Jau praūžė taip visų laukti, plačiai aptarinėti, kritikuoti, galingais fejerverkais vainikuoti VEKS 2009. Iki šiol Lietuvoje joks kultūrinis projektas nesulaukė tiek diskusijų, kiek šis. Dažniausiai VEKS administracija buvo kritikuojama dėl lėšų švaistymo, projektų finansavimo neskaidrumo, projektų atrinkimo korupcijos ir t.t. Šituos klausimus paliksime aiškintis FNTT, ekspertams.eu, prokuratūrai ir visoms kitoms įstaigoms, kurios turi tam įgaliojimų ir kompetencijos, o aš, eilinė kultūros mylėtoja, šioje apžvalgoje bandysiu kelti kitus klausimus: ar VEKS titulas pateisino mūsų kultūros vartotojų lūkesčius? Ką naudingo ir kultūringo vilniečiai bei kiti miesto svečiai gavo, gyvendami, lankydamiesi Europos kultūros sostinės renginiuose? Kuo naudingas buvo šis titulas Lietuvai ir jos kultūrai? O, kad atsakymų ieškojimas nebūtų nuobodus, paraleliai bandysim susipažinti su kitu tais, pačiais metais kultūros sostine tituluotu miestu, – Lincu, jo kultūrine programa ir pasirengimu šiam projektui.
Pradžių pradžia
Pamenu, kaip prieš tris metus užėjau pirmą kartą į VEKS biurą, vieno skyriaus vadovė man labai šviesiai nupiešė VEKS tikslus ir viziją. Ji sakė: „VEKS bus ta institucija, kuri perauklės Lietuvos verslininkus, manančius, kad kultūros rėmimas lygus reklamos pirkimui, jei ta reklama adekvati prašomai sumai pinigų, tai gal vienas iš daugelio ir ryšis paremti tam tikrą kultūrinį projektą, o jei ne – sponsorystei sudiev“. Ji tikino, kad VEKS misija – perauklėti verslininkų požiūrį; kad kultūros rėmimas – tai nėra vien verslo sandėris ar barteriniai mainai; kad tai turi kur kas kilnesnę misiją, gilesnę prasmę, nebūtinai siekiant tiesioginės naudos savo verslui. Dar kalbėjome apie tai, kad šis projektas – puiki proga susivienyti kultūrai, politikams, verslininkams, siekiant bendro tikslo – formuoti patrauklesnį Vilniaus veidą, pritraukt kuo daugiau turistų ir, be abejonės, kad būtų smagu mums patiems sostinėje. Trumpai tariant – šiandien turėjome turėti mažiausiai dešimt kultūros mecenatų (gal net tokių, kurie nekviestų atsiimti bilietų į spektaklius savo banko filialuose, o tiesiog skirtų projektams finansavimą ir nesistengtų iš to išpešti kuo didesnės naudos) ir orų miesto veidą, miesto, kuris gali didžiuotis pelnęs tokį garbingą titulą ir sėkmingai pasinaudojęs šio titulo privalumais. Tačiau viskam pasibaigus, taip džiaugsmingai, kaip Lincas pasiskelbė – „Linz. Stadt im Gluck“ („Lincas. Laimingas miestas“), mes pasivadinti neišdrįstume, matyt, todėl, kad šiuo projektu pralūzinome beveik visus savo kilnius tikslus ir vietoj gerų norų gavosi kaip visada – sugriovėme pasitikėjimą vieni kitais, sugriovėme Vilniaus, Lietuvos įvaizdį ne tik prieš savo šalies gyventojus, bet ir prieš visą Europą. Matyt, būtent, dėl tos pačios priežasties Lincas oriai ir garbingai užbaigė šiuos ypatingus metus pagrindinėje miesto aikštėje, o Vilnius – nunardino galvą, tarsi nebyliai paskelbdamas visiems, kad nėra čia ko švęsti.. Na, bet apie viską iš eilės…
VEKS’o pasiekiamumas turistams
Kai atvažiavom į Lincą, automobilių parkavimosi aikštelėje mus pasitiko dvi žavios pareigūnės, kurios ne tik išaiškino, kaip susimokėti už automobilio stovėjimą, bet ir – kur rasti vieną ar kitą kultūrinę įstaigą bei, svarbiausia, visai neprašomos, pačios nurodė kelią iki LEKS (Linco Europos kultūros sostinės) informacinio punkto. Atkreipiu dėmesį, kad gyvendama Vilniuje, buvusioje Europos kultūros sostinėje, net nežinojau ir nežinau, ar toks punktas apskritai buvo, o jei ir buvo, tai, matyt, tikrai ne pagrindinėje miesto aikštėje ir, matyt, ne toks ryškus, įspūdingas kaip šisai, nurodytas žemiau nuotraukoje. Dar įdomu: ar ir mūsų miesto gatvėse dirbantys pareigūnai buvo taip gerai parengti ir informuoti apie pagrindinius kultūros sostinės objektus, kaip šios mūsų sutiktos Linco pareigūnės.
