“Domino“ teatras Vilniuje kovo 16 d. švęs vienerių metų gimtadienį. Nors ir naujokas tarp Vilniaus teatrų, tačiau „Domino“ gali pasigirti nemažais pasiekimais. Per metus „Domino“ teatre buvo pristatyta ne viena didžiulio populiarumo sulaukusi komedija. Jame dirba garsūs, pripažinti režisieriai ir teatro trupės: O. Koršunovo Vilniaus miesto teatras, G. Ivanausko teatras, Cezario Grupė. Kokias naujienas “Domino” teatras žada artimiausiu metu, skaitykite čia.
“Vaikų literatūra yra didžiausias džiaugsmas – kvailiodamas gali kalbėti apie tai, kas kalbant rimtu veidu būtų jau panašu į mokymus ar pamokslus“, – prisipažįsta vaikų rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis. bernardinai.lt siūlo skaitytojams pašnekesį su rašytoju apie vaikų literatūrą, meilę, mintį, tampančią kūnu, valstybės požiūrį į vaikus ir Dievą.
Šokio teatro „Aura“ rengiamame penkių vakarų cikle pristatoma menų sintezė, kurią rengėjai kiek šelmiškai pavadino „Aura“ ir kiti demonai“. Bendras visų spektaklių kodas: juose vienaip ar kitaip keliama mūsų pasąmonėje glūdinčių fobijų, išgyvenimų ir patirčių įtaka mūsų elgsenai, tarpusavio bendravimui, o gal net ir žmogiškosios kultūros raidai.
Šią savaitę Dž. Irvingas svečiuosis knygų mugėje Vilniuje. Ta proga bernardinai.lt skaitytojams pateikia gana retai su spauda bendraujančio rašytojo interviu apie literatūrą, kinematografiją ir jo kūrybą.
Vilniaus knygų mugei rengiasi ir leidykla „Nieko rimto“, kuri trumpam virto kino kompanija ir susuko kino vaikystę, kai minios žmonių traukdavo pažiūrėti į stilingąjį Charlie’į Chapliną, filmuką. Apie Sigutės Ach naujas idėjas, kurios visada sukelia šypseną, skaitykite čia.
Živilė Pipinytė vėl siunčia laiškus iš Berlyno. Kartais, kol laiškai pasiekia adresatus, naujienos jau pasensta. Tačiau nepaisant to, kad jau žinome Berlinarės favoritus, manau, vis tiek verta paskaityti festivalio lankytojų dienoraščius ir įspūdžius.
Laiškus žiūrovams (ir ne tik) mėgsta rašyti ir teatrologė Audronė Girdzijauskaitė. Šį kartą teatrologės laiškas ne itin džiugus. Dabartinius Lietuvos teatrinius įvykius ji įvardija kaip atmintyje greitai išblankstančius, nesukeliančius visaverčio, pilnakraujo išgyvenimo, neatveriančius nieko naujo ir tik gadinančius nuotaiką. Gal ne viskas taip jau blogai? Skaitykite patys ir sužinosite.
Ingrida Gerbutavičiūtė pristato berlyniečių numylėtinę choreografę Sascha Waltz. Ir visiškai nesvarbu, ar choreografė kuria šokio teatro spektaklius, ar jungia menų rūšis, ar operą įvelka į šokio rūbą, – teatrą ir šokį mylinčiai Berlyno publikai ji nepakeičiama. Apie tai daugiau skaitykite straipsnyje „Sascha Waltz – choreografinės virtuvės pradžia„.
Menų spaustuvėje vasario 20 -21d. – jau antrasis šių metų režisūrinis debiutas. Šįkart scenoje – pradedančios režisierės Olgos Generalovos spektaklio „Arbūzų cukruje“ premjera. Jo kūrėjus įkvėpė amerikiečio Richardo Brautigano to paties pavadinimo romanas apie atsiskyrėlišką utopinę hipių bendruomenę, kurioje absoliučiai viskas daroma iš arbūzų cukraus – saldu, tačiau klampinančiai lipnu.
Fotografijos projektas „Hel Looks“ – žinomas meninis reiškinys. Tai spalvinga, kupina kontrastų Helsinkio gatvės mados panorama, kuri sudararyta iš įvairiausio amžiaus, skirtingų rasių ir tautybių didmiesčio stileivų portretų.
Castor&Polux pristatinėja naujausiai perskaitytas knygas.
Apie estetinį pradą ir baltus elnius rašo Povilas Vaitkevičius, po apsilankymo ŠMC, III videomeno bienalėje „Dekoderis“.
Paulina Pukytė “įkvėpta” kultūrinio “VEKS – 2009” projekto “1984. Išgyvenimo drama”, norėtų pasiūlyti Europos kultūros sostinei Vilniuje analogišką savo priemonėmis projektą: spektaklį „Išgyvenk masines žydų žudynes Paneriuose – būk pašautas ir užkastas gyvas su tūkstančiais kitų nekaltų žmonių“.
Kada sulauksime stiprios prozos? Apie tai ir apie Vasario 8 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriuje įvykusi jau šeštą kartą, metų knygų aptarimą bei kūrybiškiausių literatūros kūrinių dvyliktuko rinkimus rašo Karolis Baublys.
Šiaulys Narbutas aiškinasi kas vadinama šiandien nexterių karta, o apie šios kartos bibliją H. S. Thompsono knygą „Fear and Loathing in Las Vegas“ („Baimė ir neapykanta Las Vegase“) skaitykite jo straipsnyje “Nexterių “Bibilija” – begėdiška epitafija kontrkultūros sklaidai”.
