LIU CIXIN „Trijų kūnų problema“

Tai, ką matau pastaruoju metu, žadina nusivylimą žmonija. Žmonių visuomenė pati neįstengs pasikeisti, mums reikia įsikišimo iš išorės.

Kinijos mokslinės fantastikos rašytojas Liu Cixin sukūrė fantastišką reiškinį – jo romanas „Trijų kūnų problema“ buvo pirmasis Azijos rašytojo kūrinys, įvertintas Hugo apdovanojimu ir Nebula nominacija. Galima sakyti išdaužė ilgai uždarytas duris, už kurių, kaip ir galima buvo tikėtis, slypi ne vienas literatūrinis atradimas. Žinoma, to, matyt, nebūtų buvę be kito rašytojo ir vertėjo, Ken Liu, kuris 2014-aisiais išvertė „Trijų kūnų problemą“ į anglų kalbą ir atkreipė visų sci-fi fanų dėmesį. Be minėtųjų romanas buvo nominuotas Locus, John W. Campbell ir Prometheus apdovanojimams. Ir pagaliau „kitų knygų“ bei vertėjo-rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto, dėka galime šią knygą skaityti lietuviškai.

Romanas pradedamas Kinijoje 1967-aisiais vykstančia Kultūrine revoliucija, kuri skaitytoją įsūdo į šalį apėmusią beprotybę, primenančią distopinę atmosferą iš „1984“. Žinant Kinijos istoriją, nesunku patikėti skaitomomis scenomis, kurių absurdiškas ideologinis pagrindas sugriovė ne vieną gyvenimą, ne vieną pasiuntė į kapus, bet tai nepadėjo sustabdyti sveiko proto ir mokslo nepaisančios raudongvardietiškos mašinos. Sunku patikėti, kad Kinijos cenzūra leido tokiai siužetinei linijai išvysti dienos šviesą. Gal ir nebūtų leidusi, jeigu Cixinas kiniškoje versijoje tų scenų nebūtų „paslėpęs“ kūrinio viduryje. O kol romano gatvėse ir galvose verda antimoksliškoji revoliucija, Kinijos mokslininkai, prižiūrimi kariškių, siųsdami į kosmosą signalus, vykdo nežemiškų civilizacijų paiešką. Signalą pagauna nežemiška rasė, kuri niekaip neišsprendžia jų pasaulį grasinančios sunaikinti „trijų kūnų problemos“, todėl daug nesvarstę ateiviai nusprendžia vyktį į Žemę. Tik jų ketinimai nėra geranoriški…

Maždaug toks, apie pirmąjį žmonijos kontaktą su svetima civilizacija, siužetas laukia skaitytojo. Rašau „maždaug“, nes ta svetima civilizacija per visą knygą iki mūsų neatskriejo, vyko tik nuotolinis kontaktas, pasiruošimas priimtuvėms, kuris per daugybę laukimo metų virsta kultu, tikėjimu, religija, kurioje kaip visose religijose netrūksta mistikos, pramanų, atsivertimų, išprotėjimų, atvedančių iki savižudybės ir galop pradinės idėjos, turėjančios gal ir teigiamą siekį, išsigimu.

Netikėčiausias Žemės-Trisoliario sąjūdžio aspektas buvo tai, kad tiek daug žmonių prarado pasitikėjimą Žemės civilizacija, nekentė jos, buvo pasiryžę išduoti savo rūšį ir net puoselėjo viltį sunaikinti žmoniją, įskaitant save ir savo vaikus.

Cixinas tikrai vertas visų gautų pagyrų. Nors galima jį vadinti Arthuro Clarke’o sekėju (skaitydamas ne kartą prisiminiau šiojo „Vaikystės pabaigą“ ir „Ramos“ seriją), labai norint galima atrasti čia ir minėtojo Orwello ar brolių Strugackių nerimą dėl dabarties ir ateities, Orson’o Scott’o Card’o „Enderio žaidime“ ar Sergejaus Lukjanenkos „Atspindžių labirinte“ naudotą kompiuterinės realybės pasaulį, Michaelo Crichtono technotrilerio bruožų.