Pradėjau nuo šio pastebėjimo, nes minėtų moteriškių dėka be vargo patekome į informacijos punktą, kur gavome visą informaciją, leidinius apie rūpimus renginius, kultūrinius objektus ir, apskritai, supratimą, kas per daiktas yra tas LEKS. Vietoje buvo galima įsigyti literatūros leidinių, dvd, cd medžiagos apie Austrijos menininkus ir visą kitą LEKS suvenyrinę atributiką.
Čia kyla klausimėlis – kur tas pradinis atskaitos taškas turistams buvo Vilniuje? Nei Katedros aikštėje, nei Gedimino prospekte tokio šviečiančio iš toli punkto nemačiau. Na, sakysite, tai gal užtenka tų informacinių lapukų pabarstymo turizmo informavimo centruose. O aš atsakysiu – neužtenka. Specialus, ryškia spalva iš toli kviečiantis informacinis VEKS punktas pirmiausia turėjo būti įrengtas Vilniaus centre, kad į jį galėtų užeiti kiekvienas praeivis, kiekvienas turistas, kiekvienas vilnietis. Tai jis, vietoj vienadienių fejerverkų, sudegančių čia pat ore, turėjo šviesti dieną naktį visus metus, it koks Biliūno laimės žiburys, nes nėra nieko svarbiau šiame pasaulyje, už tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje suteiktą/gautą reikiamą informaciją.
Čia net nekalbu apie Linco specialų LEKS informacijos centrą, skirtą vaikams, kur šie galėjo dūkti, o tėvai tuo tarpu galėjo analizuoti programą, kur nuvykti kartu visai šeimai. Žiūrėkite ir pavydėkite kaip visa tai atrodo.
Tęsiant kalbą apie turistinius reikalus, žinome, kad vienu iš svariausių pasiteisinimų dėl nepadidėjusių turistų srauto į Vilnių tapo aviakompanijos „FlyLAL“, kuri (kas dar nežinot) buvo tapusi VEKS partneriu, bankrotas. „FlyLAL“ parama nacionalinei programai turėjo būti vykdoma suteikiant VEKS’ui šios kompanijos paslaugų už 4,5 mln. litų. Deja, ir vėl nesėkmingai. Dėka vieno iš pagrindinių VEKS partnerių prarandame visus pagrindinius turistus, kuriuos turėjo atskraidinti geranoriškasis FlyLAL. Na, bet už tai ramiau miega VEKS administracija: kai reikės daryti ataskaitas, eilutėje ties “15 % padidėjusiu turistų srautu ir paslaugų sektoriaus apyvarta Vilniaus mieste” dės raudoną minusą su neginčijamu argumentu “kaltas FlyLAL”.
Infrastruktūrinių objektų plėtra
Dar vienas iš VEKS‘o tikslų – skatinti kultūros infrastruktūros objektų plėtrą, juos renovuojant, pritaikant neįgaliųjų poreikiams, įgyvendinant naują statybą, plečiant ir rekonstruojant Vilniaus miesto susisiekimo bei informacijos infrastruktūrą.
Šioje sferoje turime ir gerų naujienų. Ko gero, užtikrintai galima teigti, kad VEKS paskatino Nacionalinės dailės galerijos gimimą, galbūt, net paspartino ilgai lauktą finansavimą Menų spaustuvės ir Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ pastatų rekonstrukcijoms. Na, dar Operhauzas gavo vip‘inę dotaciją (40 mln), tik šie milijonai, užėjus pasižiūrėti baleto, eiliniam žiūrovui plika akimi sunkiai pastebimi.
Ir šitoje srityje Vilniui Lincas nenusileidžia. „Ars Electronica“ centru, kuris buvo pastatytas LEKS-09 proga, drąsiai galima vadinti sėkmingu architektūriniu kompleksu, kuris sparčiai įsiliejo į miesto visuomeninį ir kultūrinį kontekstą. Ypač įspūdingai atrodo šio pastato fasadas sutemus, kai pastatas kas keletą minučių nusidažo skirtingomis spalvomis. “Ars Electronica” centrą vietiniai vadina “ateities muziejumi”, todėl, kad jame veikiančios parodos, vykstantys festivaliai susiję su skaitmenine revoliucija, naujausiais technologiniais atradimais, globaliais visuomeninio gyvenimo reiškiniais būsimoje ateityje.
Renginiai ir bendruomenė
Sunku patikrinti europinio identiteto formavimo rezultatus ar bendruomeniškumo sklaidą (tai irgi vienas pagrindinių VEKS programos uždavinių). Šia prasme pavykę, bent mano požiūriu, renginiai – minias smalsuolių subūrę projektai: „Menas netikėtose erdvėse“, „Tebūnie naktis“ ir “Gatvės muzikos dienos”(šį ar apskritai galima vadinti VEKS‘o projektu); žadama, kad jie galbūt bus pratęsti ir ateityje. Verta pabrėžti tuos renginius, kurie buvo surengti VEKS dėka, nes daugelis iš jų vyko sėkmingai ir iki šiol. Tai būtų “ARTscape”, Kino maratonas 52 SAVAITĖS, tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘09“, vykusi Litexpo rūmuose, kurią aplankė virš 17 000 žiūrovų. Dar renginių panoramoje išsiskyrė kai kurie teatro projektai: Audronio Liugos produkcijos ir Smeds Ensemble įgyvendintas “Vyšnių sodas”, “Sirenų” festivalio kontekste įvykęs Romeo Castellucci “PRAGARAS. Laisva Dantės „DIEVIŠKOSIOS KOMEDIJOS” interpretacija. Visi kiti renginiai kažkaip praslydo pro akis, arba tiesiog jie tokie įprasti šiame mieste, kad tas VEKS lipdukas prie jų programų jokios pridėtinės vertės nedavė.
Kalbant apie daug diskusijų sukėlusį šviesos efektų kūrėjo, Gerto Hofo, specialiai dviem Lietuvos istorinėms datoms pažymėti sukurtą garso ir šviesos spektaklį, likau stipriai nusivylusi. Ne tik dėl to, kad šis reginys tikrai nebuvo vertas net trečdalio šiam reikalui paklotų milijonų, bet labiau dėl to, kad jis labiau tinka ne miestui, kuris save reprezentuoja kaip kultūros sostinę, o Dubajaus dangoraičių atidarymams, kai milijonieriai neriasi iš kailio, stengdamiesi konkuruoti tarpusavyje dėl įspūdingesnių fejerverkų ir panašių prabangos blizgučių.
Man kur kas labiau imponavo LEKS atidarymo renginys, į kurį buvo tiesiogiai įtraukti ir Linco gyventojai. Maždaug 500 balsų iš Linco ir jį supančių apylinkių prisiderino prie tradicinių Naujųjų Metų šventės fejerverkų ir tokiu būdu pagerbė Lincą – miestą, kuris 2009-aisiais kartu su Vilniumi pradėjo Europos kultūros sostinės metus, o dainininkams talkininkavo garsus Londono choras „The Shout“. Šio gana neįprasto projekto idėja – apstulbinti žiūrovus „raketomis kaip muzikos instrumentais ir balsais kaip fejerverkais“. Projekto režisieriai Tomas Ryseris ir Orlando Goughas sako, kad Lincas Naujųjų išvakarėse virto „garsų ir šviesos vandenynu“.
