Knyga: STEPHEN BAYLEY, TERENCE CONRAN „Dizainas: matoma inteligencija”

dizainas1Knyga apie dizainą. Iš pradžių baidžiausi jos. Ne kaimas gal aš, kad imčiausi tokio reikalo.
– Nu, kas čia man gali būti naujo?
– Kiba žinai, kas yra dizainas?
– Ne, nu tu duodi. Aišku, žinau. Dizainas yra … aaa
– Nu nu, …aaa, kas, aaa?
– Ogi -dizainas. F**k, lyg turėtų būti panašu į kokį meną, dailę. Na, čia toks kvailas klausimas, kaip ir „kas yra meilė“.
– Va, matai, dizainą prilygini meilei, bet nė velnio nežinai apie jį. Kaip eilinis litovcas tik moki mėtytis sąvokomis: dizainas, dizaineriai, o suvokimo jokio.
Va po to pokalbio su paburokėjusiais skruostukais ir kibau į „Dizainas: matoma inteligencija“.

„Dizaino tikslas patobulinti pramonę“ – graži įžanginė knygos autorių, Stephen Bayley‘o ir Terence Conran‘o, frazė po kurios (sekančiame puslapyje) mane pasitiko paprasčiausia sąvaržėlė, kuri, pasirodo, dažnai minima kaip tobulo, naudingo, elegantiško, nebrangaus dizaino pavyzdys. Nesąmonė, galvojau, taip galima ir plastikinių langų rankeną į pavyzdinio dizaino sąrašą įtraukti. Bet toks maištingas mintijimas burbuliavo tik kol perskaičiau keliasdešimt puslapių „inteligencijos“, tada dar keliasdešimt, tada kelis iš knygos galo, tada grįžau į viduriuką ir pagal nuotaiką šokinėdamas nuo vienos raidės prie kitos priėjau nuomonės:

STEPHEN BAYLEY‘O IR TERENCE CONRAN‘O KNYGA APIE DIZAINĄ YRA PATI GERIAUSIA KNYGA APIE DIZAINĄ.

Dabar galit mane pulti, kaltinti pataikavimu leidyklai, plūstis, kad šis tekstas užsakytas, bet nuomonės nepakeisiu. Pats žinau, kad daugiau nieko apie dizainą nesu skaitęs, bet … „Dizainas: matoma inteligencija“ talpina savyje viską, ko reikia tobulai negrožinei literatūrai.

Keliasdešimt pirmų puslapių pasakoja apie: gero dizaino sampratą; sąvokos kilmę; istorines dizaino užuomazgas nuo Leondardo da Vinci‘o braižymų iki šiandieninių prekės ženklų masinio vartojimo; mašinų romantizmą; pinigus, mokamus dizaineriams ir vartotojišką psichologiją. Tekstas spalvingas, ne tik iliustracijomis, bet ir autorių žodynu, kuris tikrai „matomai inteligentiškas“ ir pateptas profesionalių dizainerių komentarais. Skaitai ir supranti – vyrukai išmano šitą reikalą. (pvz. net nedrįsti abejoti pareiškėjo apie Pierre Cardin, jog „šis gali įsiutinti ar nusibosti su savo monomanija“, nekompetencija).

