriau, nesusigadinsit skonio. Publika juokiasi, o ekrane kažkas improvizuoja nugirstų anekdotų temomis. Toks jausmas, kad scenaristas nusikabino nuo sienos ant lapelių rašomas geriausias mintis ir dirbtinai pritraukė iki istorijos, herojų. Kartais nusišypsai, bet vadinti to geru filmu ar komedija neapsiverčia liežuvis. Laidoje „Dzin” juk irgi juokinama, bet, ačiū Dievui, kino teatruose to nerodo. Šiemet tai jau antra komedija (pirmoji – „Rugpjūčio šventė”), kuri temą lyg ir turi, bet scenarijaus, tikslo, minties – nė-ra.
2009-03-24 19:50 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-27 20:10 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / JAV / rež. Jonathan Demme
Pirmas dvidešimt minučių gal dar ir galima pritarti kažkieno dėko sklandžiusiai nuomonei “nuobodu”, bet finalinių titrų metu nuomonė jau buvo kardinaliai pasikeitusi. Režisierius Jonathan Demme (”Avinėlių tylėjimas”, “Filadelfija”) sukalė tokią šeimyninę dramą, kuri primena (gerąja prasme) Thomas Vinterberg “Šventę” ir nepelaidžia iš lengvai psichuojančios buities gniaužtų. Pagrindinė filmo aktorė Anne Hathaway buvo nominuota “Oskarui”, o aš kaip gerų scenarijų gerbėjas pridėčiau, kad atsižvelgiant į konkurenciją, turėjo būt nominuotas ir scenarijų kategorijoj – tokio įtikinančio ir sklandaus teksto per valandą neparašysi.
2009-03-27 21:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-31 21:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-04-02 19:25 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-04-07 18:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Izraelis, Vokietija, Prancūzija / rež. Eran Riklis
Tikriausiai nėra nė vieno, kam neteko girdėti vokiečių dainininkės Nena dainos „99 Luftballons”, tačiau klausimas ar daug kas žino, kad šios šokiu ritmu paremtos kompozicijos teksto esmė pasityčiojimas iš Šaltojo karo paranojų, konflikto kurį sukelia 99 nekalti vaikiški oro balionai (apie tai daugiau čia). Čia tik šiaip, istorinis-kultūrinis nukrypimas, tačiau su filmu susijęs tiesiogiai – ten nacionalinio saugumo reikalu tampa palestinietės auginama citrinų giraitė. Gal tik tiek, kad simboliais kalbanti tema niekaip nėra komedija – gryna drama. Ir kaip tokia, ji neperžengia jokių rėmų, neužkelia kartelės rytdienos dramoms, bet gerai daro tai, ką turi daryti – pasakoja istoriją, kuria tiki, kurią seki, kurią galėtum perpasakoti kam nors kitam. O tai kardinaliai priešinga tam, ką vakar teko matyti „Pandoros skrynioje”, kur dramatizavimas vardan dramatizavimo yra akivaizdžiai geriau pateiktas negu atsakymas į klausimus: kodėl ir kas iš to? Nebus „Citrinmedis” mano top10, nes tokių filmų kasmet pažiūriu bent tuziną, tačiau filmas garantuotai gerai sueis neišrankiam žiūrovui.
2009-03-26 18:50 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
TREČIA DIENA.
2008 m. / Prancūzija / rež. Laurent Cantet
10 iš 10. Vienas kolega apie vieną filmą šiandien pasakė, kad taip ir neaišku, kas juo norėta pasakyti. Po „Tarp sienų” jam tektų pasimauti iš ant savo paties žodžių pagamintų šakių. Režisierius Laurent Cantet bei pagrindinis aktorius/ scenaristas Francois Bégaudeau į ekranus papila tiek aktorinio bei dialoginio malonumo, kad dvi valandas nieko ir neveiki, kaip tik ryji visa tai, kaip į burną skrendančias prancūziškas bandeles. Kamera dvi valandas faktiškai neišlenda iš kažkur Prancūzijoj esančios multirasionalinės klasės, kurioje kur kas dažniau negu prancūzų kalbos jie mokosi bendrauti. Neabejotinai tai yra filmas apie (mokinių, mokytojų ir, iš dalies, tėvų) dialogą, kuris lietuvos mokyklose geriau žinomas monologo vardu. Mokytojai ir mokiniai čia kalba, atsiveria, įžeidinėja ir atsiprašo. Būtent, tiek vieni, tiek kiti. Tokio filmo negali skaidyti atskiromis dalimis. Ne todėl, kad nėra prasmės (viskas tobula), bet todėl, kad tai lyg viena pamoka, kurią turi išmokti – viena išmintinga frazė, kurią gali priimti arba ne. Kiek mokytojų, moksleivių, tėvų ją priims Lietuvoje nežinia, bet, kaip sakė Sean Penn (Kanų žiuri komisijos pirmininkas, kuri filmą apdovanojo pagrindiniu prizu), šis filmas yra dovana kiekvienam jaunam žmogui.
2009-03-28 15:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-28 16:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-29 12:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / JAV / rež. Courtney Hunt
“Frozen River” neturėtų būti naujiena gero kino gerbėjams – lygiai prieš metus juosta pripažinta geriausia “Sundance” festivalyje. Istorija sukasi netoli JAV sienos, kur atsitiktinai susitinka dvi moterys: baltaodė ir senoji Amerikos gyventoja. Siena, kurią jos gali kirsti yra ne tik kiekvieno kino ar pakistaniečio svajonė, bet ir būdas uždirbti pinigų. Ne tam, kad pralobtum, bet tam, kad išgyventum. Tai “Sundance” festivalio juosta su geriausiomis festivalio filmų tradicijomis: nedidele aktorių komanda, puikia vaidyba (pagrindinė herojė buvo nominuota “Oskarui” už geriausią moterišką pirmaplanį vaidmenį), atokia vietove ir geru dramatiniu užtaisu scenarijuje. Stipri ir emociškai sunki istorija nėra kažkuo ypatinga, negirdėta, net atvirkščiai sunku prisiminti kada iš “Sundance” su karūna išvažiavo filmas be nuorodų į mažumas: seksualines, rasines, tautines. Ir vis tik, atmetus novatoriškumo elementą (jo nebuvimą), tai labai geras kinas.
