LEON SOMOV & JAZZU – ISTORIJOS [2015]

prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi

Neslėpsiu, laukiau iš Leon Somov & Jazzu (ne, vis dar nežinau, kaip ištarti tas dvi zz) išskirtinai lietuviško albumo. Nes pagal „Mano” (Am-Boy remiksą) buvo egoistiškai šokama ne kartą (o viskas manooo), po to – romantiški, mintinai deklamuojami „Muzika Tu” ir „Tik Pasilik” iš „Updated” rodė, jog duetas gali būti nauju vėjeliu lietuviškos eilėdaros padangėje. Iš esmės jis tokiu ir tapo, tačiau pastaruoju metu ėmė pūsti ne į tą pusę. O to priežastis, matyt, bus Leono daugiadarbystė: Monikos Linkytės šefavimas, Eduardo Gimenez’o albumas „Viento”, bendri reikalai su Vidu Bareikiu, Freaks On Floor albumo „Life” prodiusavimas, o kur dar visokie featurinimai, tad ne nuostabu, kad Leono ir Jazzu asmeninės „Istorijos” stokoja ypatingumo ir brandos.

Jeigu Justės kūrybą apie viską ir apie nieką dar galima suprasti ir vertinti daugiau mažiau palankiai, tai muzikinė albumo dalis nuvylė visiškai – ne tik dėl primityvių, neįdomių ir jau besikartojančių Leono muzikinių sprendimų, bet ir dėl baisaus nuotaikų, stilių, temų, kontrastuojančių elektroninių instrumentų kratinio. Tai lengvas svajingas synthpop, tai bandymas prisiliesti prie styginių orkestro, tai psichodeliniai eksperimentiniai liūnai, tai paaugliškas lengvumas cha cha cha cha, tai duoklė dainų dainelei pagal Kuprevičiaus muziką…

Žodžiu, jokio vientisumo. Tiesiog – viskas lietuviškai. Bet vien vienos kalbos albumui tvirtai suklijuoti nepakanka. Žinoma, šiandien, skaitmenos amžiuje, muzikos albumo formatas iš lėto miršta, ir klausytojas gali susirinkti savo jėgagrojus, o visą kitą tiesiog užmiršti.

Darau ir aš taip su šiomis „Istorijomis”. Keletas delete ir lieka: jau visur nugrota, bet po metų kelių vėl sueisianti „Ką tu su manim darai?”; panašiu banaliu receptu iškepta, tik dar neperklausyta iki koktumo „Nieko apie mus”; pasilieku ir dar „Lees and seas” pasigestą „Tylą”, nors šita aranžuotė vaje kokia nekabinanti – akustinė versija geba įlįsti daug giliau; Janinos Degutytės eilės „Rudens naktis sustojo” yra gražios ir be muzikos, o su kanklėmis apnuogintu Justės vokalu skamba dar stipriau. 4 iš 12.

Visa kita telieka užmarštyje. Istorijose. Net ir tas faktas, jog prieš albumo pristatymą Valdovų rūmuose buvo aiškiai pasakyta, jog „Istorijas” bus galima įsigyti tik renginio metu. Pamirškim ir tai.

 

fb-share-icon

3 komentarai apie “LEON SOMOV & JAZZU – ISTORIJOS [2015]

  1. Melodija ir ritmas labai, jau labai panaši į Monikos Linkytės – Po dangum. Pirmą kart pasileidua pkalausyti „Nieko apie mus”, na ir pradžia visiškai tas pats, kaip ir „Po dangum”, gal tik keli instrumentai skiriasi. Borring, o Leonas kažkada gi buvo muzikos vunderkindas pimame albume su Jazzu, atrodė kažkas wau naujo ant Lietuvos muzikos padangės. level down.

    1. pritariu dėl panašumo į Linkytę. Dabar kai Somovas abiem kuria muziką, tai išgirdus Linkytės „Po dangum”, sunkiai atskyriau nuo Jazzu. Stiliumi, oranžuotėmis – labai panašiai skamba abi minėtos dainos.

  2. SOSTINĖS DIENOSE – „pribloškiančio“ vienodumo pasirodymas. Nei kiek nekyla koncerto kreivė taip banaliai būgnams mušant vienodus ritmus…
    Nors anksčiau, kai koncertavo be tokios sudėties grupės, žiūrėjosi ir klausėsi blogiau, tačiau atsibodus koncertui imi galvoti, kiek čia to lygio ir kiek žiniasklaidos „išsukimo“…

    Jazzu – vienintelė iš 5-ių DIENŲ gala koncertų, kur buvo plepama. Visi kiti „ėmėm publiką be kalbelių“….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.