Knygos pirmas leidimas buvo prieš 20 metų, bet čia turime vertimą iš 2007-ųjų papildyto, atnaujinto leidimo, kuriame įdėtas skyrelis apie paskutiniųjų dviejų dešimtmečių dizainą: „Šiais laikais beliko labai mažai bjaurių gaminių, kuriuos dar galima perdirbti.“ ir „Žodžio „dizainas“ prasmė, reiškianti vertingumą, neseniai pakeitė savo prasmę ir dabar reiškia išorinį patrauklumą: skubiai nusileista nuo šventų dalykų prie nuodėmingų, nuo kilninančio ir pakilaus pramoninio meno prie paiko „dizainerio“ kėdės siekiant vienintelio dalyko – būti parduotam aukcione.“ Siaube, kiek tame tiesos. Visi žurnalai, internetas, parduotuvių ir namų lentynos prigrūstos blizgančių, akį traukiančių daikčiukų, kurių paskirtis dažnai neaiški, arba fainutis fun stuff‘as reikalingas tik tiek, kad dulkėtų ir kažkas dėl jo užpavydėtų, nors jau iš pirmo žvilgsnio aišku, kad tiesioginės savo paskirties jis gerai neatliko ir neatliks. O tai jau yra blogo dizaino pavyzdys. Užtenka pagalvot apie plonytę gražutę „noškę“, kurią keikiu kas antrą dieną ieškodamas pakrovėjo.

Ši knygą neskiria daug dėmesio tokiems „nevykdizainiams”, ji – tik apie pačius geriausius dizainerius ir ne tik juos. Apie įtakingas dizaino įmones, mokyklas, gamyklas, fabrikus, architektų grupes, žiniasklaidą, stilius, dažnai vartojamus terminus ir medžiagas knygos antroje dalyje išdėstyta abėcėles tvarka. Lyg „Geriausio dizaino ir dizainerių žodynas“ žodynas, kurio pabaigoje randame dar vieną įdomybę – „Nacionalines dizaino ypatybes“. Taip, britai, amerikiečiai, skandinavai, vokiečiai, italai, japonai ir kitos šalys turi savo dizaino ypatumus. Kokie jie – sužinosit paskaitę. Gaila tik, kad lietuviškas dizainas nepaminėtas, nors gal tokio ir nėra?

p.s. prisiminiau šią knygą ta proga, kad gi jau vyksta „Dizaino savaitė 2009“, į kurią eit be Bayley ir Conrano „inteligencijos“ neverta, nebent esi krimtęs reikiamus mokslus.

—-
Informacija apie knygą: leidykla: Charibdė, 2009, ISBN: 9789955739128, versta iš Stephen Bayley, Terence Conran „Designe: Inteligence Made Visible”.

fb-share-icon

4 komentarai apie “Knyga: STEPHEN BAYLEY, TERENCE CONRAN „Dizainas: matoma inteligencija”

  1. STEPHEN BAYLEY‘O IR TERENCE CONRAN‘O KNYGA APIE DIZAINĄ YRA PATI GERIAUSIAS KNYGA APIE DIZAINĄ gal paredaguojam, ką? :)

    1. Manau, kad visą knygos tekstą reikėtų gerokai paredaguoti..

  2. Pareiškimas „STEPHEN BAYLEY‘O IR TERENCE CONRAN‘O KNYGA APIE DIZAINĄ YRA PATI GERIAUSIA KNYGA APIE DIZAINĄ.“ skamba šiek tiek reklamiškai, kategoriškai ir drįsčiau teigti, netgi specialiai provokuojamai – skaitytojai, jūs, tik atkreipkite dėmesį į vien tik didžiosiomis raidėmis parašytą sakinį.

    Iš dalies peršasi mintys, kad autorius blogai skaitė knygą, kuri gali būti tik viena iš geriausių SKAITYTŲ apie dizainą knygų, antra geras dizainas – nepastebimas, trečia – na nepatogu skaityti vien tik didžiosiomis surinktą tekstą.

    Kita vertus, įrašas ir jo KERTINIS sakinys tikslą pasiekė – parašiau komentarą.

  3. Gaila, kad knygų apie dizainą skaitymas eilinio žmogaus suvokimą apie tai keičia nepastebimai arba visai nekeičia. Offca, neabejoju, kaip mėgo iki šiol darkyti g. dizainą kaskart pradiniam pusalpiui parinkdamas tai vertikalias, tai horizontalias fotkes, taip ir toliau mielai tą darytų.. Px, kiek ir kur teksto nušoka, kiek kur lieka kabot – svarbu tilpo visas knygos viršelis :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.