Pokalbį su filmo „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ („No Country for Old Men“) kūrėjais Joeliu ir Ethanu Coenais išspausdino savaitinis žurnalas „Polityka“.
V. Woolf savo esė „Savas kambarys“ rašė, kad norint tapti rašytoja, moteriai reikia savo kambario ir 500 svarų metinių pajamų. O štai romanų „Seksas ir miestas“, „Lūpdažių džiunglės“ autorė Candace Bushnell yra Niujorko princesė: milijonierė mezganti romanus su milijonieriais, gyvenanti prabangioje rezidencijoje, dalyvaujanti pokyliuose modernių jachtų deniuose, besirengianti garsiausių mados kūrėjų drabužiais. „Gazeta Wyborcza“ pateikia straipsnio fragmentus apie Amerikoje vykstanatį mūšį tarp vadinamosios chick literatūros, t.y. lengvo bei malonaus skaitalo gražioms merginoms apie gražias merginas, pirkinius, mitybą ir gundymus, šalininkių ir šios literatūros priešininkių.
Jurijus Dobriakovas rašo apie utopiją dviejuose laike ir konceptualiam lygmeny susijusiuose dalykuose: debiutiniame Olgos Generalovos spektaklyje „Arbūzų cukrus“ Menų spaustuvėje bei Žeimių miestelio dvaru, kur jau antrus metus gyvena jaunieji menininkai Domas Noreika ir Agnė Bagdžiūnaitė.
Skaitymo metų pradžioje „Metų knygos“ apdovanojimus iš kultūros ministro Jono Jučo rankų priims rašytojai – vilnietis Sigitas Parulskis ir klaipėdietis Rimantas Černiauskas. Plačiau apie praėjusių metų geriausių knygų rinkimus skaitykite čia.
Apie tai, kaip gerus rašytojus ir jų knygas gali nužudyti menkas vertėjas rašo dienraštis “Lietuvos rytas”. Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę bei vertėjo darbą ir ginti literatūros vertėjo profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2007 m. įsteigė Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius 3 metus.
Živilė Pipinytė užbaigia savo įspūdžių virtinę pasibaigus 58-ajam tarptautiniam Berlyno kino festivaliui.
Na štai, dar vienas režisierius panoro išbandyti savo jėgas ne tik kūrybinėje, bet ir vadybinėje srityje. Vasario 26 d. Kultūros ministerijoje konkurso būdu Lietuvos rusų dramos teatro vadovu paskirtas režisierius, profesorius Jonas Vaitkus. Pagrindinis naujojo vadovo tikslas – likviduoti Rusų dramos teatro atsiribojimą nuo likusios kultūrinės terpės, paversti jį aktyvių tarpkultūrinių mainų ir kūrybinio bendradarbiavimo arena, savotišku „langu“ į kitos tautos kultūrą. Apie tai rašo bernardinai.lt.
Lietuvos dailės muziejuje Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) veikia XX–XXI a. Lietuvos dailės paroda „Eksperimentas“, pristatanti novatorišką lietuvių dailininkų kūrybą. Parodos pavadinimas nukreipia dėmesį į dvi problemas. Pirmiausia – į eksperimentą XX a. dailėje ir siekį „išryškinti joje įžvelgtas eksperimentavimo kryptis bei strategijas“. Apie tai rašo Nijolė Tumėnienė savaitraštyje “Literatūra ir menas”
Pasaulyje populiarėjantys Rytų komiksai („manga“) – neatsiejama šiandieninės Japonijos kultūros dalis, „Kauno dienoje” teigia Darius Sėlenis. Kostiumuotų japonų kuklumas ir santūrumas slepia neįtikėtiną, kartais net ištvirkusią fantaziją. Tuo, apsilankę Tekančios saulės šalyje, įsitikino leidyklos „Obuolys“ savininkai Gitana ir Paulius Virbickai.
2009-aisiais vyksianti Dainų šventė pavadinimu „Amžių sutartinė”, bus skirta Lietuvos tūkstantmečiui, tad organizatoriai žada, jog ji bus ne tik išskirtinė, bet ir rekordinė – masiškiausia iš iki šiol vykusių – į ją suvažiuos net 40 tūkst. dalyvių. Bet ar mokame tuo didžiuotis, reklamuotis ir tinkamai iš anksto ruoštis? – svarsto Jūratė Mičiulienė „Lietuvos žiniose“.
Pirmą kartą Tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ bus rodomi ir režisieriaus vyro sukurti filmai. Kovo 7–14 d. „Skalvijos“ kino centre Vilniuje vyksiančiame festivalyje bus pristatyta kino klasiko, švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano filmų retrospektyva „Tos visos moterys“. Festivalio metu žiūrovai galės išvysti septynis žinomus režisieriaus darbus, kuriuose pagrindinės herojės yra moterys.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatre-studijoje „Palėpė“ vasario pradžioje įvyko spektaklio „Sugrįžimas“ premjera. Nekomercinio teatro, pasmerkto būti visą laiką „dvidešimties metų”, režisierių Olegą Kesminą ir scenografę Rasą Kriščiūnaitę kalbina Ridas Viskauskas.
