Specifinis, daugiametis trumpametražių operų festivalis „NOA” ir šiais metais laukia neprietaringo, smalsaus ir nonkonformistinio žiūrovo besidominčios tarpdisciplininiu menu. Daugiau apie šį skambiai pristatomą festivalį skaitykite čia.

Kompanija „Baltic Music“, prodiusavusį milžiniškos sėkmės sulaukusį spektaklį „Urvinis žmogus“, pagaliau pravėrė paslapties skraistę apie naują projektą kodiniu pavadinimu „*****“, kurio premjera įvyks šių metų kovo 6 d. Apie kokias meilės intrigas bus naujasis spektaklis, iššniukštinėjo balsas.lt

Savaitraštis „7md” pristato interviu su vienu žymiausių Lietuvos video menininkų Deimantu Narkevičiumi. Apie menininko filmus, kūrybos principus, temas, taip pat kino ir šiuolaikinio meno teritorijų susipynimą kalbina Renata Dubinskaitė.

K. Stockhausenui – vienam garsiausių, kūrybingiausių ir „skandalingiausių“ XX a. kompozitorių, kuris nuo pokario Darmštate formavo naują požiūrį į muziką, komponavimą sukako 70 metų. Apie jį daug kalbėta, jam skirti žurnalų puslapiai, vien „Neue Zeitschrift für Musik“ spausdino šešis išsamius straipsnius. Štai keletas paties avangardisto K.Stockhauseno minčių, svarbiausių jo kūrybos nuostatų, kurias atrinko, išvertė paslaptingasis „J.F.”

Monika Krikštopapaitytė straipsnyje „Vaizdų perteklius ir baltos dėmės” apžvelginėja Audiovizualinių menų festivalį „Transmediale“ Berlyne.

Živilė Pipinytė savo „naujus metus” irgi pradeda Berlyne, kur prasidėjo 58-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis. Kokių gerų naujienų šiais metais sulauksime iš kino kūrėjų, skaitykite čia.

„Skalvijos“ kino centre vasario mėnesį atnaujinamas ciklas „Šiandienos lietuvų kino dokumentika“. Šiame cikle rodomi naujausi lietuvių režisierių dokumentiniai filmai, kurie dažniausiai po premjeros padedami ant lentynos. Kada juos vėl bus galima išvysti, skaitykite „Skalvijos” kino teatro anonsuoe.

CASTOR&POLLUX kaip visada šmaikščiai apžvelginėja naujus romanus. Šį kartą tai: George Orwell „Dienos Paryžiuje ir Londone”, Charles Bukowski „Pragaras skirtas vienišiems” bei Kurt Vonnegut „Galapagai”.

Praeitą savaitę nespėjau paminėti dėmesio vertą Jūratės Baranovos straipsnį „Šiaurės atėnuose”. Jei domitės intelektualiaja proza, šis skaitymo malonumas būtent Jums.

Lietuvos avangardo scenos persona non grata, interviu nemėgstantis dalyti R. Eimontas, „Literatūrai ir menui“ pasakoja apie muzikos praeitį ir dabartį, sunkiausią pasaulyje instrumentą – kariljoną – ir jį gaubiančias intrigas bei tai, kas yra Lietuvos eksperimentinės muzikos sostinė.

Jurijus Dobriakovas žiūrėdamas amerikietiškus filmus svarsto apie „Išvirkščiają amerikietiškų grožybių pusę”. Ar pavyks įminti mįslę straipsnio autoriui, kas iš tikro slepiasi už rojaus iliuziją kuriančių baltų namukų sienų bei amerikietiškų šypsenų skaitykite čia.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai kelia rūpestį, kad apžvalgininkai, pristatydami verstines knygas, dažniausiai neskiria dėmesio vertėjams ir vertimo kokybei. Todėl pateikia keletą pasiūlymų, kaip skatinti visuomenę skaityti, suvokti literatūrą ir ja džiaugtis. Na bent galima būti ramūs, kad G. literatūros apžvalgininkas offca, visada pamini dėmesio vertą knygos vertėją ir patį vertimą.

Ką mano Helmutas Šabasevičius apie naujausią Editos Stundytės spektaklį „Apie tyrąją Erendirą“, skaitykite straipsnyje „Šokio dienoraščiai: Erendira ir apelsinai”.