KNYGA. Nick Cave „Asilė Pamačiusi Angelą”

cave-knyga.jpgRomanas, iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė.- Vilnius: Tyto Alba, 2007; 364 psl.

Nick Cave nebyliai sako, kad Dievas paleidžia mus į pasaulį ir nubaudžia tuoj pat. Kažką paverčia šunimi, kurį pagaus iškrypusio medžiotojo spąstai. Kažkam sielą užpildo tikėjimu, tik vieną dieną tas kažkas padegs artimą savo. Kitas gims nuskriaustu, nekenčiamu, vienišu nebyliu kaip Jukridas Jukrou – pagrindinis Nick Cave Asilė Pamačiusi Angelą romano herojus. Visi esame katastrofiško Dievo plano dalis, – rašo Nick Cave. Dievo – tarsi to juodai apsirengusio monstro gražiu vyrišku veidu ir raudona dešine ranka iš knygos autoriaus dainos Red Right Hand – …you are the microscopic cog in his catastrophic plan…

Ilgus metus Jukridas kenčia ujamas beprotės alkoholikės motinos ir stebi savo atsiskyrėlį tėvą. Jukridas vengia painiotis jam po kojų, nes vienintelis tėvo užsiėmimas – gaudyti laukinius žvėris paties gamintais spąstais ir vėliau nelaimėlius suleisti į vieną narvą pjudytis. Galiausiai Jukridas sutinka angelą, išgyvena metamorfozę ir imasi trijų „D“: Dirbti Dievo Darbą. Jukrido virsmas – tarsi kvėpavimas vakuume, tarsi beorė erdvė, kurią norisi greičiau prabėgti, kad skaitydamas neuždustum. Jukrido persimainymas ilgas, sunkus, kupinas protu nesuvokiamų pagrindinių ir šalutinių reiškinių, kurių nelinkiu kam nors patirti. Dabar jau niekas nestos Jukridui skersai kelio. Jis pasitelks keisčiausius būdus daryti savo-Dievo tvarką ir skelbti savo-Dievo tiesą. Patikėkite, kaip tai atliko Jukridas, patys tikrai taip nesugalvotumėte!

Jukrido likimą nulemia ir kiti romano herojai: gniuždoma, prievartaujama, spardoma ir purve voliojama, bet vis atsitiesianti prostitutė Kozė Mo. Pats to nesuvokdamas Jukridas ją myli tikra vyriška meile. Tik ją vienintelę Nick Cave aprašo kaip Moterį – kupiną nenužudomo gėrio, atsidavimo, kantrybės ir globos. Grožio ir net elegancijos. Kulminacijos vertas vaidmuo tenka nežinia kieno pagimdytai neva šventąja laikomai mergaitei Beti. Ją miestelio žmonės saugo būsimam, taip laukiamam stebuklui, išsigelbėjimui nuo fanatiškai garbinamo Dievo rūstybės. Tik kieno ji vaikas – siųstas Gėrio ar Blogio? Kokiomis – Jėzaus Kristaus ar pamišėlio su pjautuvu rankoje akimis į ją žiūri Jukridas? Elgetos, valkatos, davatkos, darbininkai, kraujomaišos invalidai, religiniai fanatikai – ukulitai – Jukridas nuolat slapstosi nuo bukų bepročių, dvasios nevalų minios, kurstomos ir vedamos šarlatano pranašo Po. Jukrido nelaimei, minia galiausiai suvokia, kas iš tiesų kaltas dėl jų vargų, bėdų ir negandų. Jukridas susiranda seną kareivišką švarką, įrengia savo tvirtovę – Šungalviškes ir ten stropiai „treniruoja“ savo vasalus – laukinius šunis. Kaupia jėgas, nakčia skinasi kelią per brūzgynus, nendres ir kukurūzus link savo tikslo. Stilingai, skoningai.

Savo nuostabai knygoje sutikau ir panelę Varną Džeinę, tokiu pačiu pavadinimu albume Murder Ballads Nick Cave įrašė dainą Crow Jane. Daina – atskira liūdna istorija, tačiau jei sieti Nick Cave knygos ir muzikos nuotaiką, minėtas albumas tikrai tinka aprašomo romano garso takeliui. Dėl beveik identiškų kraupių istorijų fragmentų, minimų tiek knygoje, tiek albume. Net ir muzika regis grojama tomis pačiomis geležinėmis surūdijusiomis tepalo statinėmis, laužtuvais, gelžgaliais ar stiklų duženomis, minimomis knygoje. O dainos Henry Lee moteriškoji P J Harvey atlikta partija tikrai tiktų Kozės Mo dainai, jei tik pastaroji būtų spėjusi padainuoti tokią Jukridui – you won‘t find a girl in this damn world that is better than me…Nick Cave yra sakęs, kad kai kurias dainas parašyti įkvėpė jo paties knyga Asilė Pamačiusi Angelą. Daugelis kritikų rašiusių apie šią knygą jos ištakų ieško ankstyvojoje The Bad Seeds ar The Birhday Party kūryboje, tačiau argi svarbu kas pirmiau – višta, ar kiaušinis?

Nick Cave savo romane labai daug dėmesio skiria detalėms, aplinkai. Kruopščiai ir vaizdingai ją aprašo. Pavyzdžiui, rašydamas apie Jukrido tėvo pomėgius jis bene puslapį skiria smulkmenoms iš kurių buvo gaminami spąstai. Rankų darbo spąstai. Tai perskaitęs aš beveik turėjau „pasidaryk pats“ instrukciją. Aplinkai nupasakoti Nick Cave taip pat aukoja energiją, piešia ją tarsi turėtų tik rudų ir žalių tonų dažus. Šis įspūdis kuria slogią, kaitrią, dusinančią atmosferą, puikiai padeda atskleisti romano nuotaiką.

Neretai pasitaiko, kad Nick Cave ilgiau apsistoja ties kokiu nors savo herojaus jausmu ar mintimi. Vynioja įžvalgas kaip spygliuotos vielos ritinį, o kartais sunkiai kasa tarsi kastum gilią duobę kietoje žemėje. Ypač tokie hipnotizuojantys fragmentai būdingi Nick Cave aprašomiems Jukrido svarstymams ir suvokimams. Kita vertus, juk jei esi nebylys, turi daugiau laiko galvoti. Gal todėl mintys yra ilgesnės bei klampesnės. Klaikesnės? Brandesnės?

Literatūrinė knygos kalba tikrai nenuvils, tad jei savo rašiniams stokojate turto t.y. metaforų, apibūdinimų, simbolių, šiame Nick Cave kūrinyje jų tikrai apstu. Lenkiuosi – vertėjai padirbėjo neįmanomai šauniai.

Blogiausia, kas gali atsitikti skaitant šią knygą – susitapatinsite su Jukridu. Jei pasiseks, apsiribosite tik tuo, kad kurį laiką po vieno kito perskaityto skyriaus nesinorės nei valgyti, nei gerti. Jei atsakysite sau – kas buvo Jukridas ir kiek jis turi bendro su jumis – esate išgelbėti. Aš jau pavalgiau, atsigėriau, bet atsakymų dar neturiu.

~ p.s. ~

blogin.pngJeigu jums patinka tai, ką daro www.g-taskas.lt, pabalsuokit už mus konferencijos „BLOGin 2008” organizuojamuose geriausio tinklaraščio rinkimuose (mus rasite pačiame gale – labai „taiklioje” „Visuomenės” kategorijoje). Balsuoti čia ->

fb-share-icon

3 komentarai apie “KNYGA. Nick Cave „Asilė Pamačiusi Angelą”

Komentuoti: Dovydas Sankauskas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.