2009-03-24 19:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-29 19:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Didžioji Britanija / rež. Shane Meadows
Tikėjausi iš filmo kažko gero ir šilto, bet tai, ką gavau, dabar vadinu dienos, o gal net ir festivalio atradimu. Shane Meadows britiškumas man labiausiai asocijuojasi su pernai „Galoje” rodytu „Tai – Anglija”. Ir čia gerojo britiškumo apstu, tik, jeigu „Tai – Anglija” kalba buvo griežta, kategoriška ir įtikinanti, tai „Somerstaunas” lyg išvirkščia to pusė – sentimentali, draugiška, prisodrinta įsimintino humoro. Apie komedijas retai tai sakau, bet „Somerstaunas” yra labai gera komedija ir bendrai puikus filmas, kurį rekomenduočiau kiekvienam. Thomas Turgoose („Tai – Anglija” vaidinęs mažametį skustagalvį) filme pilsto tokius gatvės išminties perliukus, kad jo naujajam draugui, emigrantui iš Lenkijos, belieka tik asistuoti, ko pasekoje gauni į dviejų paauglių gyvenimus perkeltą nuolat santykius besiaiškinančių porelių scenarijų. 75 minutės prabėgo kaip šilčiausia kino pavasario akimirka. Deja, liko tik vienas sensas.
2009-03-25 17:40 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Čekija / rež. Helena Treštikova
Iš anksto buvau skeptiškai nusiteikęs šio seanso atžvilgiu ir tai, kad Europos kino akademija „Rene” apdovanojo, kaip geriausią 2008 metų dokumentinį filmą nelabai ką keičia… Faktas, kad pasigauti žmogų, kai jam vos 16, kai jis pirmą kartą sėda į kalėjimą ir persekioti jį taip dvidešimt metų (jis per tą laiką tai išeina, tai sugrįžta, tai išeina, tai vėl sugrįžta) yra ypatingai sunki užduotis už kuriuos įvykdymą gal ir pats tokį apdovanojimą skirčiau, bet žiūrint kritiškai, „Rene” tėra forma be turinio. Filmo herojus nėra asmenybė iš didžiosios A. Į kalėjimą jis sėdo dar būdamas paauglys ir praleido ten kone visą savo gyvenimą, tad tikėtis, kad iš jo burnos virs išminties perlai neverta. Tai eilinis chuliganėlis, plėšikėlis, banditėlis, kuris, kaip toks, gal ir nėra blogas, bet kai kas jau jo genuose ir jis nuo to negali pabėgti. Tačiau skirtingai nei jis, „Kino pavasario” lankytojas turi galimybė išvengti šitos tuštybės ir pinigus išleisti kažkam, kas širdžiai ar sielai duos didesnį peną.
2009-03-22 15:35 „Skalvijos” kino centras
2009-03-25 16:00 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-26 15:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-29 17:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-31 18:05 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Turkija, Prancūzija, Vokietija, Belgija / rež. Yesim Ustaoglu
Nuvylęs darbas. Nuvylęs ta prasme, kad iš jo buvo šio bei to tikimasi. Filmo aprašymas nepalyginamai įtikinamesnis negu pats filmas, kurio temą įvardinčiau, kaip dramą vardan dramos. O kai tu nesupranti, kuo susiję atskiros šeimyninės linijos (ar filmas apie tai, kad visiems būna blogai, sunku?), tai tas dramatizmas dar gi tampa ir savitiksliu. Kiekviena siužetinė linija, kuri nepamaitinama reikiamu scenarijiniu užtaisu tampa našta, kuri išsitęsia iki dviejų valandų. Viena yra gera vaidyba, gražus paveiksliukas, procesas ir visai kas kita – galutinis rezultatas.
2009-03-27 21:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-29 17:00 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-03 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
ANTRA DIENA.
2008 m. / Italija, Prancūzija / rež. Paolo Sorrentino
Lieka tik du filmo seansai, o aš jį pažiūrėjęs dar kartą, šį kartą didžiąjame ekrane, su liūdesiu galvoju, kad niekas šių metų programoje jo neperspjaus. Filmas apie tikrą veikėją, Italijos politiką Giulio Andreotti ne italui yra pakankamai sunkus (net žiūrėdamas jį antrą kartą nelabai atsekiau, kas, kodėl, ką, su kuo ir kada darė), tad iš dalies suprantu tuos kelis žmones, kurie nesulaukė filmo pabaigos, iš dalies gaila, kad jie nepamatė puikios kino kalbos, aukščiausio lygio režisūrinio suvaldymo – nuo dialogų, vaidybos, aktorių parinkimo iki muzikos, operatoriaus darbo (kameros judesys, kai ji sekdama Andreotti žvilgsnį nukrypsta į katę – afygiet!), montažo ir smulkių režisūrinių gudrybių. Nieko, jiems gal pavyks kitą kartą, o jūs dar galit bandyt 22 ir 25 d.
