Jei ketini visa tai skaityti – nesivargink.
Perskaitęs keletą puslapių – daugiau nebenorėsi. Todėl pamiršk. Eik sau. Bėk, kol dar esi sveikas.
Gelbėkis.

Taip savo romaną „Pasprink“ pradeda Chuck‘as Palahniuk‘as. Gana gerai marketinginiu požiūriu veikianti anticipatija. Leidėjai sėkmingai galėtų skalambyti ir frazę „neskaityk Palahniuk‘o, nes jam dar toli iki Faulkner‘io“. Nors labai norint paralelių galima būtų surasti. Galima čia net Beckett‘ą paminėti, tik pastarojo minimalizmas labiau antiminimalistinis, o Palahniuk‘as greičiau erzina, nei žavi savo vienžodžiais sakiniais ir šokinėjimu per laiką, veikėjus, pasakojimo perspektyvas, iš dangaus nukabina frazes, dažnai nepalieka ribos tarp sukurtų charakterių ir autoriaus kalbos, verčia piktintis pateikiama literatūrinio audinio mišraine, bet įsivažiavus apsipranti ir imi žavėtis, iš pradžių kičui priskirtu, kūriniu.

Tai kas nerealu – stipriau už tikrovę.
Nes nieko nėra tobulesnio už svajonę.

Knygoje kuriamas pasakojimas apie tokį avantiūristą, Viktorą Mančinį. Jis lyg šiandieninis Ostapas Benderis užsidirba pinigus paspringdamas maistu restoranuose (krizės akivaizdoje yra ko pasimokyti). Gelbėtojai vargšeliui dosniai atsilygina. Gi pagal kinų tradiciją, jei kam išgelbėji gyvybę, tampi už ją atsakingas. Turi Mančinis ir kitų darbų, veiklų, rūpesčių, priklausomybių, kurių verpetas supa jį nuo pat vaikystės. Jo motina, jau neatpažįstanti sūnaus, serga Alzhaimeriu ir guli slaugos namuose; geriausias draugas Denis, atsivertęs iš seksualinės priklausomybės įnyksta į architektūrą ir kitas keistenybes; seselė Peidž Maršal tiki, kad Mančinis yra gimęs iš Jėzaus nupjautos apyvarpės vieno eksperimento Italijoje metu, o pagrindinis herojus vos spėja suktis po seksualinės priklausomybės užvaldytą pasaulį.

– Mano gyvenimo uždavinys – įnešti jaudulio į kitų žmonių gyvenimus.

Perskaičius į galvą šovė apibūdinimas „keistoka istorija“, jei šiandien dar galima kažką įvardinti žodžiu „keistas“. Tokia bandanti įgelti ir šokiruoti puritonišką gyvenseną vedančius moralius skaitytojus. Tokia bandanti gašlybėmis patraukti spuoguotus paauglius ir milijonus pornografijos mylėtojų. Tokia mėginanti operuoti medicininiais terminais (taip pat žr. a priori, taip pat žr. denotatas, taip pat žr. unitermas). Tokia su daug siužetinių linijų, tarp kurių savo ras ir biblinių mistifikacijų mylėtojai, ir skalambijantys, kad kamasutros sudarytojai nepasižymėjo vaizduote, ir turintys keistų priklausomybių, ir krizės laikotarpiu ieškantys kaip prasimanyti pinigų. Tokia atmiešta ironiškai juodu humoru, vietomis pantagriuelišku, vietomis lengvai komišku, vietomis cinišku lyg Woody Allen‘o scenarijai, tačiau skaitydamas „Pasprink“ už pilvo susiėmęs tikrai nesiraitysi.

ŠIUOLAIKINĖ BULVARO FILOSOFIJA nėra tinkamiausias apibūdinimas, bet jis pirmasis atėjo į galvą. Minčių, dialogų, monologų, veiksmų, prisiminimų, vizijų properšose pasirodo smarkių ir drąsių sakinių, kuriuose gali kapstytis į gylį, o gali ir nesikapstyti, nes autorius nesivargina detalizuoti ir išaiškinti savo citatų. Kartais tai smirda Beigbeder‘iu, kartais kvepia Pinter‘iu:

– <…> Biurokratija ir įstatymai pavertė šį pasaulį tvarkinga ir saugia koncentracijos stovykla.

– Vienintelis dalykas, kuriuo mes skiriamės nuo gyvūnų,- pasakė,- tai pornografija.

– Jis išsimasturbavo sau laisvę,- pasakė Mamulė,- Mišeliui Fuko tai patiktų.

Amerikoje visada būsi nevykėliu, jeigu neatnaujinsi ir netobulinsi savo priklausomybių.

Kai kuriems žmonėms bibliotekose knygos turėtų būti duodamos tik su receptais.

„Pasprink“ reikėtų neskirti skaityti tiems, kurie valgydami susigadina apetitą, kai vienas iš kompanijos pradeda buitiškai porinti apie asenizaciją; tiems, kuriems analinis ir grupinis seksas yra tabu ne tik lovoje, bet ir galvoje; tiems, kurie turi kompleksą pripažinti savo kompleksus, priklausomybes ir jais nemoka mėgautis; _____________ (čia perskaitę galite įrašyti savo diagnozę).

p.s. „Pasprink“ ekranizacija tikrai niekam tikusi. Tepasprinksta tie kūrėjai, kurie geras knygas paverčia blogais filmais.

p.p.s. Ko nedarytų Jėzus?

***
Informacija apie knygą:  originalus pavadinimas „Choke”, romanas, iš anglų vertė Aušra Regina Leonavičienė, leidėjas: Obuolys, 2009, 304 p., ISBN: 9786094030246