Jei jau prakalbom apie Linco renginius, tai tuo pačiu reikia paminėti keletą įdomesnių projektų, kurie patraukė mano dėmesį: Lentos meno muziejuje eksponuojama meno kūrinių paroda “Ausrijos geriausieji”, objektas ant vandens „Linco akis” , Žiulio Verno inspiruotas projektas “80+1” – interaktyvi kelionė aplink pasaulį, “Bellevue” – ryškiai geltonas meno centras virš greitkelio tunelio, kuris smarkiai pakeitė miesto kraštovaizdį, 100 kalbų biblioteka, paroda apie meną virš Linco stogų. Bene didžiausį įspūdį paliko „Skambančių debesų“ projektas su fantastinių būtybių potvyniu Linco mieste ir pan. Daugiau info apie visus LEKS projektus, rasite čia. Visų metų trumpą renginių video apžvalgą, galite peržiūrėti tuojau pat:
httpv://www.youtube.com/watch?v=mvEBeuM0GI0&feature=player_embedded
Aš tikrai neteigiu ir namanau, kad Lince vyko įspūdingesni renginiai negu Vilniuje, tik manau, kad jie buvo geriau organizuoti – jų programos buvo patvirtintos ir paskelbtos kone pusę metų iki Lincas iššovė pirmuosius fejerverkus LEKS atidarymo proga. Dėl to nekaltinu mūsų organizatorių, kaltinu kultūros ministeriją, kuri nesugebėjo sukontroliuoti šio proceso ir leido išsivešėti tokiai reorganizacijai.
Vaikštant po Lincą, atrodo, kad šis miestas tik ir gyvena kultūros sostinės idėjomis. Kone visų parduotuvių, kavinių, kioskų vitrinose puikuojasi saldainių dėžutės, atvirutės, suvenyrai su kultūros sostinės ženklu. Akivaizdu, kad čia prekybininkai suskubo pasinaudoti kultūros sostinės statusu, o ar tuo pasinaudojo Vilnius?
Įgyvendinti ir neįgyvendinti VEKS uždaviniai
Nepaisant to, kad įgyvendinant programas buvo galima pastebėti tam tikrų organizacinių spragų, tačiau niekas nenuneigs, kad vieną iš uždavinių dėl tarpkultūrinių dialogų visgi pavyko įgyvendinti. Turiu omenyje tarptautinį menų čempionatą ART-O-THLON, ISCM „Pasaulio muzikos dienos”, neformalaus scenos menų tinklo (IETM) plenarinis susitikimas, tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘09“. Visgi, skaitant VEKS programos tiklsus, naivu tikėti, kad mūsų šaliai pavyko kultūrą iškelti kaip šiuolaikinės visuomenės vertybę ir miesto varomają jėgą. Naivu tikėti, kad po 2009 metų Vilnius išryškėjo kaip vienas moderniausių, dinamiškiausių miestų Vidurio ir Rytų Europoje, ar tai, kad jis tapo pasaulyje žinomesniu šiuolaikinės kultūros traukos centru, nei buvo iki šiol. Taip pat aišku, kad neįgavo unikalios ir atpažįstamos tapatybės, atviros naujoms idėjoms bei investicijoms. Skandalais apaugusia tapatybe tikrai pagarsėjome, bet tai toli gražu nereiškia, kad šis įvaizdis bus patrauklus investitoriams. Viena aišku – visi įgavome šiokios tokios patirties. Kaip ten sako: “Bloga patirtis irgi patirtis, kartais netgi naudingesne nei geroji.” Tokia optimistiška gaida gal ir užbaikime savo pasvarstymus ir tikėkimės, kad gražios iniciatyvos užgimę VEKS dėka, nebus numarintos tiems ypatingiems metams pasibaigus.
