Laimėk bilietą į Sirenų spektaklį „Dantono byla” (Rež. Jan Klata).


Mes jau anonsavom šių metų „Sirenų” programą, o dabar turim nerealų klausimą už kurį galėsit laimėt nerealų prizą – du bilietus į spalio 24 d. (šeštadienį) vyksiantį „Sirenų” spektaklį „Dantono byla” (abu bilietai tam pačiam žmogui). Iš pradžių metu šiaudą – spektaklio aprašymą – o įrašo pabaigoje rasite ir klausimą.

Dantono byla
Teksto adaptacijos autorius, režisierius – Jan Klata
Teksto adaptacijos autorius, dramaturgas – Sebastian Majewski
Scenografas – Mirek Kaczmarek

Vaidina – Kinga Preis, Anna Ilczuk, Katarzyna Strączek, Marcin Czarnik, Wiesław Cichy, Wojciech Ziemiański, Bartosz Porczyk, Andrzej Wilk, Marian Czerski, Edwin Petrykat, Zdzislaw Kuzniar, Miroslaw Haniszewski, Rafal Kronenberger, Michal Opalinski, Michal Mrozek.

Premjera – 2008 m. kovo 29 d.

Koks yra revoliucijos mechanizmas? Lenkų režisierius Janas Klata apie bet kokio perversmo, taip pat ir kultūrinio, pavojus perspėja, pasitelkdamas žaismingą ironiją ir net liaudiško farso priemones. Juk politika – tai vulgaraus kabareto scena, tad ir žiūrovų pritarimo siekti galima pabrėžtinai neskoningai. Taigi, Dantono kompanija šoka baletą, o Robespjero grupuotė, nepasiteisinus jokioms teisinėms priemonėms, čiumpa į rankas burzgiančius motorinius pjūklus. Priešininkai vienas kitą talžo ne tiek dėl nesutampančių pasaulėžiūrų ar idealų, kiek dėl teisės valdyti avių bandą. Šioje nuožmioje kovoje išliejamas vos vienas lašelis kraujo: kai Dantonas skutimosi peiliuku kovoja su gyvaplaukiais ant blauzdos…

2008 m. pavasarį pastatyta „Dantono byla“ režisierius J. Klata grįžta prie politinio teatro temų – tik šįsyk kiek neįprastai ir netikėtai. Kartoninių lūšnynų ir metalinių aprūdijusių garažų rajoną primenanti scenografija, istoriniai personažų kostiumai, pop muzikos šlageriai ir poetiška XX a. pradžios lenkų rašytojos Stanislawos Przybyszewskos pjesės kalba kuria universaliai traktuojamą meninį darinį, o du Prancūzijos revoliucijos didvyriai – Dantonas ir Robespjeras – tampa savotiška šių dienų žmogaus būsenos diagnoze.

Ši sudėtinga, todėl itin retai statoma, politinė drama Vroclavo teatro scenoje nebuvo režisuojama daugiau nei 40 metų. „Dantono bylos“ veiksmas vyksta Paryžiuje, audringais Jakobinų diktatūros metais. Dramos centre – dviejų Prancūzijos revoliucijos lyderių likimai: Dantono nuopuolis ir sąmokslo prieš Robespjerą užuomazgos.

„Dantono bylos“ režisierius J. Klata apie šią pjesę yra pasakęs: „Tai tekstas, atsiveriantis prieš bet kokią realybę. Net jei būtume kur nors Čilėje, vietinė publika spektaklyje neabejotinai rastų tai, kas jiems artima ir puikiai pažįstama. Tekstas pasiūlo du būdus, kaip žvelgti į socialinį gyvenimą, dvi skirtingas pasaulėžiūras: vieną, galbūt, sumanią ir racionalią, kitą – idealistinę ir gražią, tačiau neišvengiamai pasibaigiančią teroru. Tai Dantono ir Robespjero pasirinkti keliai, modeliai, kuriuos galime pritaikyti visoms visuomenėms, išgyvenančioms staigius socialinius ir politinius pokyčius. „Dantono byloje“ kalbama apie tai, kas lieka iš revoliucijos po kelerių metų, kai galiausiai paaiškėja, jog revoliucija niekada iš tiesių nesibaigia. Jau lyg ir norėtume sustoti, pradėti gyventi, tačiau vis jaučiame tą nenumaldomą troškimą ką nors keisti. Taip ir Dantonas norėtų susitaikyti su esama padėtimi, tačiau Robespjeras – ne. Štai ir kyla konfliktas.

Publikos pamėgtoje, teatro kritikos pripažinimo susilaukusioje ir daugybę apdovanojimų pelniusioje J. Klatos „Dantono byloje“ manipuliuojama keliais kontekstiniais lygmenimis, žaidžiama realybę deformuojančio grotesko priemonėmis, ant politinių debatų pakylos iškeliančiomis burleskos artistus primenančius personažus.