2009-03-22 16:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-25 21:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2008 m. / Prancūzija, Ispanija / rež. Emir Kusturica
Blogiausia, ką šiandien teko matyti. Labai noriu tikėti, kad ne du žinomi vardai tapo priežastimi padaryti tokią begalybę šio filmo seansų, nes mąstant tokia logika, kas būtų, jeigu filme dar būtų žodis Michael Jackson? Faktas, kad Kusturica myli Diego. Faktas, kad jie randa bendrą kalba, bet faktas ir tai, kad šis filmas yra ne apie futbolą, ne Diego, bet apie suši**ą populistinį politikavimą, kuriuo lygis prilygsta to seno bedančio dieduko, kuris prie Seimo rėkė „Frontas” ir stebėjo, kaip daužomi langai. Sėdi dvi garsios pavardės ir vieno narcizo skatinamos nuolat viską priveda prie politikos. Tai Diego prieš Bušą, tai Diego apie savo legendinį įvartį ranka bei pergalę prieš Britus, kuri buvo (už kadro laužyta Kusturicos anglų kalba tariamais žodžiais) labiausiai prasiskolinusios šalies pergalė prieš pinigų maišą arba kerštas už Folklando salų karą. Kurį laiką tuos pezėjimus gali klausyti, bet kai tu matai, kaip jie vienas kitam pasakoja apie tai, kad tai JAV kalta dėl narkotikų atkeliaujančių iš Pietų Amerikos ir kaip smagiai jie iš šios gilios įžvalgos kikena, spjauni ir išeini neatsigręždamas. Vienintelis dalykas, kurį išsinešiau iš šio filmo yra tai, kad aš nemėgstu Kusturicos, o tai neturi nieko bendra nei su futbolu, nei su Diegu ir net su kinu, jeigu jūs galvojote, kad „Maradona pagal Kusturicą” yra apie tai…
2009-03-22 12:50 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-24 17:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-27 16:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-30 17:30 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-02 15:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-04-05 22:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2009-04-08 20:00 Kauno „Forum Cinemas” Salė 3
2008 m. / Vokietija / rež. Andreas Dresen
„Kaip devintam danguj” turėjo visa tai, ko neturėjo vakar matytas „Tomas” – tikrumo jausmą. Žiūri ir tiki, kad ekrane esantys seni žmonės vaidina tai, kas gyvenime nutinka jiems. Ne stereotipiški banalūs bei paviršutiniški patylėjimai su žvilgsniu „ką čia veikt”, bet dalyvavimas choro veikloje, azartas važinėt dviračiu ir ko mažiausiai gali tikėtis – meilė, neištikimybė ir seksas. Jau vien filme pasakojamas anekdotas („Žinai, kaip mylisi aštuoniasdešimtmečiai? Ji atsistoja ant galvos, o jis iš viršaus įkiša”) leidžia pajust, kad filme yra įžvalgų iš vyresnių žmonių gyvenimo ir ne bet kokių – gyvų, žaismingų. Į „Drąsi vizija” programą filmas įtrauktas dėl netikėto rakurso iš kurio rodomi pagyvenę žmonės – nevengiant sekso scenų, netobulo kūno nuogumo, etc. Ir iš pradžių tai iš tiesų kabina, nes tai yra kažkas neįprasto tavo akimis, bet… Po gero pusvalandžio supranti, kad jeigu filmo herojus pakeistum dvidešimtmečiais, turint omeny, kad juos kankina tos pačios problemos, ar tai, kiek „giliai” yra išvystytas filmo scenarijus tave sudomintų? Mano atsakymas yra ne. Filmas tikras, paprastas, nuoširdus, bet jeigu tokio „gylio” istoriją man pasakotų apie 20 ar 40 metų žmogų, spjaučiau po penkiolikos minučių.
2009-03-23 19:40 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-28 19:15 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-31 21:40 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Italija / rež. Gianni di Gregorio
„Il Divo” jau buvau matęs anksčiau, tad jeigu reiktų rinkti geriausią šiandienos filmą, juo taptų „Rugpjūčio šventė”. Vėl gi, seni žmonės („Tomas”, „Kaip devintam danguj”), Italija („Il Divo”, „Genuja”) ir vėl, ačiū Dievui, gyva, tikra istorija. Tai komedija apie tai, kaip susiklosčius įvairioms aplinkybėms, penkiasdešimtmečio sūnelio ir jo mamos namuose vienai parai nusėda dar trijų pensijinio amžiaus moteriškių desantas. Moteriškės gan skirtingos su skirtingomis problemomis ir troškimais, bet dėmėsio trūksta visoms, o būtent to šeimininkai ir neplanuoja duoti – siekia išlaikyti savo orumą ir iškęsti šią situaciją, nes tai jiems naudinga (sužinosit kodėl). Pagal siužetą „Rugpjūčio šventė” eina panašia vaga, kaip ir „Negatyvaus mąstymo menas”, bet savo kukliose 75 minutėse nors ir neprailgsta, nors ir uždeda tinkamą paskutinį akordą į finalą juda perdėm lėtai. Pavieniai geri juokeliai išnyra nuolat, bet negali nepastebėt, kad su kiekviena minute jie tik gerėja. Deja, žiauriai per lėtai. Visas filmas tarytum buksuoja nežinodamas kada čia prasiveržti visa jėga ir, taip jau atsitinka, kad neprasiveržia iki pat galo. O gaila, potencialas jaučiamas, o aš apie komedijas tai sakau gan retai. Jeigu jau turit bilietus, priešam neatiduokit, jeigu norit tiesiog atsipalaiduoti, tai bus puikus filmas, bet jeigu norit nerealios komedijos – jos laikas dar neatėjo.
