LINKĖJIMAI PRIEŠ PABAIGĄ ir PO

Feliz Navidad, žmonija.

Vėliau gali nebebūti progos, nes akivaizdu, kad pasaulis eina į pabaigą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kas susilaiko nuo mokesčių mokėjimo, kas nuo kalėdinių dovanėlių paieškos, kas ruošia atsargas asmeniniuose bunkeriuose, kas paslapčia ruošiasi vestuvėms (čia rimtas bajeris)… Kiek gi čia beliko. Reikia naudotis paskutiniais šansais.

Neslėpsiu, ir pats jau ieškojau bilietų į Naująją Zelandiją, bet radosi kas pasukiojo pirštą prie smilkinio ir paprotino, jog trenkiuosi ne į tą pasaulio pusę – jei ne į Haulendo salą, tai bent jau link Honolulu verta pasiduoti, ten dar dainos skambės ir kokteiliai liesis, kai visur kitur jau bus afterworld‘as arba po jo.

Tad nelabai yra ko bepalinkėti. Nebent, tsakant, tu gyvendamas džiaukis. Kol dar gyveni. Kol dar turi laiką, kurį reiktų išnaudoti racionaliai. O kas gali būti racionaliau ir mieliau už laiką sau, už kvailystes, kuriomis tą laiką žudom?

Taigi, [EXPAND asmeninis kvailysčių sąrašas jau paruoštas.] Idėjų bado nesijautė ir tos kelios pakringeliuotos eilutės atrodo visai masinančiai, bet dėl visa ko pasitikrinau, ar ko nevertėtų pridėti pagal Mamontovo priešmirtinius geidulius. Dėjau minusiukus prie šilumos, meilės rankų ir aistros – Honolulu lyg nesišviečia, Tailandas  taip pat, teks tenkintis šiltomis meilės akimis, prie kurių prirašiau „skype”. Su metų laikais ir gelmėmis taip pat nekažkas išdegs. Dėl visa ko paraizgiau „Impuls?” Baltas patalas prie prognozuojamų minus trisdešimt netraukia. Nugriuvus gali būt sudėtinga pakilti. Ir taip paskutinėmis dienomis tik žiūrėk, kad kojos neišsisuktum. To dar betrūko prieš pasaulio galą. Brrr… tiesa, vos nepamiršau – reikia iki galo atsukt visus radiatorius.

Einam toliau: su artimiausiųjų akimis jau išspręsta, prie draugų ir dainų – na, nebus iš manęs dainorėlis, nebus – pažymėjau „facebook” ir „cd”. Vaje, kuriuos kompaktus dar reikia atsirinkti? O dar reikia rasti tarpelį ir įterpti tą muziką į galo sutiktuvių grafiką.

Galop nusprendžiau, jog muzika gali groti ir miegant. Kiek to miego tokiomis aplinkybėmis.

Su knygomis jau susitaikiau – pradėtosios pabaigtos, naujų nepradėsiu, tai galva neskaudės. Su maistu apsispręsta – bus daug pačių pavojingiausių sveikatai ir skaniausių gomuriui čipsų „San Diego” ir daug alaus. Antroji pusė pažadėjo neprieštarauti. Ups. Antroji pusė! Ko tai ji sąraše nefiguruoja? Aaa, prisiminiau – gi ji tądien renkasi su kažkokiomis fėjomis, mūzomis ir rabinais į apokalipsinį vakarėlį. Blem, kad tik nepriburtų ko nereikia. 

Taigi, laikas pradėti įgyvendinti programą, kurioje pagrindinis koncertas – „Daktaro Hauso” cielas aštuntasis paskutinis sezonas. Viskas jau apskaičiuota ir, jei užkandžių nepritrūks, pabaiga atsliūkins maloniai ir netikėtai. Iš nekantrumo ir džiaugsmo norisi rankas trinti.[/EXPAND]

Kas dar? Su G. skaitytojais ir rašytojais atsilabinu jau dabar: atia, brangieji, nuotykis buvo to vertas.