Jano Klatos teatras dažniausiai siekia iššaukti kraštutinius jausmus, įžeisti ir provokuoti. Tačiau yra ir tokių spektaklių, kuriais režisierius akivaizdžiai atsisako kreipti publiką kokia nors viena linkme, nepateikia jokių tiesioginių komentarų, užuominų ar nuorodų į Lenkijos realybę. „Dantono byloje“, analizuodamas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos peripetijas, J. Klata mėgina rasti atsakymą į klausimą: „kas yra politika?“ Jis atidžiai seka idealisto virsmo teroristu procesą (Robespjero atvejis), herojaus tapsmą juokdariu, išdaviku ir, galiausiai, aplinkybių auka (Dantono istorija). Režisierius nepalaiko nei Žirondistų, nei Jakobinų pozicijos – juk galiausiai jie visi pralaimės. Nekuria jis ir istorinės dramos. Jam įdomesnė revoliucijos vieta šiandieniniame pop kultūros apsiaustame pasaulyje. J. Klata klausia: „Kodėl mums vis dar reikalinga svajonė apie revoliuciją, terorą, didžiuosius pokyčius? Ką su šiuo mitu galima nuveikti šiandien?“

Klausimas norintiems laimėti kvietimą 2 asmenim:
Kokį garsų paveikslą imituoja spektaklio herojus Robespjeras pirmojoje „Dantono bylos” scenoje (scenos foto – teksto pradžioje)? Teisingus arba išradingus atsakymus adresu teatras[@]g-taskas.lt siųskite iki spalio 21 d. (trečiadienio) 23.59, o ryte ieškokit ar jūs esate tas laimingasis.

p.s. jeigu sėkme netikit, bilietais prekiauja

fb-share-icon

7 komentarai apie “Laimėk bilietą į Sirenų spektaklį „Dantono byla” (Rež. Jan Klata).

  1. 99% dalyvavusiųjų negali klysti – teisingas atsakymas yra:
    Marato mirtis / The Death of Marat / La Mort de Marat. Autorius Jacques-Louis David.

    O prizas atitenka Daliai, rašiusiai iš d.valkiunaite@… Ačiū visiems, kurie buvot teisūs.

  2. jei atvirai, galvojau, kad bus blogiau.. Ne del pačio režisieriaus, bet dėl pasirinkto kūrinio tematikos. Režisūriniu aspektu aš užskaityčiau šį darbą, dar nebloga muzika ir kai kurie vizualiniai sprendimai. Toks truputį koršunoviškas jis man pasirodė ;)
    kaip tau?

  3. na, blogiau tikrai nesugebejau tiketis – tai virsijo mano blogumo lukescius :) hm, korsunoviska? nemaciau pro kur. tarkim, butaforiju kiek per daug, bet cia juk gigantiskas spektaklis su gigantiska tema. muzika – sorry, man nepakeliui su mokyklos diskotekomis (na ir kas, kad dainose yra zodis „revolution”?), ypac kai yra pigiai sokama pagal ja. nebuvau pasiruoses ir komedijai, tad cia vel prasilenkiau su lukesciais. kadangi nemoku lenku k., tai, aisku, trukde pilnai vartoti visa regini, tuo labiau, kad turinys man pasirode idomesnis is istorines puses. is mano, kaip ziurovo, puses banalu, jog prisimenu tik vargso demuleno toki flegmatiska kriokima („a-ha… aaaaa-ha”), na, gal dar sekso scenas, kurios man pasirode taip pat ne sio laikmecio aktualumo. ai, beje, neislaukiau pabaigos, tai turbut negaliu kokybiskai vertint.

  4. Nu matai, Klata atseit pasiėmė šį kūrinį kaip priemonę painterpretuoti revoliucijos, kaip tokios savokos reikšmę šiandieniniame pop kultūros apsiaustame pasaulyje, tad aš supratau prie ko ta „diskotekinė” muzika. Del ištvirkavimo scenų, nu tai kokios jos buvo aktualios anuomet Prancūzijoje, tokios jos pat yra aktualios ir šnd. ir ne tik Prancūzijoje.
    Del scenografijos, tai ji šiek tiek priminė šiukšlyno milijonieriaus „rajonelius” :) Tačiau man patiko idėja su tais tamsoje žibančiais neoniniais apvadais. Tai tarsi aliuzija, stilistinė priemonė, kuri akimirksniu perkelia mus iš ano laikmečio į šiandienį naktinio miesto vaizdą.

    Aš ir laukiau pertraukos, kad galėčiau negrįžtamai išeiti :)) bet įsivažiavus supratau, kad gal ir gerai, kad nesulaukem tos pertraukos. Nes nebuvo čia taip blogai ;)

  5. nu matai, jurga, reiskia, ir tu, ir as pamatem kazkoki farsa, tik tu ji daugmaz pateisini, o man jis pasirode beviltiskas. kas is to, kad keletas detaliu buvo idomiu ar „sypt”. man labiausiai gaila to bendro ispudzio apie uzsienines sirenas, nes maciau tik sita, o i lupa negalesiu nueit – uzimta diena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.