Knyga: ISAAC ASIMOV „Pakeliui į Fondą”

Nieko naujo čia jau nebepripilstysiu, galiu tik pakartoti, ką rašiau apie pirmąją „Fondo“ priešistorę „Fondo preliudija“ (Prelude to Foundation, 1988).  Antroji priešistorės dalis „Pakeliui į Fondą“ (Forward The Foundation, 1993) chronologiškai pasakoja apie tolimesnį Hario Seldono gyvenimą ir mirtį.

Sakyčiau, netgi gana pritempta ir iš nieko padaryta knyga. Peršokus nuo „Fondo preliudijos“ tiesiai prie „Fondo“ didelio praradimo nebūtų. Romano veiksmas perdaug statiškas, siužetas neatskleidžia nieko naujo, tiesiog nuobodžiai eksploatuojamos jau anksčiau skaitytos idėjos. Vietomis net kyla įtarimas, kad nesukant galvos buvo naudojamas situacijų aprašymo copy-paste principas. Taip sakant, pati blogiausia geriausiame cikle knyga.

Žinoma, autorius vis toks pats įtaigus, meistriškas pasakotojas, čia Asimovas sugrįžta prie kelių dalių teksto struktūros, kai kiekvienoje peršoka po dešimtmetį į priekį, o visos Galaktikos Imperijos žlugimo pradžia perteikiama veikėjų pokalbiais ir vidiniais monologais.

Istorikams skaitant ciklą turėtų būti įdomu ieškoti paralelių tarp Galaktikos Imperijos ir Romos žlugimo. Gi „Fondo“ idėja buvo „pasiskolinta“ iš E. Gibbono „Romos imperijos smukimo ir žlugimo“.

Man įdomiau šitą knygą buvo skaityti žvelgiant į pačio Asimovo ir jo sukurtojo alter ego Hario Seldono biografines analogijas. Gi „Pakeliui į Fondą“ buvo kurpiama jau autoriui gulint mirtinos ligos patale. Senstančio Seldono istorijoje lengva atpažinti gražų gyvenimą nugyvenusio rašytojo pėdsakų: varginanti nepagydoma liga (Asimovas po širdies operacijos susirgo AIDS), darbštumas, nepailstantis charakteris ir noras savo gyvenimą baigti nukritus veidu ant rašomosios mašinėlės. Rašymas Asimovui buvo viskas, kaip Seldonui – psichoistorija. Ne veltui Seldono paskutinės gyvenimo akimirkos aprašytos sukniubus prie psichoistorijos įrenginio, Pagrindinio Radianto. Kaip ir kūno sudeginimas: tik Asimovo pelenai paleisti pavėjui, o Seldono – išsklaidyti kosmose.

Jautrus romano epilogas – savotiškas autoriaus ir jo sukurto pasaulio gelbėtojo susiliejimas. Ir frazės, kurias galima taikyti abiem:

„Per aštuoniasdešimt vienerius savo gyvenimo metus nemažai nuveikiau. Ir labai pavargau.“

„Atrodysiu jiems senas, mano balsas tylus, kūnas toks bejėgis … invalido vežimėlyje. Ar supas, ar tinkamai įvertins mano jiems paliktą „laišką“? Tiek to, neverta spėlioti. Senovės išminčiai pasakytu „Po mirties – tik mirtis“.

Ir geriausias nekrologas, kuriuo galima buvo užbaigti ir Asimovo biografinę knygą „I.Asimov: A Memoir“ :
„Kalbama, kad Haris Seldonas išėjo iš gyvenimo taip, kaip ir gyveno,- profesorius mirė tarp ateities, gaubusios jį iš visų pusių…“

O pabaigai patarimai, kaip sėkmingai rašyti mokslinę fantastiką

THE FOUNDATION OF S. F. SUCCESS
Isaac Asimov

(With apologies to W. S. Gilbert)

If you ask me how to shine in the science-fiction line as a pro of luster bright,
I say, practice up the lingo of the sciences, by jingo (never mind if not quite right).
You may talk of Space and Galaxies and tesseractic fallacies in slick and mystic style,
Though the fans won’t understand it, they will all the same
demand it with a softly hopeful smile.

And all the fans will say,
As you walk your spatial way,
If that young man indulges in fights through all the Galaxy,
Why, what a most imaginative type of man that type of man must be.

So success is not a mystery, just brush up on your history, and borrow day by day.
Take the Empire that was Roman and you’ll find it is at home in all the starry Milky Way.
With a drive that’s hyperspatial, through the parsecs you will race, you’ll find that plotting is a breeze,
With a tiny bit of cribbin’ from the works of Edward Gibbon and that Greek, Thycydides.

And all the fans will say,
As you walk your thoughtful way,
If that young man involves himself in authentic history,
Why, what a very learned kind of high IQ, his high IQ must be.

Then eschew all thoughts of passion of a man-and-woman fashion from your hero’s thoughtful mind.
He must spend his time on politics, and thinking up his shady tricks, and outside that he’s blind.
It’s enough he’s had a mother, other females are a bother, though they’re jeveled and glistery,
They will just distract his dreaming and his nessesary scheming with that psychohistory.

And all the fans will say
As you walk your narrow way,
If all his yarns restrict themselves to masculinity,
Why, what a most particularly pure young man that pure
young man must be.

1954

*****

Informacija apie knygą: romanas, iš anglų kalbos vertė Vlada Baubonienė, Kaunas, leidykla „Eridanas”; 2009. (PFAF 467)

fb-share-icon

2 komentarai apie “Knyga: ISAAC ASIMOV „Pakeliui į Fondą”

  1. ahhh… prisiminiau tuos laikus kai sci-fi buvo kazkoks neapsokomos aureoles ir mistikos, bei megstamiausias zanras. Gaila dbr ziuriu i tai pragmatiskai. ypac kai matai, kad technologijos ar greitas nukakimas is tasko a i taska b – nieko nekeicia. Peaple are the same wherever you go, (aliens – too :D) o daiktai (aka technologijos) tera tik daiktai, kad ir kaip jie atrodo idomiai ar net paslaptingi. Na, cia paprastai issireiskiau, nes sci-fi, zinoma, nagrineja kur kas idomesnius dalykus. Bet tiesiog tada sis zanras mane tuo labiausiai ir masindavo, ty galedavai pakliut i ateiti arba i spalvinga fantazija, arba neatrasta pasauli arba sutikt nesuvokiama prota, bei beabejo nepazinta materija. O tai ir budavo ta sci-fi aura. Et, ko gero nustojau (vaikiskai) stebetis. :)

    O kalbant apie Fonda, tai viena is tu knygu kuri paliko didziausia ispudi. Gaila visos trilogijos neperskaiciau, bet „Fonda” pamenu prarijau, kaip tikras tuomet sci-fi knygu rijikas. :)

    Ai, gal reiks vel kada pabandyt atsiverst.. vardan good young days :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.