2009-03-21 19:25 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-21 21:15 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-22 21:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2009-03-22 22:40 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Turkija, Prancūzija, Italija / rež. Nuri Bilge Ceylan
Kaip ir filmo „Tomas” atveju sunku sakyti kategorišką nepatiko, nes filmo vaizdai, spalvos atrodo pasakiškai. Bet juk norisi kažko daugiau, giliau. Filmo pradžioje sužinome, kad žinomas politikas partrenkęs žmogų siūlo kaltę prisiimti jo asmeniniam vairuotojui, o jam už tai bus finansiškai atlyginta. Pradžia panaši, kaip ir „Scanoramoje” rodytų „Atšąlusių priešpiečių” (taip?), ten irgi pradžioje įvyksta panašus nutikimas, o visa kita, lyg yra to įtakota ir veiksmas vystosi toliau. Taip ir čia. Patrenkia, sėda, o šeima (žmona, sūnus) lieka gyventi savo gyvenimus. Žinoma, kad jie įtakoti to pradinio įvykio, bet jų veiksmuose bei pačiame filme tai išplėtota taip silpnai, kad prisimeni kažkur rašytus žodžius „Tai lyg Turkijos Šarūnas Bartas” (nelabai su tuo sutinku, bet šiuo atveju citata vietoje). Kartais herojų akys blizga dostojevskišku psichologizmu, bet po geros valandos ima atrodyti, kad ten tiesiog lašai akims ir aš nutariu herojams netrukdyti ieškoti atsakymų į klausimus, kurių per tiek laiko taip ir neišgirdau.
2009-03-26 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-30 19:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-04-01 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2008 m. / Izraelis / rež. Ari Folman
Kaip ir „Il Divo”, man „Valsas su Baširu” papuola į neaktualaus filmo kategoriją. Ne ta prasme, kad aš jo nerekomenduoju, jis man neįdomus, tačiau jo pateikimo forma gerokai perspjauna turinį. Apie turinį bendrai nesinorėtų kalbėti, nes tai politika, o aš aš tiesos paieškas esu linkęs palikti istorikams, bet tai nereiškia, kad tuščias/nereikšmingas – man, taip, bet tiems, kas filmą kūrė, jis neabejotinai svarbus. Šia prasme Izraelio darbas smarkiai nusileidžia „Persipoliui”, kuris sugeba į istorinį/politinį scenarijų įtraukti daug universalesnes temas, papildomus nukrypimus nuo pagrindinės istorijos, kurios filmą padaro priimtinesniu daug platesniam žmonių ratui – net jeigu žiūrovui dėl nepaaiškinamų priežasčių nepatinka unikali grafine novele paremta animacija. „Valso su Baširu” atveju forma yra viskas, kuo gali susižavėti. Nereikia sakyti, kad tai labai skaudi ir žiauri istorija, kuri nesugraudins tik kietaširdžio – jeigu animacija žmones veiktų taip, kaip veikia tikri žmonės, nepalyginamai daugiau reklamų būtų animacinės, nes jas padaryti nepalyginamai pigiau. Turint omenyje šį faktą, ekrane matau tik išgalvotus herojus pasakojančius man neįdomią išgalvotą istoriją apie karą. Ar ji labai pagerėja nuo to, kad žinau, jog istorija tikra, kad balsai ekrane priklauso tikriems istorijoms veikėjams, o tai bene pirma tokio lygio animacinė dokumentika? Galvodamas, kad animacija tik susilpnina pasakojamos istorijos reikšmę, laikau tai gražiu sužaidimu su forma, bet ne puikia istorija. Žiūrėti gražu, muzika puiki, reginys smagus ir nepaisant visos kritikos laikau tai vienu iš filmų, kuriuos šiame festivalyje reikia pamatyti.
2009-03-24 17:20 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-27 18:10 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-04-01 15:50 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
PIRMA DIENA.
Prasidėjo. Dėl nepalankiai išdėliotų seansų ir didelio nenoro gaišti laiką atidarymo ceremonijose festivalį pradėjau ne „Rumba”, o kitais trim filmais, bet juk taip tik geriau – „Rumba” juk tikrai matė ir galės pakomentuot, kuris nors G. skaitytojas?
2008 m. / Didžioji Britanija / rež. Michael Winterbottom
Istorija apie ilgas dviejų mergaičių ir jų tėčio atostogas Italijoje po to, kai žuvo jų mama / žmona, teturėjo būti gera drama, bet Michael Winterbottom dėka, kiekvienam žiūrovui turėjo tapti tiek pažintine, tiek emocine kelione po nepažįstamą miestą. Dar prieš festivalį diskutavom, kas (labiau) yra dažnas „Kino pavasaryje” besisvečiuojantis režisierius: dokumentinio ar meninio filmo atstovas? Po „Genujos” lieku prie pirmojo varianto. Michael Winterbottom pratęs, o gal net ir mėgsta, dirbti ne pačiom tobuliausiom sąlygom, bet nepanašu, kad jam tai trukdytų. Filmuota skaitmena, vargiai naudojant papildomą apšvietimą, o nerimstanti ir nuolat herojus siauromis Genujos gatvelėmis persekiojanti kamera mintimis leidžia grįžti į kai kurias „Lūšnynų milijonieriaus” akimirkas, kai siaurais lūšnynų keliukais teko bėgioti Anthony Dod Mantle. Bet, žinoma, ne miestas čia svarbiausia, o vidinė herojų būsena – nesusitaikymas su tuo, kas nutiko, bėgimas nuo to. Muzikos, montažo ir vaidybos dėka Michael Winterbottom, kai jam reikia, kiekvieną gatvelę paverčia nejaukumo oaze, kurioje herojus nesijaučia saugus. Na, jis toks ir nėra ir iš dalies tai ir norima pasakyti, jog nuo savo praeities tu negali pabėgti nuvažiavęs tūkstantį kilometrų – kiekviena akimirka, kol nesusitvarkai su savo vidumi, gali būti pražūtinga. Nemanau, kad tai bus festivalio top10, bet vaizdai, montažas, vaidyba, aktoriai, kuriama atmosfera paliko labai gerą įspūdį. Nedaug liko seansų.
