ir ką jums sako ši antraštė? man – beveik nieko. nebent išverstumėt į prancūzkalbę ir sakytumėt „oho, negi pagaliau?” būtent tokiu pavadinimu į muzikos pasaulį grįžta kažkada net Lietuvą pamaloninę (The) Cinematic Orchestra. „Ma Fleur” vadinasi jų, sakyčiau, 3-iasis normalus albumas (na, taip taip, lenkiant pirštus jau penktasis, bet), kuris oficialiai pasirodo.. dabar! (gegužės 7). kiek pavėlavęs į mamyčių šventę, jis nugulo mano ausyse dar porą savaičių prieš. labai jaudinuosi, tad pradėsiu iš naujos eilutės, ok?
ir ką jūs manote? šįkart mano gėlė skirta Jason Swinscoe, o ne mamai. ar būtų gražu parašyt, kad Jason jau po mano itin numylėto 2002-ųjų „Every Day” albumo persikraustė iš nindzėm aptekusio Londono į romantiškai plevėsišką Paryžių, kuriame ėmė rinkti instrumentalą naujajam albumui, stengdamasis ne išbaigti kūrinius, o kurti nuotaikas (patikrinkit, ar gerai išverčiau). žodžiu, galiausiai išgimdytas gyvenimiškas emocingas veikalas, kuriam talkinti pakviesti tokie balsai kaip Fontella Bass (na, sušukčiau Evoliu-u-u-šion, bet dabar naktis), stebuklingoji teta (ir jau, sako, mamytė) Lou Rhodes iš Avinėlio bei dar labai garsiai nelinksniuojamas pora metų už mane vyresnis jaunuolis, vardu Patrikas (hah, ne Wolf, bet Watson). vėl jaudinuosi.
kam skirsite savo gėles jūs?
Patrikui? jaunuolis jau atidarančioje gėlių skrynią spynoje “To Build a Home” įkrėtęs švelnumo tokiu balseliu, jog virtualiai nubėgau tikrint, ar tik prie albumo neprisidėjęs patsai mūsuose jau perlinksniuotas Antony Hegarty. bet ne, ačiūdie, yra mirakulinių tembrų ir be jo. tai Patrikui? kanadietis dainoje, kaip trumpas aidas pirmajai besivadinančioje “That Home”, paskandintoje lyriškuose black&white fortepijono klavišuose, violončelės stygose ir “fone” dar kartą leidžia pasidžiaugt savo tirpdančia sniegą gerkle. beletristika, sakysite. ot ir ne. Patrikas turi ką pasakyt ir albumo kontekste nederamai pavadintoje “Music Box”. tokia lyg ir paprasta kompozicija, kurioje vietos užtenka ir mamytei Lu.
žiedelį Lu? be muzikinėje dėžutėje truputį apie šaltį dainuojanti gurmaniškiau atsiskleidžia uždarančioje dainoje “Time and Space”, kuri netikėtai, tačiau labai gražiai pabėga nuo Patriko aido. Mamytės Lu vokalas čia jau nebesumaišomas su niekuo; motiniškai šiltas ir migdantis kartu su simfoniškai lopšiniškais skambaliukais.
stiprinančios arbatos iš džiovintų lauko gėlių Fontelai? nejuokauju – rašo, kad ji nejuokingai beserganti. tiesą pasakius, jos giesmės paklausyt galite jau antroje albumo dainoje “Familiar Ground”, kuri po netikėtai ne-tokios-sinematiškos pirmosios yra itin sietina ausiai su “Every Day”. užtikrintas Fontelos balso bangavimas irgi nuramina – Jason Swinscoe niekur toli neišprotėjo. yra ir dar viena kompozicija (“Breathe”), kuriai teta Bass padovanoja savo nesupainiojamai spalvotą skambesį.
vėlgi – kam įteiksite puokštę? skaičiuoju: 6 dainos padabintos vokalais, likusios penkios (tokios pat geros) Jason Swinscoe muzika išreikštais jausmais.
manau, jog nesvarbu, kuriam kambary bus pamerkta mano gėlė. tik lengviau atsidust galėsiu – savąją įteikiau jums. labanakt.
p.s. tik paskutiniu metu radau, bet teksto draskyt nebenoriu: http://www.youtube.com/watch?v=dhHKfSFGdUI
Kol kas is albumo kaip rekomendacija girdejau tik ta svaiginancia Patrick Watson „To build a home”, dar jei neklystu 3 kuriniu samplus is sito albumo galima isgirsti per: http://www.myspace.com/thecinematicorchestras
tik ten pvz. „to build” yra nukirsta tiek pradzios kelios sekundes tiek pabaigos geras gabalas, o kurinys tikrai grazus ir melodingas, vertas pilno klausymo… ir man arciau butu palyginimas su James Blunt arba Chris Martin vokaliniu skambesiu, anyways visi jie skandina liudnoj melancholijoj… po sio kurinio jau tikrai jautiesi nuginkluotai, dar toki tingu pirmadieni :)
na, watson balsu suabejojau tik akimirka, kai taip ypatingai suvibravo. veliau jis tikrai nebuvo a la antony, bet nu – reklama, manau, gera :)
dovanokit, kad nakti nepasirupinau jusu naktipieciais. bet jie tiks ir dabar turbut: http://www.sendspace.com/file/kcnpr9
gero klausymo [pirmakart perklauses labai nusivyliau, tad beware].
aisku „every day” taip paprastai neperspjausi. o gal net ir nepaprastai nebeperspjausi… bet naujas albumas irgi pakankamai geras. bent jau ash pagal geruma statyciau ji i antra vieta ju diskografijoje. ir, beje, mano ziniomis jis prekybon isejo kovo 26 d…
gali but. bet juos leidzia nindzes, pas kuriuos parasyta, kad oficijalei geguzes 7. nu bet :)