Visi duomenys patvirtina vienintelę išvadą: fizikos niekad nebuvo ir nebus.

Kaip dėl fantastiškosios dalies? Tai gryniausia aukščiausio lygio sci-fi. Be jokios fantasy (nors buvau tikras, kad herojaus akyse matomas laikmatis taip ir liks moksliškai nepagrįstas, visgi Cixinas susitvarkė ir su tuo). Tie, kurie mėgsta tokią dokumentiką kaip „Through the Wormhole“ (liet. „Didžiosios Visatos paslaptys“) ar tiesiog domisi naujausiais mokslo atradimais, apie daug knygos idėjų bus girdėję. SETI, stygų teorija, devyni ar vienuolika pasaulio matmenų, protono išskleidimas į du matmenis, CERN (ne)sėkmingus bandymus atrasti naujų subatominių dalelių ir t.t. Dauguma tų atradimų egzistuoja tik teoriniame lygmenyje, be praktinio pagrindimo, nes šiandienos moksliniai metodai nepajėgūs tų idėjų nei patvirtinti, nei paneigti. Bet rimti mokslininkai rimtais veidais pasakoja apie mintis iš serijos, kas būtų, jeigu būtų. Cixinas (nereikia pamiršti, kad jis tai padarė 2006-2008-aisiais, kada buvo rašoma knyga, o 2014-aisiais pasirodė tik angliškoji knygos versija) su „Trijų kūnų problema“ taip pat rimtai gali pretenduoti į novatoriškųjų mokslininkų gretas, galima teigti, kad teoriškai parodydamas, kaip šiuolaikinė fizika gali suvaidinti lemiamą vaidmenį žmonijos kontakte su nežemiška civilizacija, jis net lengvai pasijuokia iš visų teorinės fizikos filosofuotojų.

„Trijų kūnų problemos“ teigiamą įvertinimą galima pagrįsti ir tuo, kad narpliojamos temos kasdien darosi vis aktualesnės, o tekste galima įžvelgti ne vieną alegoriją, susijusią su prieštaringai vertinamais ekologiniais teroristais, religiniais ekstremistais, žodžio laisve, cenzūra, gamtosauga, klimato atšilimu, kurį sukėlusi žmonija veja į pražūtį visą planetą.

Knygos lietuviškasis leidimas, nežiūrint to, kad verstas iš anglų, o ne kinų kalbos, man patiko: kalba sklandi, tolygi, sakiniai suprantami (o pasimesti tarp mokslinių niuansų tikrai buvo nesunku), akivaizdu, kad į leidimą pažiūrėta atsakingai – pakviesti net du konsultantai (Balys Astrauskas, konsultavęs dėl Kinijos istorijos terminų, ir Adomas Rutkauskas – dėl mokslinių niuansų). Tik nepatinka tos blizgančios sidabru ant viršelio raidės – jos labai imlios nusitrynimui.

„Trijų kūnų problema“ – daugiakampė, sluoksniuota, vietomis fragmentiška knyga, o tuos fragmentus nėra lengva suklijuoti į vienį, nėra lengva atpasakoti, bet ir nesinori atimti malonumo neskaičiusiems (kaip tik rekomenduočiau skaityti be jokių išankstinių nuostatų, lūkesčių ir susipažinimo su kitų įspūdžiais). Paskutiniai puslapiai viską „suklijuoja“, sudėlioja į vietas, visos keistenybės lieka pagrįstos ir užvertęs paskutinįjį puslapį lieki netekęs amo, kaip autorius meistriškai viską susuko, kaip genialiai sužaidė naujausiais mokslo atradimais, kiek temų aprėpė, ir nori, kaip ir kinai, neleidę šiai istorijai po vienos knygos padėti taško, kuo greičiau imti tęsinį („Trijų kūnų problema“ yra trilogijos „Žemės praeities atminimui“ pirmoji dalis). Žodžiu, būtina knyga fantastikos gerbėjams ir visiems, stokojantiems fantazijos bei supratimo, kokia didžiulė gali būti mokslo galia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.