Po ilgos pertraukos “Eridanas” pagaliau išleido dar vieną Poul’o Anderson’o romaną. Šio amerikiečio vardas primena tuos fantastikos bado laikus, kai tik pagimdyta “PFAF” serija buvo perskaitoma greičiau, nei leidykla spėjo leisti knygas. Liūdna, kad paskutiniais metais ši situacija pasikeitė, bet PFAF‘o Nr.5, P.Andersono „Kryžiaus žygis į dausas“, iki šiol kelia tik teigiamas emocijas. Žinoma, to negaliu pasakyti apie komercišką daugiatomę Andersono „Laiko patrulio“ seriją, tačiau kiekvienam fantastui šis rašytojas, mėgiamas ar ne, turi būti žinomas.
Romanas „Tau faktorius“ („Tau Zero“) parašytas dar 1970-aisiais (pagal 1967-ųjų apysaką „Pergyventi amžinybę“) ir sekančiais metais nominuotas „Hugo“ premijai, kurios negavo. Nežiūrint to „Tau faktorius“ – grynos mokslinės fantastikos romanas, kuris ypač turėtų patikti fizika, astronomija besidomintiems skaitytojams, bet tuo pačiu nuvilti veiksmo siužetų mėgėjus. Tiesą sakant, abejoju, ar be specialaus išsilavinimo įmanoma suvokti tau faktoriaus įtaką keliaujant beveik šviesos greičiu. Aš nesu tikras, ar iš viso toks faktorius egzistuoja, nors mokslininkai teigia, kad romane aprašyta kelionė kosmosu yra labai arti realybės, o tai žavi, užburia ir gąsdina.
Visas „Tau faktoriaus“ siužetas aprašytas leidyklos anotacijoje. Aprašyta netgi per daug, tai atėmė dalį skaitymo malonumo. Visgi fantastikos žanras reikalauja nespaminti.
Istorija tokia: žvaigždėlaivis „Leonora Kristina“ skraidina 50 žmonių į naujai atrastą planetą, kelionės metu dujų debesis sugadina laivo stabdymo sistemą, todėl laivo greitis nuolat tik didėja, kol beveik pasiekia šviesos greitį, o čia tau faktorius ir ima džiuginti skaitytoją – laive prabėga sekundės, o už laivo visata pasensta milijonais metų. Savotiškos mirties lenktynės, kuriose be stabdžių skriejama ne lenktynių trasoje, o – kosmose. Stebi, kaip už laivo ima trauktis galaktikos, formuojasi superspiečiai, perdega žvaigždės, o “Leonoros Kristinos“ keliautojai stengiasi įvairiais būdais neišprotėti, kabintis į egzistavimą ir neprarasti vilties beviltiškame lėkime. Neaprėpiamo protu galaktikos raidos mastelio ir saujelės homo sapiens, įkalintų žvaigždalaivio teritorijoje, kasdienybės dėtelių kontrastas prikausto prie romano iki pabaigos, kuri nėra stulbinanti. Man labiau būtų patikę, kad „Tau faktorius“ būtų baigęsis taip, kaip dėstoma apysakos „Epilogas“ istorija.
Knygoje be romano įdėtos dvi apysakos: „Epilogas“ („Epilogue“, 1962) ir „Žvaigždžių rūkas“ („Starfog“, 1967). Pirmoji (iš rinkinio „Laikas ir žvaigždės“ („Time and Stars“ 1964) pasakoja apie žmonių grįžimą į Žemę po trijų milijardų metų. Jie norėtų tapti naujos civilizacijos pradininkais, bet žmonių karai, radiacija ir laikas Žemę pakeitė neatpažįstamai. Apysaka sukurpta ant to pačio variklio kaip ir romanas: žmonės išvykę iš Žemės steigti kolonijų dar prisimena tai, kas vyko prieš milijardus metų, nes laikas erdvėlaivyje ir už jo ribų tekėjo skirtingu greičiu. Įdomi istorija profesionalaus rašytojo plunksna pateikiama iš dviejų perspektyvų. Savo nutikimais dalijasi tiek žmonės, tiek evoliucionavę ateities gyventojai, kurie kažkuo priminė terminatorių. Meistriškas, mokslinės fantastikos klasikos vardo vertas kūrinėlis.
Antroji apysaka „Žvaigždžių rūkas“ (iš rinkinio „Ilga naktis“ („The Long Night“, 1983) ne tokia kabinanti. Intriga kuriama kosmoso platybėse, kur tam tikroje dalyje išsibarsčiusios po skirtingas sistemas gyvena žmonių rasės. Lyg iš niekur atsiranda senoviškos technologijos laivas su žmonėmis, kurie teigia paklydę kosmose ir prašo pagalbos sugrąžinant juos į gimtąją planetą. Šiek tiek paslapties, keistų papročių, pokalbių su kompiuteriu, paskraidymų po kosminius ūkus ir meilės linija. Vienžo, vidutiniška apysaka, nors ir tinkanti į knygos kosminį kontekstą.
p.s. Tokie sakiniai, kaip „Galbūt mane paražyliavo mirties baimė” leidyklai turėtų apie kai ką sakyti.
Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.skaityta.lt
***
Informacija apie knygą: mokslinės fantastikos romanas ir apysakos, iš anglų vertė Bronius Bružas, leidykla „Eridanas”, 2009, ISBN 9789986972518, 303 psl.