2009-03-21 16:45 „Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
2009-03-22 17:05 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2008 m. / Danija / rež. Niels Arden Oplev
Žiūroviškiausias mano šiandien matytas darbas. Na, tokio statuso nesunku pasiekti, nes istorijos pagrindas dviejų jaunų žmonių meilės istorija. Jis myli ją, ji myli jį, bet ji negali būti su juo, nes ji Jehovos liudytoja, blah, blah, blah… Ir vis tik religija čia nėra pagrindas, nes vietoj Jehovos liudytojų gali įdėti bet kurios kitos religijos pavadinimą arba tiesiog „Griežtas tėvas”, „pikta pamotė” – man čia svabesnis pasirodė asmeninio pasirinkimo momentas. Kaip tu gyveni? Taip, kaip tavė mokė, kaip žinai, kad yra teisinga ar taip, kaip jauti, jog yra teisinga? Puikiai parinkti aktoriai, gera vaidyba ir kiekvieną aplankę asmeninės laimės, pasirinkimo, meilės klausimai, kurie paliečiami „Skirtingi pasauliai”, filmą daro tinkamu plačiam žiūrovų ratui. Tikrai nieko iki šiol nematyto, tikrai ne „Drąsi vizija”, bet tikrai gerai sulipdyta juosta.
2009-03-21 13:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-22 21:10 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-23 21:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-24 21:00 „Forum Cinemas Vingis” Salė 3
2008 m. / Suomija / rež. Miika Soini
Prisipažinsiu, kad į šį filmą nuėjau (vietoj pietų), kad galėčiau kada padiskutuot su vienu mūsų lankytojų, kuriam nepatiko mano teiginys „vietinės reikšmės”, ypač, kai buvo derinamas su faktu, jog neradau filmo trailer’io. Pasirodo, kai kam trailer’io neegzistavimas net gi yra privalumas (lyg ir ne apie fluxus meną tema, bet…)! „Tomas” iš tokių filmų ir gali būti, kad mano nuomonė jo atžvilgiu bus kiek pakoreguota išankstinio skeptiško nusiteikimo, bet vis tik… Miika Soini darbo nurašyti negalima – žiūrisi jis tikrai maloniai, neįkyriai. Jaučiasi Suomijos kinui būdingas santūrumas, tačiau skirtingai negu būtų galima tikėtis, dominuoja šiltos pastelinės, o ne šaltos, melsvos spalvos. Tai lyg nauja kalba, bet tuo pačiu stebi šimtus kartų matytus statiškus kadrus, rimtus sustingusius veidus ir prisimeni, kad taip ekrane jau buvo žaista, skirtumas tik tas, kad anksčiau iš herojaus tokio nieko neveikimo pavykdavo išspausti šypsena, o čia tik niekaip nepasiteisinusias viltis, kad taip atsitiks. Galima buvo pagalvoti, kad Miika Soini kažkur rado naujo Aki Kaurismäki filmo kadruotes, tačiau prie jų nebuvo tekstų, tai teko sugalvot. O su šita dalimi jam susitvarkyti sekėsi sunkiai ir tiesą sakė prieš festivalį skaityti užsienio kritikai: „Tu matai ne seno žmogaus vienišumą, bet seno žmogaus vienišumą, kaip jį mato 35 metų režisierius”. O tas matymas yra pakankamai tuščias ir paviršutiniškas. Gerbiu G. komentatorius (ne daug tokių turim), bet ne tiek, kad išsėdėčiau iki pabaigos, kai tuo metu prasideda kitas filmas…
2009-03-20 18:00 „Skalvijos” kino centras
2009-03-21 19:45 „Forum Cinemas Vingis” Salė 4
2009-03-22 12:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
2009-03-23 15:30 „Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
DAR FESTIVALIO DIENORAŠČIUS RAŠO:
Ore.lt
Pravda.lt
biteplius.lt (Arūnas / kertukas)
kinas.info: Gediminas Kukta
NUORODOS:
0. G. tema: Kino pavasaris 2009. Programų apžvalga ir rekomendacijos.
1. Edvinas Pukšta / Veidas: Kino pavasaris ’09: daugiau juokingų istorijų ir naudų vardų.pdf (2MB)
2. Romas Zabarauskas (Ore.lt) ir Tomas Tengmark (Kauno kino festivalis): „Kino pavasario“ 2009 rekomendacijos.
3. Živilė Pipinytė (7md): „Kino pavasario“ galimybės. Patarimai kinomanams: 10 filmų, kuriuos verta pažiūrėti.
4. Kino pavasaris 2009 tema biteplius forume.
5. Tomas Ramanauskas (aka Auksarankis): Kino pavasaris 2009: devyni filmai.
Oficialus Kino pavasaris 2009 puslapis:
www.kinopavasaris.lt
smagu isgirsti pirmus ispudzius. siandien ir as pradesiu ziurejima nuo Valso Su Basyru
Bus gera pradžia :) Jeigu dar pratęstum su „Il Divo”, būtų visai super kino vakaras. Beje, esu jau tai minėjęs, bet jeigu ką, einantiems į „Il Divo” prieš filmą siūlau užmest akį į wiki įrašą apie kontroversišką pagrindinį filmo veikėją: http://en.wikipedia.org/wiki/Andreotti Bus lengviau žiūrėt.
„Gerbiu G. komentatorius (ne daug tokių turim), bet ne tiek, kad išsėdėčiau iki pabaigos..”
;]
manau, kad miestas „Genujoje” turėjo daug svarbos visgi
pritariu minčiai dėl dokumentikos kūrėjo.