Jei ūpu neužkrėčiau ir džiaugsmo maža, o apokalipsė tebespaudžia smegenis, siūlau trumpesnį receptuką, jau išbandytą prieš 2000-uosius: filmą „Paskutinė naktis” (Last Night, 1998), apie tai, kaip viskas bus iš tikro baisu, klaiku, juokinga ir neišvengiama. Matę patvirtino, jog laukti pabaigos tapo daug lengviau. Ir, žinoma, šitą labai garsiai ir labai daug kartų iš eilės:

httpv://youtu.be/Z0GFRcFm-aY

O jei laiko dar liks, imkitės savų receptų, kuriais, jei negaila, pasidalinkite.

ps. Žinoma, jeigu, tfu tfu tfu, pabaiga neateis, mes dar pakontaktuosim.

UPD: Majai pasikiaulino. Greitos pabaigos nebuvo. Kam džiaugsmas dėl papildomo laiko, kam liūdesys dėl ilgesnės Žemės agonijos. O dar Pelėdos ant nosies. Vienžo, šventės ir stresas vienu metu.

Visą tai ištverti kaip visada mums padeda g taškai. Linkiu surasti jų kuo daugiau.

fb-share-icon

8 komentarai apie “LINKĖJIMAI PRIEŠ PABAIGĄ ir PO

  1. Last Night tikrai geras? Pagal aprašus norėjau griebtis, bet po trailerio noras prigeso.

    1. O tai ką ten iš treilerio gali suvokti. Gi ten toks „before’ų” stiliaus reikalas, kur daugiau kalbų nei darbų.

  2. jei jau taip, reiktu šnd susiveikt kur skanaus karšto vyno termosą ir pabaigt perskaityt Agatos Kristi „Dešimt negriukų”, nes taip ir liksiu nesužinojus kas vagia negriukus.. O jei iki vidurnakčio dar liks kažkiek laiko, eisiu į lauką nučiuožti keletą kartų nuo šalia namų esančio kalniuko, „pasiskolintom” iš kaimynų vaikų rogutėmis. vis tiek jau nebesvarbu ką kaimynai pro langus pamatys ir tuo labiau – ką pasakys.. :))
    Visa kita ne taip jau svarbu, jei ir šiaip gyvenimą gyvenai pilna koja ;)

    p.s. Pauliuk, o tavo namų kino centre kokia šnd programa? :))

    1. Tai va ir galvoju griebt tą „Last Night” – kada gi daugiau? :))) Beje, laiko turi minimum iki aštuonių ryto – pas juos rytdiena prasidės, kai pas mus bus jau aštuonios ryto. Uch, nu tokiu laiku dar galiu sau leist atsikelt…

  3. aš ir nemačiau „Last Night”, bet jei ši naktis ir šiaip prognozuojama LAST NIGHT, tai kam ir bežiūrėt? :))) O jei rimtai, pas mane irgi toookios dienos šiuo metu, kai galvoji, kad jei turi dar naktį prieš akis darbams atlikti, tai turi dar LABAI DAUG laiko :)) Nepaisant to, Agatos negriukus vis tiek šiandien sau pasižadėjau baigti ;)

    1. Pas tave suprantu, pas mane viskas pasikeitė – jokių parkių :) Tai jau kai baigsis tavo toookios dienos, tai nepasididžiuokit kokio iš anksto aptarto namų kino užsukt pažiūrėti :)

  4. mielai, kokį sausį.. ;) Žinoma jei šiąnakt neužsilenksim :)) O jei visgi.. tai skaistykloje papasakosi apie Niujorkus ir savo pagaliau atrastą ramybę :))

    1. Atrastą ramybę? :) Nu čia tu man galėsi papasakot, ką čia turi omeny :) Nebent čia apie tai, kad kai nedirbi ofise, tai viskas kiek paprasčiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.