M83 „Saturdays = Youth” [EMI, 2008]

Ką besakytumėte, šis albumas yra nuostabus ir visiškai kitoks nei buvo iki šiol visi (visas) M83. Nebuvo jokių požymių, kad Anthony Gonzalez iš mirusiųjų miestų vaiduoklių kerų sulig aušra išsilaisvins ir taps kiekvieną šeštadienį jaunas. Aišku, tai tik lengva interpretacija prisidengiant M83 albumų pavadinimais. Nors gali interpretuoti kiek nori, paskutinis M83 darbas skamba kitaip nei ankstesnieji. Rakursas gana ryškus: vietoj naktinės blokinių namų zirzeliuojančio triukšmo  „Saturdays = Youth” girdime pavasariškos pievos vešėjimo garsus ir šilto vaikystės lietaus nuotaikas.

Tie patys M83 elektroniniai garsai, tik pagardinti nuostabiais moterų ir angeliškais vyrų vokalais, sumažintas white noiso lygis, daugiau popsiškumo aranžuotėse ir skambesyje dovanoja mums puikų ir vis dar energingą prancūziškos romantikos pilną pop albumą. Keista taip įvardinti muziką, bet čia ji yra tiesiog graži. Ypač pirma albumo pusė su savo piano įžangomis („You, Appearing“), 80-ųjų naujosios bangos synth/shoegaze mišiniu („We Own the Sky“ ) ir Sarah Brightman vokalo plonumu („Up!”, „Skin of the Night“) mane nukelia į tuos laikus, kai ant bangos sėdėjo Michel Cretu (ne, ne su Enigma, o be jos – su soliniu „Invisible Man ” ir kartu su Thiers išleistais „School’s Out ” bei „Belle Epoque”) ir, kai mano širdį džiugino S. Brightman popsiškasis „Fly“. Tiesiog M83 perteikia tą gyvenimo džiugesio magiją stipriau.Visiškas galvaskaudis aprašymui yra „Graveyard Girl”, kurios muzika ir tekstas prieštarauja vienas kitam. Vaikiškas balsas gyvai džiaugsmingos melodijos fone sako gotikiniams rokeriams būdingą tekstą: „Death is her Boyfriend/ She spits on Summers and smiles to the Night…“ ar „The cemetery is my home/I want to be a part of it/invisible, even to the night/I will read poetry to the stones/wonder if one day I become one of them“, ir aš negaliu tuo patikėti. Negalėjau patikėti ir netikėjau, kol neperskaičiau disko knygutėje dainų žodžių. Rodos dainuoja apie drugelius, bet kur tau – sirenos taip pat nedainavo apie gražius dalykus, o jūreiviai plaukė būriais. Mistika ausyse ir smegenyse.

Albumo pabaigoje grožis imamas slopinti jau pažįstamu dideliu kiekiu triukšmo, garso takeliams tinkamomis kompozicijomis („Highway of Endless Dreams“, „Too Late“, „Dark Moves of Love“) ir pasibjaurėjimui paliekama ambientinė „Midnight Souls Still Remain“ – labai tinkama lovai pasikloti nusidūkus per dieną, bet visiškai netinkama albumo klausymui „repeatu“.

Kaip ten bebūtų, šią vasarą, kaip ir prieš 250 metų Pietinio Vėjo Malūnėlio (M83) galaktika švies stipriai – aukštyn pakelkite giedrą naktį akis, ir platyn atverkite šiltą dieną ausis.

http://www.ilovem83.com/
http://www.myspace.com/m83

fb-share-icon

5 komentarai apie “M83 „Saturdays = Youth” [EMI, 2008]

  1. paradoksali situacija, tačiau ankstesnieji du grupės darbai buvo maži stebuklai, o po tokių, tiesiog „graži” muzika, deja, tampa nusivylimu. nors ji ir tikrai graži (gražiausia ten, kur dar šiek tiek girdisi ankstesnės kūrybos atgarsiai :) )

  2. kad jau parasei, off, tai perklausiau dar karta ir tegaliu konstatuoti, kad nepaisant mano meiles 2003-uju debiutui, kuri 2005-ais pradubliavo antrasis, trecias blynas labai geras. taip, man buvo sokas, kai PF isgirdau anonsuojamo albumo daina pries gerus keleta menesiu, buvo is dalies keista, kad stipriai nusisukta nuo to grazaus noise, taciau albumas superinis. dabar teks sprest, kieno treciasis geresnis metamorfozes prasme: m83 ar portishead? :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.