„Baimė nepripažįsta išankstinių nusistatymų, jai nekliudo jokie rasiniai barjerai. Štai kas slypi Huverio bylose. Tik baimė.”

Robert’as Ludlum’as yra tikrai garsus trilerių rašytojas. Tiksliau – buvo, nes prieš keletą metų, 2001-aisiais, paliko šią melo, šantažo ir sąmokslų pakalnę. Paliko ir keliasdešimt knygų, kurios sėkmingai ekranizuojamos: esamą Borno trilogiją tikriausiai žino kiekvienas kinomanas, o „Čanslerio rankraštis“ (The Chancellor Manuscript) dar tik statomas.

Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad leidykla „Obuolys“ kiek apsišaukė, nugarėlėje užrašiusi, kad pirmoji lietuviškai pristato Ludlum‘o kūrybą. Dar 1994-aisiais buvo lietuviškai išleistas „Metloko dokumentas“ (leidykla „Europa“). Jau tada galima buvo suprasti, kad Ludlum‘as trilerius moka rašyti. Šiam žanrui nereikia filosofinių išvedžiojimų, pasąmonės srauto technikos ir įmantraus literatūrinio audinio. Svarbu siužetas, greitas tempas, daug veiksmo, neįtikėtini sutapimai, kurie geriečiams padeda kovojant su blogiukais. Pas Ludlum‘ą šitos košės, įvilktos į detektyvinį rūbą, su kaupu, tad žanro mėgėjai nenusivils.

„Čanslerio rankraštis“, kaip ir priklauso rimtam trileriui, turi dokumentikos krislelį: pasakoja apie neišgalvoto asmens, John‘o Edgar‘o Hoover‘io, mirtį ir palikimą. Hoover‘is buvo pirmasis ir ilgiausiai dirbęs (1935-1972) FTB vadovas. Tas, kuris nebijojo nieko, ir tas, kurio pusė amžiaus bijojo visa Amerika, bijojo ne tik paprasti įstatymų pažeidėjai, bet bejėgiai prieš FTB vadovą buvo senatoriai, teismai, žurnalistai ir net trys prezidentai. Romane, parašytame 1977 m., trūksta daug pikantiškų detalių apie FTB vadovo paranojas, homoseksualizmą, fetišizmą, bet pirmuoju smuiku čia griežia ne pats Hoover‘is, o jo sukauptos svarbiausių šalies asmenų bylos, kuriose surinkta slapta informacija buvo tos gijos, padedančios tampyti visus lyg marionetes.

Istorija skelbia, kad minėtas bylas po Hoover‘io mirties sunaikino jo geriausias draugas, patikėtinis, palikimo perėmėjas ir pavaduotojas Clyde‘as Tolson‘as, o Ludlum‘as iškelia versiją, kad Hoover‘is buvo nužudytas ir bylos pavogtos kitos, JAV egzistuojančios slaptos organizacijos, pavadintos Inver Brass, kuri į savo intrigų sūkurį įtraukia rašytoją Piterį Čanslerį.

Piteris Čansleris rašo trilerius, nors norėtų rašyti istorinius veikalus apie įtakingiems asmenims skaudžius praeities įvykius: apie dabar gerbiamus JAV finansinius milžinus, pramonininkus, kurie karo metu nacistinei Vokietijai teikė finansinę paramą; apie CŽV, kuri pasirodo operacijas vykdė ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje, pažeisdama savo įstatus; rengia naują knygą apie Niurnbergo procesą, kur, jo manymu, klestėte klestėjo sąmokslai, o tūkstančiai nacistų, išvengę bausmės, laisvai emigravo į visas pasaulio šalis. Ir čia Čansleris gauna slaptą informaciją, kad FTB vadas mirė, bet jo bylos perėjo į nežinomojo rankas, kuris toliau visą Ameriką laiko siaubo, baimės ir panikos gniaužtuose. Nauja mįslė, naujas sąmokslas, galimybė parašyti naują dokumentinį romaną, kad ir įvilktą į beletristikos rūbą – veiksmas prasideda…

Daugiau pasakoti atpasakoti būtų nesąžininga skaitytojo atžvilgiu. Puikus Ludlum‘o trileris, kuriame kiek naftalinu trenkia parašymo data: naudojamos technikos priemonės net ne specialistui šiandien atrodo primityvios.

Romano epilogas leidžia spėti, kad pagrindinis „Čanslerio rankraščio“ veikėjas galėjo būti pats Ludlum‘as, bet, ar aprašomi įvykiai galėjo vykti iš tikro, istorija nutyli. Kas supaisys tuos sąmokslų šniukštinėtojus?

*****

Informacija apie knygą: romanas, iš anglų kalbos vertė Kristina Lukoševičė, leidykla „Obuolys”, 2009, ISBN 978-609-403-036-9, 512 p.