Taip, bet turbūt sutiksi, kad miestas buvo būdas parodyti kažką, o ne tikslas?
bet tai jei valsas su basiru dokumentine animacija, tai veikejai neisgalvoti del to.. hm.. manau, tuo ir idomus sis filmas, ne tik piesiniais, bet ir nauju zanru – animac. dokumen. nes persepolis nebuvo visiska dokumentika.
hmhmhm, na prancuzijoje si filma tikrai visi dievina. piesiniu originalai kabo knygu mugej, knyga best selleris, filmas niekaip nepasitraukia is didziausiu kino teatru, zmones laukia kanu.
Tai taip… Ir kalbėjo Persipolis apie kitą konfliktą ir herojė ten buvo moteris, o čia vyras, bet nugi negali užsimerkti ir nematyti panašumų ir iš to sekančių silpnybių.
Perskaičius „Tarp sienų” vertinimo pirmą sakinį, taip ir norisi replikuoti, kad jei „taip pasakyta apie vieną filmą”, nebūtinai turi būti taikoma kitiems, vertinant juos…
Beje , Valso su Baširu tas minimas čia „herojus” yra FILMO REŽISIERIUS. Žodžiu, pats save nusipiešė…
Nebūtinai, Arūnai, bet būtent ir įdomu, kodėl vienu atveju „nelabai aišku, kas norėtą pasakyti” yra taip svarbu, o kitu jau visai ne. Mano paties nuomonė apie „Pandoros skrynią” juk yra tokia pati, toks vertinimas iš dalies ir mano problema.
Paprasčiausiai nesuprantu kodėl pasakymas apie vieną filmą yra klijuojamas galvojant apie visai kitą?
Na pats įsivaizduok (tarkim) sudergi kokį filmą dėl scenarijaus (siužeto) nebuvimo, nors visa kita ok, o paskui pažiūri kokį kitą filmą, kuriame scenarijus devintam plane ir sakai, va čia tai klasė, px tas scenarijus, bet koks procesas! Tai aš tokiu atveju natūraliai klausčiau tavęs: kodėl vienu atveju scenarijaus nebuvimas filmą daro š, o kitu nemaišo tapti klasišku?
kvaili paistalai tavo pauliau. taip oriai destai savo kvaials mintis. betn tona nuitum. nes atrdoo, kad tu auksciau uz visus felinius, vinterbotomus, kusturicas ir etc kartu sudejus. kas tu esi?megejas juk…ne profesionalas
migla, Pauliaus Rymeikio komentarų komentavimo gerbėjų suvažiavimas vyks tik birželį ir aš apie tai pranešiu atskiru įrašu. O kol kas, linkiu tamstai gero kino, o man (iš tamstos) puikių pamokančių komentarų (apie kiną).
aš kai prisimenu vaikystėje matytą undinėlės versiją, ji man iš dabartinių pozicijų visiškai įtikinanti, tik ne vaikams skirta. ir visai apie kito pobūdžio išgyvenimus. bet vaikystėj manęs visai nežavėjo. kaip ir vizualinė pusė, kuri dabar atrodo tikrai originali. dar pamenu lietuvių grafikų iliustruotas knygas, kurios kaip meno kūriniai nuostabios, bet vaiko akimis žiūrint žiaurus nesusipratimas.
o Ponio patiko, būtent tuo kad tai tarsi žvilgsnis nuostabos ir gėrio, šviesaus tikėjimo pilnomis vaiko akimis. teisingai orientuotas net į pačius mažiausius žiūrėtojus : )
dėl Ponyo: viskas taip, bet jis neišbaigtas, kaz žiauriai krenta į akis, lyginant su kitais Ghibli/Myazaki darbais (jau vien mama-jūra, savo neproporcigu dydžiu nesutelpanti į ekraną). Ir tai filmas, dėl kurio Meistras metė Žemjūrės ekranizaciją, atidavęs ją savo sūnui? Rezultate du neišbaigti filmai per du metus… Senatvė, matyt, ne kitaip.
Iš teigiamos pusės – man toks įspūdis, kad šį filmą jis kūrė anūkei. Vaizdas/siužetas/emocijos puikiai atitinka 4-6 metų vaiko pasaulį. Tokio amžiaus publikai vertingų darbų apskritai nėra daug. Už tai ir ačiū.
va va, ir man atrodo kad Ponyo tokiems mažiems žiūrovams skirtas. jie gudriau užraitytos pabaigos ir neįveiktų. man šis filmas atrodo puikiai subalansuotas tokiai auditorijai – visi aštrūs kampai ir briaunos nugludintos. (ir vaizdinės išraiškos prasme „suapvalintas”) labai „gerietiškas”. viskas su juo gerai. man rodos, ta mama sąmoningai netelpanti į kadrą vaizduojama. galima tai net keliais aspektais paaiškinti – tiksliai neįsidėmėjau, bet ji juk kaip pirmykščių gamtos jėgų įsikūnijimas, tai juk ne juokas : )) negi kaip mažutę skruzdėlytę vaizduos. net į tokio amžiaus vaikų psichologiją smarkiai nesigilinant aišku, kad mama net ir nebūdama šalia jiems yra baisiai svarbi ir reikšminga, taigi jų sąvokom kalbant dyyyydelė didžiulė : )
ha, mūsų nuomonės dažnai nesutampa, bet man patinka tavo apžvalgos, gal todėl, kad kitokios.
Man atrodo, kad svarbiausias apžvalgų tikslas (nebent šiaip patinka skaityti) – padėti apsispręsti. O kai nors kiek pažįsti rašančiojo skonį, tai visai nesunku padaryti. Va parašo, kad geras, tai ramiai ir neini :)
aš šiemet apskritai mažai patarimais remiuosi, klausau sąmonės srauto. bet kažkaip, paskaitau tavo apie filmą, kur man tikrai patiko, ir pagalvoju, kad jo, ne viskas jame taip gerai buvo :]
Man tokia situacija susiklostė po vakarykščio „Eldorado” :) Kol nepasiskaitinėjau imdb recenzijų/komentarų, tol nesupratau, kaip per tokį gerą ir trumpą filmą sugebėjau 20 minučių nulūžti :D
Nėra poreikio ginčytis su visa g-tasko komanda dėl RUMBOS. IR todėl, kad neverta, ir todėl, kad šiandien bus pilna salė (neklausykite jų – pažiūrėkite patys), ir todėl, kad vieno iš trijulės pareiškimas „šūdų-šudas” palaimingai išlaisvina nuo poreikio kažką teigti.