Gera apžvalga, objektyvi. Tik abejoju, ar čia bus daug, perskaičiusių tekstą?
Neigiamai kalbant apie Naujemečių fejerverkų show, negalima pamiršti kartu įvykusį neabejotinai įspūdingą ir unikalų SPRAGTUKO pastatymą SPORTO rūmų foje. Dabar per radiją giliai diskutuojant apie VEKS metus (dažniausiai žmonės nepatenkinti. Manau – vilniečiai dažnai patys kalti, kad nieko nesugėjo atrasti įdomaus ir įsimintino sau), tie kritikai „iš gatvės” labai šiltai atsiliepė apie šio spektaklio paliktą įspūdį…
Manau – po to tie fejerverkai galėjo būti ir blankūs. Naujemetė naktis išliks kaip neeilinė…
Spragtuką unikalų – gal ir taip, bet įspūdingą???? atsiprašau…
Vienas smagiausių renginių, gal dėl to, kad netikėtas, netyčia atrastas – 1000 laivų regata. Universitetų valčių lentynės atrodė labai smagiai.
Kertukui,
Spragtuko nemaciau, todel negaliu objektyviai vertinti. Pats sprendimas sio renginio buvo unikalus, bet daugiau komentuoti tai nenorėčiau. Atsiliepimai apie jį įvairūs, bet dažniausiai toki, kad „nieko nėjo įmatyti” :) , na nebent stovėjai toje „vipų ložėje”.
to exPertas,
gal ir faini tie renginiai su laivais ir valtimis, bet.. o ką tai turi bendro su kultūra? :)
Telieka apgailestauti, kad nematei. Aš girdėjau prieš porą savaičių vykusios radijo klausytojų nuomonių apklausos – žmonės po metų tik tą vieną renginį ir įsidėmėjo kaip iškilų… Stovėjau tarp visų, vertinau matomumą kaip galimybę tai pasiekt tarp keliolikos tūkstančių žiūrinčiųjų – tai neabejotinai išradingas sprendimas ir išpildymas buvusiose sąlygose.
Regata buvo įspūdinga. Bet ir ten nepraėjo be ekscesų – minios buvo apgautos neteisingos informacijos apie jos palydas į atvirą jūrą. Va ten, tai nematė žmonės to, kas buvo žadėta. Beje, taip pat manau, jog Regata nebuvo VEKS programos dalis…
Nu as maciau kazkiek to Spragtuko istraukas per TV, bet ne tiek, kad galeciau girti ar peikti. Todel ir sakau, kad pats sumanymas, koncepcija kaip naujuju metu vakarui + kurybingai isnaudojant legendini koncertu ir sporto rumu pastata, man patiko. Negaliu tik komentuoti pacio projekto ispildymo.
O kaip tau Arunai paciam tie Hofo fejerverkai? Nes jie kaip ir turejo buti vinis visa ko, i tai buvo investuotos didziausios babkes..
Vinis buvo SPRAGTUKAS. D=iugesys skland4 minioje. Fejerverkai tur4jo porą nesėkmių:
1. Buvo rūkas. Ir viskas dėl to „nuplaukė”…
2. Po SPRAGTUKO, minios nebetilpo Katedros prieigų plotuose. Gavosi grūstynės. Kažkas nepragalvota…
Šiaip 2 mln. yra menki pinigai, lyginant su „išplovimais”, „prasukimais” bei kitokiais kasdieniniais bizniais. Nebūtų čia paleista į orą, būtų kitaip „panaudoti”. Nors per rūką, bet vis tiek kažkiek būta naudos iš jų. Tuo pačiu ir iš milijonų….
Purslai prabėgus metams:
http://www.lzinios.lt/lt/2011-01-03/pirmas_puslapis/veks_veikeju_aikido_po_gp_stogu.html
kertuk, gal prenumeruoji http://www.teatralai.lt/ ? :)
Mano – originali versija, kurią daug kas gali persikopijuoti… )