Tekstas: Marius Jakaitis.

Foto: Renata Drukteinytė.

Džiaugsmas hard’n'heavy gerbėjų tarpe. Jie Vilniuje turėjo galimybę išvysti ir pasidžiaugti grupe “Kipelov”. Taip, taip, to pačio legendinio V.Kipelov, buvusio “Arija” vokalisto, kuris 2002 m. nutarė palikti “Arija” ir suburti savo grupę. Prie jo tuo metu prisėdėjo puikūs muzikantai S. Terentjev, A. Manjakin. Vėliau grupės sudėtis ne kartą keitėsi.

Gerbėjai, dar nostalgiškai pamenantys praėjusio amžiaus grupę “Arija”, ir nesantys susipažinę su grupės “Kipelov” veikla ir kūryba, galėjo įsitikinti savo akimis ir ausimis, kad tai ne šiaip nusenę roko “dinozaurai” su nauju projektu,- tai pati pilnavertiškiausia grupė, su tuo pačiu galingu energetiniu užtaisu, kuris buvo būdingas  tuometinei “Arija”. Taip, egzistuoja “Arija” ir šiuo metu,  bet jau be vokalisto Kipelovo. Ir, žinoma, daugumai gerbėjų ji neįsivaizduojama be jo.

Įdomus faktas tas, kad jau 2008 m. lapkričio mėn. 8d. grupei “Kipelov” svečio teisėmis dalyvaujant “Arija”   koncerte Sankt Peterburge, kuris buvo skirtas albumo „Герой асфальта“  XX mečiui, gerbėjus galima buvo išgirsti skanduojant būtent “Kipelov, Kipelov“,- jie atėjo dėl V.Kipelov, bet į „Arija“ koncertą…

Gaila, kad neradau savo senųjų laikų „Arija“ marškinėlių, jie visai būtų tikę šiam koncertui; odinės kelnės, nors pastarąjį dešimtmetį nebuvo dėvimos, bet jau atitarnavusios ir „pavargusios“, tad koncertui teko išsitraukti džinsus, švarką ir vykti į koncertą.

Atvykau gerokai anksčiau prieš renginį, įdomu buvo stebėti besirenkančią publiką, o ji buvo gan kontrastinga.. Buvo ir solidžių ponų ir ponių, ir nepigiai baikeriškai apsirengusių jaunuolių (beje be MC ženklų) ir labai asketiškos išvaizdos bei aprangos individų. Svarbu, kad nors muzika juos vienijo.

Laikas eina: V.Kipelov neseniai atšventė savo 50 metų jubiliejų, tačiau iš visa ko sprendžiant neprarado nei klausos, nei balso. Estetiškai “palygintas“ veidas, geras grimas: ant scenos karaliavo tikra žvaigždė.

Repertuare buvo ir naujųjų kurinių, kaip : „Вавилон“, „Пророк“, „Призрачный Взвод“, „Матричный Бог“,  „Грязь“, „Путь в никуда“,  „Я свободен“. Buvo ir  senesnių kūrinių, neapsieita be „Торреро“, „Герой асфальта“, „Воля и Разум“.

Tikriausiai vyresnieji gerbėjai tikėjosi išgirsti daugiau senesnių kurinių iš „Arija“ laikų. Besidomintys mistika ir visais antgamtiniais reiškiniais, žinoma, laukė legendinio kūrinio „Antikrist“, bet ne, kūrinys nebuvo atliktas. Gal organizatoriai apsidrausdami prašė neeksperimentuoti (neva atliekant šį nuostabų kūrinį, dažnai įvykdavo, kas nors nepaaiškinamo, mistiško, tai elektra dingdavo, tai scena liepsnodavo. Anot gandų, pats V.Kipelov vengia šio kūrinio. Mitas, bet intriga yra.).

Publika mokėjo dainų žodžius, draugiškai ir vieningai šaukė „Kipelov, Kipelov“,  buvo matyti, kad charizmatiškajam vokalistui tai patinka, vis dėkojo ir rodė “liuks”. Buvo puiku, ir, nors koncerto pradžioje nervino labai prastas garsas, neįtikėtinai užkeltas pats garso lygis su beprotiškais iškraipymais, tiek pats vokalistas išgirdęs savo balsą per mikrofoną labai nesidžiaugė, nes pirmas 20 min. koncerto nebuvo įmanoma suprasti net žodžių, šalia stovėjęs melomanas manęs juokais paklausė, ar tikrai kūrinys „Вавилон“ atliekamas rusų kalba.

Gerai, kad vėliau pavyko kiek „suvesti“ garsą, ir pats vokalistas pradėjo daugiau šypsotis, dirbti su publika. Kaip visada jo mėgiamas „o dabar aš sudainuosiu vieną frazę, o jūs pakartosite“ – ir publika gyvai dalyvavo. Nuotaika tikrai buvo puiki. Manau visi liko  patenkinti. Padėkos organizatoriams už koncertą.

Daugiau  foto galite rasti čia,