Pagarba „Bonus Animus“ leidyklai už bandymą parodyti bent kažkokią konkurenciją „Eridano“ kepamai fantastikai. Pernai pradėta leisti fantastinių kūrinių serija Z-7 nustebino sulig pirmuoju numeriu (Orson Scott Card „Enderio žaidimas“), įgavo pagreitį sulig antruoju N. Gaimano „Koralaina“ ir nuvylė sulig trečiuoju D. Bindokienės „Angelų sniegu“. Bet nėr ko norėt ir svaičiot, kad artimiausiu metu išvysim lietuviškai visus „Hugo“ ir „Nebula“ premijų apdovanotuosius.

Vienas iš tokių fantastikos vertimo-leidimo stabdžių gali būti ant serijos Z-7 knygų besipuikuojantis užrašas „geriausios fantastikos knygos visiems iki 18 metų. P.S. Galima skaityti ir vyresniems“. Hmm, pasirodo, fantastika – nepilnamečių mėgstamiausias ir perkamiausias žanras. O, jei tau virš 18-os ir skaitai fantastines knygas, tai tu lyg koks nebrendyla. Ir nesvarbu, kad fantastika perkamiausias žanras pasaulyje: „Bonus animus“ Z-7 serijai atrinko knygas specialiai subalansuotas visiems iki 18-os. Neatskleidinėsiu savo jaunumo, bet aš nepakliūnu į tą tikslinę rinką, todėl skaitydamas „Enderio žaidimą“ vis pagaudavau save bemąstantį, ar tikrai paauglys gali tinkamai suvokti šį romaną.

„Hugo“ (1986) ir „Nebula“ (1985) aplipintas Orson Scott Cardo „Enderio žaidimas“ pasakoja apie žmonijos ateitį, kurioje vyrauja keistos socialinės nuostatos, kur vyksta kovos su ateiviais vabalpalaikiais, todėl vaikams nuo mažumės į kaklą įmontuojamas monitorius, kad valdžios struktūros galėtų nuolat netrukdomai stebėti, įrašinėti asmenybės vystymąsi ir taip atrinkti tuos, kurie tinka visuotinės militarizacijos tikslams. Vienas tokių atrinktųjų – Enderis, talentingiausias šešiametis, kuriam jau numatytas žmonijos gelbėtojo vaidmuo. Enderis atplėšiamas nuo šeimos, nugabenamas į Kovos mokyklą, kur mokytojų fizinių bei psichinių manipuliacijų-treniruočių pagalba vyksta asmenybės minkymas, genijaus formavimas, karinių žaidimų lyderio brandinimas. Gana nuobodus procesas, kuris dėl savo kartojimosi, įpusėjus knygai, ima užknisti. Matai, kaip romanas eina į pabaigą, o treniruotės dar tebesitęsia, nors jau seniai aišku, kad Enderis taps tuo lyderiu ir visų nugalėtuoju. Norisi daugiau veiksmo, darosi žingeidu, kaip ten vyks ta kova su ateiviais. Ir ji įvyksta, tiksliau pasibaigia tada, kai nespėji suvokti, kad ji jau prasidėjo.

Genialus Cardo siužetinis sumanymas tikrai vertas abiejų premijų. O dar girdėjau tokius gandus, kad knygos tęsinys „Balsas Tų, Kurių Nebėra“ (Speaker for the Dead) netgi lenkia „Enderio žaidimą“ savo fantastinio ir literatūrinio audinio užmoju. Nenoriu tikėti, kad „Enderio“ ciklo vertimas/leidimas sustos ties pirmąja knyga, bet nelabai ir nustebčiau, jei taip atsitiktų, nes tokių pavyzdžių pilna ne tik „Eridano“ fonde. Taip sakant, likime lietuviais: tikėkimės geriausio, laukime blogiausio.

Dar pakalbant apie „Enderio žaidimą“, pasakysiu, jog jeigu ne knygos pabaiga, tai būtų ne kažkas ypatingo. Siužeto didžioji dalis, militaristinė atmosfera, kariniai mokymai, netgi priešai – vabalai lyg be jokio gailesčio nuplagijuoti nuo genialaus R.A. Heinleino fantastinio romano „Starship Troopers“. Pats autorius tai paneigė, bet yra kaip yra. Man dar visas to lyderio-karvedžio ieškojimas labai panešėjo į F. Herberto „Kopos“ religinio ir politinio lyderio Polo Atreido kelionę egoteismo link. Trūko tik kokios fantasy stiliaus legendos ar pranašystės. Nors matyt, kad „Balsas Tų, Kurių Nebėra“ kažką panašaus atkrapštys, gi „Enderio žaidimo“ pabaigoje naujas Šventasis Raštas jau buvo parašytas; liko jį pasėti po pasaulį…

Kaip ten bebūtų, nesiimu spėlioti, o ir nenorėčiau atspėti, ar sužinoti, kol pats neperskaitysiu.

Beje, knyga nepatiko tuo, kad perskaičius kažkaip nuvertėjo S. Lukjanenkos „Atspindžių labirinto“ idėja. Labai jau Seriožos virtualiojo pasaulio realumas pasirodė panašus į Cardo 1985 m. sukurptą kompiuterinį žaidimą, kurį žaidė Enderis. Matyt, iš gerų mokytojų mokėsi… Pasimokykim ir mes skaitydami „Enderio žaidimą“.

p.s. Beje keista, kad iki šiol nėra šio kūrinio ekranizacijos.

Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.skaityta.lt

—

Informacija apie knygą: „Ender’s game”: mokslinis fantastinis romanas, iš anglų kl. vertė Vytas Pamerneckas, V.: Bonus animus, 2007; 280 psl.