Visiškai nesutinku dėl TAHOE EŽERO įvertinimų. Siūlau patiems susidaryti vaizdą ir nereaguojant nei į mano nei į kitokią nuomonę, pamatyti filmą.
Keistas pasirodė statymas Luizo ir Mišelio ir man nepatikusios Rugpjūčio šventės greta, nes jų trūkumai visai skirtingi…
O čia rašau tik DĖL TO, kad noriu pakalusti Pauliaus dėl Luizos ir Mišelio pabaigos, nes vakar buvai „prikaltas prie stulpo” dėl itin prastos nuomonės pareikštos apie jį. Oponentų sakymas, kad nepamačius 15 minučių pabaigos, sužlugdė visą mano vertinimą, nepadarė įspūdžio. Kad herojai nusidangino ir į Londoną, ir kad Luiza pasirodė vyru (tą įtariau nuo pat pradžių) neatrodo kaip rimti argumentai pakeisti nuomonės apie filmą. Bet kada ėmė sakyti, kad filmas laimėjo SUNDANCE žiuri prizą, prisipažįstu, pasijaučiau nejaukiai. Na, kad San Sebastijane Jonatan Demme (Reičel išteka, Avinėlių tylėjimas) aukštai įvertino komediją, man irgi ne rodiklis, bet Sundancas…?!
Visų jų (tame tarpe ir Tahoe ežero) problemos tos pačios – scenarijinės, siužetinės. O dėl Luizos ir Mišelio, kuriuos, man pasirodė, tu vis tik pažiūrėjai iki galo (juk nieko gero tuo metu nerodė ir tu sugrįžai į salę?), Sundance paminėjimas (kurio irgi nebuvau užfiksavęs) nelabai, ką keičia. Gal mes vėl kalbame apie skirtingus dalykus, bet man L-M užkliuvo dėstymas, o ne mintys, kuo visa tai pasibaigs. Tai dėstymas koks buvo, toks ir liko. SPOILERIS Na taip, ilgainiui paaiškėja, kad jų lytys yra priešingos, bet ką tai keičia? Nuo to procesas vykęs iki tol įgauna naują prasmę, susiveda nematyti galai? Ne.
apskritai, „L-M” filmas apie nieka. su tuo nieku ir iseini is sales, ji ir prisimeni jau po 15-20 min. o kad momentais juokinga buvo iki pirstelejimo – nu, buvo. siek tiek suneramino kimkidukiska patirtis su „zvirbliu giesme”. atrodo, ziurejau majid majidi ankstesni filma – buvo be priekaistu, o dabar sita – ta pati gadyne. ir netgi „lusnynu milijonieriu” primine dirbtinumu. bet zmones siltai sypsojosi. ir gerai.
Dėkui dėl Luizos ir Mishelio. Pasižiūrėjau iki galo. Pozicijos nepakeičiau. O štai dėl Valso su Baširu – pakeičiau.
Nuomonę apie Valsą pakeitei pažiūrėjęs iki galo ar gavęs tam tikrus paaiškinimus?
Paaiškinimai prisideda prie nuomonės. Pažiūrėjau realiau į pieštą filmą: kas buvo kurta, kokius tikslus turėjo ir kaip realizavo. Gi nežinojau pradžioje, kad pats save režisierius nusipiešęs…
O jeigu būtų savęs nenusipiešęs? Nusipiešti save, tai tas pats, kas režisuoti filmą pagal savo paties scenarijų – nesuprantu, kaip konkrečiai tai gali pakeisti nuomonę..
Tahoe ežerą tamstai irgi verta pamatyt. Ir geriau be tos butaforinės avarijos scenos, kurios man matyti neteko :D
O rimtai – akivaizdžiai pirmą kartą sudėjau akcentus ant prastos animacijos, o ne į turinį. Nekokį vaidmenį suvaidino Perespolio atmintis…
Tai, kad mačiau visą, nuo A iki Z. Ir po tavo versijos, manoji niekaip nepasikeitė.
Panašu, kad po festivalio rodomų filmų sąrašas pasipildys dar vienu – Kim Ki Duko „Sapnu”.
Tai kad nuo pat pradžių buvo reklamuojamas – žr. mano atsiųstą VEIDO pdf.
TYRĖJO daug kas nepamatys. Nes oras pagerėjęs, galima pasivaikščioti atbundančios gamtos fone (mačiau entuzaistingai puolusių spręsti ką žiūrėti, prisižiūrėjusių jiems nepatikusių, vietoj to, kad palaukus Pauliaus komentarų, pasivaikščiojimą vakar TYRĖJO seansio metu). Ramiai žiūrėtų dabar atrinktus dar per vieną filtrą filmus.
Puiku, kad Kamino keičia pompastišką stilių vėliau. Filmo vertėja aiškino, kad filmas nesikeičia. Gal neįžiūrėjo…
Tik sakė, jog nebepirmą kartą žiūrėdama, pajuto, kad spekuliuojama žiūrovu…
…kiekvienam asmeniškai reiks išsiaiškint ar tai, kaip mes įsivaizduojam laimę yra vienintelis būdas ją patirti?…
ką tuo norėjai pasakyti?
