Kai mes, keli snobai melomanai, susirenkam į vieną krūvą, šitokią muziką paprastai priskiriame prie „verkiančių užsidepresavusių mergaičių”, kurioms ir skirti tokie įrašai. Tokiame požiūryje nieko nevaidina faktas, kad „verkia” berniukas. Į šių verksnių gretas puikiai įsipaišo verksnys Ari Picker ir jo į priekį vedamas kolektyvas „Lost In The Trees”, šiemet išleidęs naują ilgagrojį „Past Life”.
Kaip albumo pavadinimas sufleruoja – nieko ypatingai naujo grupės skambesyje neįvyko. Kaip ir prieš tai buvusiame „A Church That Fits Our Needs“, naujajame įraše dominuoja klasikinių muzikos atplaišų ir indie folk/rock sintezė. Ario falsetas toks pats užsiparinęs ir varantis į ašaras, tekstai vis dar apie angeliukus, šviesą tunelio gale ir kitus neapčiuopiamus pirštais dalykus. Kolektyvas leido savo trigrašį įkišt ir ausiai iš pašalies – prodiuseris Nicolas Vernhes (Fischerspooner, Deerhunter) leido sau padaryti lengvų muzikinių potėpių, kurie „Lost In The Trees” kiek supopsino, bet, ačiū mūzoms, „Past Life” nepavertė į netinkamą kamerinei aplinkai.
Taigi, turime tyrai gražų, vientisą albumą, kuriame išrankiotosios razinos vadinasi šitaip: „Past Life” (snobai, nepykit, bet per šitą mano ašarų latakai neišlaikė)
httpv://www.youtube.com/watch?v=p7dT_rFnd1o
ir stipri choriniu pritarimu pagražinta „Daunting Friend”
httpv://www.youtube.com/watch?v=juL8nIgdexw
http://www.facebook.com/lostinthetrees
„A Church That Fits Our Needs” pradžioj užkabino, bet galiausiai ištryniau. šis, kitokio skambėsio, taip pat kol kas visai patinka, bet nuojauta sako, kad metų pabaigoj laukia tas pats likimas… beje, man kažkaip iškart užkliuvo paskutinis albumo gabalas „Upstairs” (https://www.youtube.com/watch?v=X1u4pif-204). Radiohead „House of Cards”, anyone? :)
na šis įrašas tikrai nepateks tarp metų best of, bet turi jis grožio, kuris mielai pastaruoju metu sukasi ausyse.