Kitchie Kitchie Ki-Me-O pristatoma kaip Norvegijos muzikos scenos svajonių komanda, kurioje dalyvauja muzikantai iš Ricochets, My Midnight Creeps ir Madrugada, sakyčiau, betrūksta tik Sivert’o Høyem’o vokalo. Iš tikro tai čia veik tie patys My Midnight Creeps: net ir naujasis kompanijos pavadinimas paimtas iš „creepsų” albumo Histamin dainos, o ir skambesys labai primena pastaruosius.
Albumas skamba tūžmingai, piktokai, mistiškai. Griežta gyvų instrumentų sintezė lyg lava veržiasi per roko ir bliuzo ugnikalnio kraštus, sukuria tirštą garsų masę, kuria skandina viską, kas papuola kelyje. O paklaikusių balsų vokalai vietomis atrodo lyg ne iš šio pasaulio. „Kitchie Kitchie Ki Me O” reikia klausyti keletą kartų, kad atskirtum, kur yra kas, nes pirmasis kartas buvo panašus į didžiulį mišrainės katilą, o po keliolikos kartų jau galiu pasakyti, kad „Everything Burns” yra nepakartojamas savo energija, vokalais, gitaros partijomis, aranžuote, viskuo; „It Must Be Real” žavi paslaptingumu ir primena geriausius Barry Adamson’o gabalus, „After Party Killer” tikėtina panašiai skambėtų iš INXS su gyvu Michael’u, pritariant The Waterboys muzikantams… Panašių atitikmenų galima rasti kiekvienai kompozicijai, bet įspūdžio tai negadina – „Kitchie Kitchie Ki Me O” tikrai klausomas ir ne vieną kartą.
httpv://www.youtube.com/watch?v=uKEonhKUsW8
httpv://www.youtube.com/watch?v=yg0xp7whrWA
http://nb-no.facebook.com/pages/Kitchie-Kitchie-Ki-Me-O/185337610403
Puiki muzika, dėkui.
Tūžmingai, piktokai?
Nu sorry, tikrai nejaučiu nei jokios tūžmasties, nei pykčio.
Nebent tas pyktis toks šiuolaikiškas, modernus – kažkaip tiesiog prašosi terminas „emo pyktis” ;)
Griežtumo trūksta, aiškaus ar aštraus kirčio. Crashas padėtų, ar aktyviau naudojama ride’o briauna.
Nors nepaisant viso – neblogai, neblogai. Jei tik nevadinsim „pikta ir tūžminga muzika” ;)