Vargiai pompastiškumas mažėja :) Nebent po šiuo vardu dėtume ir dideles aktorės akis, kurios vėliau tikrai dirbtinai laikomos primerktomis. Didžiaakė ji ir ką padarysi, jeigu rolė reikalauja kone vaikiško nustebimo, žavėjimosi pasauliui, todėl, kai tik pabandoma išplėsti akis, toks ir rezultatas. Išmainei „Kamino” ant, mano nuomone, geresnio filmo, bet vargiai tai daro patį „Kamino” prastu ar prastesniu…
Vita, kartais į mano teiginius reikia reaguoti atlaidžiai, nes įspūdžiai rašomi prieš pat krentant į lovą. Tiesa, šiuo atveju bent jau pats save suprantu – labai dažnai įsivaizduojam, kad jeigu tu būdamas toks ir toks (dirbdamas ten ir ten, mėgdamas tą ir aną) esi laimingas, tai ir kitas laimingas gali būti tik būdamas toks, kaip tu. „Kamino”, kur dominuoja valdinga mamytė, tai labai jaučiasi – ji padaro viską, kad jos mergaitės blizgančiomis akimis aklai sektų Jėzaus pėdomis, nors pačios jos savo laimę mato ar matė visai kitur.
ačiū, dabar jau supratau ką norėjai pasakyti.
Ir vistiek dėl nenormalių seansų išdėstymų, man daugiau gaila, jog nepabuvau vidurnaktiniame susitikime su Žguto režisieriumi. Nes aš suvokiau kaip stiliaus laužimą, o kolegė kino mylėtoja iškėlė filme štampų šaržavimą. Ką gi, visur nespėsi…
P.S. Man tos jos akys buvo labai gražu ir linksma žiūrėti. Na, mamytės religingumą tikrai praradau. Bet laikyčiau tai nuostoliu, jeigu dukra būtų išgelbėta. Deja, tas vėžys jau darosi amžiaus maru – kiek aplinkui problemų su juo. Štai dar vienas žinomas menininkas „suėstas” (NAOBT fotografą, nesulaukusį nė 50, turiu galvoje. Kadangi susidomėjau džazu būtent dėl K.Lušo-G.Abariaus dvikovų, tai dabartinė situacija irgi nedžiugina).
Arūnai, tai tame viso filmo varomoji jėga – kaip mergaitė buvo išgelbėta, išsigelbėjo. Ten gi į antrą pusę pusė herojų tik apie tai ir tekalbėjo, kaip jie dėkingi Dievui už atsiųstą ligą bei kaip pavydi jai mirties, nes ji keliaus pas Jėzų. Jėzau, kaip baisu, kai pagalvoji..
Nors dar galima pamatyt, bet ne tas atvejas, kad tokią „varomąją jėgą” žiūrėčiau.
kai pagalvoji, net pats Jėzus būtų paklaikęs nuo tokio liguisto jo mokymo iškraipymo. ten juk visa ko pagrindas meilė žmogui, o čia – brrr.. pasibaisėtina
Brrr. Gerai, kad nežiūrėjau ;D
Keista, kaip tu „Worlds Apart” iškentei..
SKIRTINGŲ PASAULIŲ visai skirtingas, vaidybos, režisūros lygis. Pavyzdingas kinas, turint sudėtingą įdomumo atžvilgiu temą.
Ten pusvalandį pasižiūrėję, visi išsižioję sėdėjo. Čia aš buvai 4-u, kuris pabėgo… ;)
Jeigu jau tau toks svarbus tas pasiteisinimo momentas susitapatinant su kitais, tai iš Kamino seanso 4/5 užpildytoje didžiojoje salėje išėjo gal kokie 5 žmonės. Tiesa, sutinku, kad Skirtingų pasaulių režisūros lygis yra kitoks. Aš jį vadinu saugiu, t.y., kai tu darai tai, kas jau buvo šimtus kartų padarytą ir pasitvirtinę, kaip veikianti formulė. Nepaisant to, kiek man patiko filmas, turėdamas Kamino bent n kartų daugiau priekaištų, jį tiek minėsiu, tiek atsiminsiu lygiai tiek n kartų daugiau. Saugus kinas yra vakar diena, kaip ir visi kiti saugūs dalykai.
Buvau užsukęs į didžiąją salę. Įvertinęs tamstos nuomonę apie „kitą režisūrinį lygį”, ir nekreipdamas dėmesio į saugų seksą, prisijungiau prie tų 5-ių. Viskas gerai. Kitomis sąlygomis, mielai įsitraukčiau į tą pasakojimą…
Tiesa, kai po tokių kokių 3 režisūrinių lygių, nuo 21 val. užbėgi pavėlavęs į SUDIE, SOLO, apie jokį salės apleidimą nė nesvajoji. Iš karto pagauna „jo režisūrinis lygis”, kokiek pradžios nesi matęs ar trūkumus pasistengęs pamatysi. Aišku, tada dar nežinai, jog autoriai nesugalvos kaip užbaigti savojo pasakojimo, bet atsiliepimai apie filmą tik geri iš visų mačiusių ir ten tų 5-ių nepasitaiko…
Kažkaip Arūnai nerišliai kalbi.. Nieko nesuprantu.
„Kamino” man pasirodė labai saldus ir popsiškas. Filmo temos, žinoma, labai galingo emocinio užtaiso-vėžys jaunutės gražios merginos kūne, aršus religingumas. Tačiau pats filmas man savo popsiškumu-tiesiog tragiškas. Vien ko vertas tas pats vardas-Jesus (mergaitės išrinktajam berniukui ir dievui jėzui). Labai įdomu kokia buvo tikroji istorija (filmo gale minima, kad paremtas tikrais faktais). Buvau iš tų žiūrovų, kurie ruošėsi išeiti iš minėtos didžiosios salės:) Bet nugalėjo smalsumas ir tikėjimas-o gal dar kas nors nepasikeis. Deja, nepasikeitė.