LEN DEIGHTON „SS-GB“

Len Deighton „SS-GB“, arba apie knygą kaip krizės simptomą

 Mes kausimės paplūdimiuose, mes kausimės tūpimo takuose, mes kausimės laukuose ir gatvėse, mes kausimės kalnuose; mes niekada nepasiduosime“ – sakė W. Churchillis 1940 metais drąsindamas savo tautiečius britus, kurie susidūrė su nacių Vokietijos karine grėsme. Bet kas būtų, jeigu britai visgi pasiduotų? Atsakymą pateikia Leno Deightono alternatyvios istorijos romanas „SS-GB“.

L. Deightonas – vienas žymiausių anglų šnipų romanų rašytojų, parašęs virš dvidešimt knygų. Savo kūrinį „SS-GB“ autorius pradeda prisimindamas asmeninį pokalbį su Trečiojo Reicho karinės pramonės ministru A. Speeru. Jau vien ši tragikomiška scena, kai Speeras palygina savo autobiografiją su populiariosios psichologijos vadovėliu apie sekso klausimus, turėtų sudominti skaitytoją. Pats romanas perteikia anglų, pralaimėjusių Antrąjį pasaulinį karą, kasdienybę. Šalyje siaučia nepriteklius, gatvės išvagotos bombų kraterių, naciai įvedę komendanto valandą, o dalis britų pajėgų atsisako pripažinti kapituliaciją ir tęsia partizaninį karą. Tokiame nestabiliame pasaulyje skaitytojas supažindinamas su pagrindiniu knygos veikėju Douglas’u Archeriu – Skotland Jardo detektyvu, kurį už seklio talentą gerbia net naciai. Nors Archeris nepritaria jų primestai valdžiai, tačiau knygos pradžioje jis taip pat nesistengia jai priešintis, o veikėjo moralinę dilemą nustelbia prarasto ikikarinio stabilumo geismas. Tačiau vieną dieną jis iškviečiamas tirti bylą – neaiškiomios aplinkybėmis prabangiame bute nužudomas juodosios rinkos prekeivis. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik elinis kontrabandininkų ginčas, viskas ne taip paprasta.

Romanas „SS-GB“ yra pastišas, apjungiantis detektyvo, šnipų istorijos, nuotykių romano ir alternatyvios istorijos žanrus. Šis kūrinys primena mums, už ką mes mylime knygas, kadangi vaizduoja labai neįprastą ir neįtikėtiną pasaulį. Autorius kuria savo alternatyvią tikrovę, kurią įdomu stebėti: D. Britanijos Karalius įkalintas Londono Taueryje, nacių surengtame Londono taikos parade žygiuoja sovietų delegatai, o buvę Anglijos lordai tampa kontrabandininkų liokajais. Skaitant šią knygą atmintyje iškyla scenos iš kompiuterinio žaidimo „Wolfenstein: The New Order“, tokiomis pat vaizdžiomis priemonėmis pasakojantį apie nacių pergalę ir jų keistą pasaulį (kas gali būti keisčiau, nei vokiškieji Bytlai dainuojantys apie kosmoso užkariavimą…). Būtent originali kasdienybės butaforija yra romane vaizduojamo pasaulio atspirties taškas. Tačiau L. Deighton’as savo kūrinyje taip pat naudoja ir istorinius faktus, pavyzdžiui, atominės bombos sukūrimo istoriją, kuri tampa knygos siužeto centru (kaip tik britai yra tikrieji atominės bombos pradininkai). Taigi knygoje vaizduojamas pasaulis yra stiprioji šio kūrinio pusė, todėl neturėtų stebinti, kad BBC ėmėsi romano ekranizacijos. Tačiau taip pat būtina pripažinti, kad autorius tokiu turtingu pasauliu nesiekia perteikti kokios nors prasmingos minties, o pats romanas „SS–GB“ pasakoja pakankamai neimantrią detektyvinę istoriją, kurios pabaigą skaitytojas gali nesunkiai nuspėti. Išdavikas aiškus, blogiečiai laimės…

Ir visgi, nors ši knyga buvo išleista dar 1978 metais, neseniai ji vėl trumpam pasirodė Anglijos perkamiausių knygų topuose. Kodėl? Kai kurioms knygoms būdinga unikali savybė – jos prisimenamos sunkiausiais laikais. Po D. Trampo pergalės vėl išpopuliarėjo tolimais 1935 metais išleista Sinclairo Lewis’o politinė satyra „It Can’t Happen Here“, pasakojanti populistinio politiko siekį atkurti Amerikos didybę. Po 2008 metų ekonominės krizės viena iš perkamiausių knygų Vokietijoje buvo K. Marxo veikalas „Kapitalas“. O G. Orwello „1984-ieji“ ar Ayn Rand romanas „Atlas Shrugged“ linksniuojamas turbūt po kiekvieno politinio skandalo. Knygą „SS-GB“ taip pat galima vertinti kaip į tam tikrą krizės simptomą – ji vėl išpopuliarėjo kaip tik po Brexit referendumo, kai anglai nusprendė palikti Europos Sąjungą. Tačiau sunku duoti nedviprasmišką atsakymą, ko skaitytojai ieškojo šiame kūrinyje. Gal knygos populiarumą paskatino atgimę nacionalistiniai jausmai, todėl romane primestas nacių jungas tapo būtent europinės bendrijos simboliu. O gal romane vaizduojama kasdienio gyvenimo suirutė ne tik prikėlė kolektyvinius pokario prisiminimus, kai D. Britanijos gyventojai gyveno blogiau nei karo metais, bet ir atskleidė ateities baimę. Kaip dažniausiai ir būna, kiekvinas skaitytojas ieško savo atsakymo.

Nors knygoje „SS-GB“ sukurtas pasaulis smarkiai lenkia jos perteikiamą mintį, tai neblogas alternatyvios istorijos romanas, kuriuo yra žaidžiamas pakankamai įdomus vaizduotės žaidimas. Taip atsitiko, kad knyga vėl tapo populiari svarbiu D. Britanijai istoriniu momentu ir ji gerai atskleidžia, kokie gyvenimiški klausimai žmonėms rūpi. Tai tik dar viena priežastis perskaityti šį romaną.

Apžvalgos autorius Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *