MARIJONAS MIKUTAVIČIUS – Baigėme mokyklą [Promostar, 2008]

coverisBe didelių reklaminių išsišokimų, kaip šiandien madinga Lietuvėlėje, naujasis Marijono Mikutavičiaus albumas „Baigėme mokyklą“ atgulė mano grotuve, ir jau kelios dienos nenori iš ten pasitraukti.
Po „Pasveikinkim vieni kitus“ (2004) praėjo 3 metai ir, tiesą sakant, nesitikėjau, kad, paleidęs „Mano didžiausią žuvį“, eksgeidžiamiausias jaunikis išspaus visą albumą: gi prieš tai minėtą albumą-rinkinį lipdė ne vienerius metus. O dabar, še tau naują darbą, kuriame girdėta tik viena daina!

Paėmus produktą į rankas, visų pirma, stebina keistai kičinis albumo viršelis, nugarėlė ir vidinis dizainas: pamėkliško mutanto veidas, nuoga gulinti moteris, šaržuota ilgakojė, laiptinę plaunanti senė, nešaržuota nuoga ilgakojė, štrichinis svajotojos portretas, hiperbolizuotas steroidinis kultūristas, džekiliškas latras, maskaradiniai cirko artistai ir, galiausiai, nugarėlėje – pamišėliškai pinčiukiškas, su gitara rankose, pats Marijonas. Kaip visa tai susiję su albumo dainomis, matyt, vien dailininkas Andrius Zakšauskas gali pasakyti, o pačiam Marijonui tai, atrodo, mažiausiai rūpi.

Mikutavičius baigė albumų kepimo pamokas: sudėjo viską, ką turi, o, kad neatrodytų per mažai, primetė, CD pavidalu dar neskelbtą duetą su Aiste Smilgevičiūte, „Sugrįžimą“ iš roko operos „Jūratė ir Kąstytis“; va, ir turim dešimt dainų, kurias galima parduoti, bet, neskaitant šitų niuansų, Marijonas vis dar lieka vienu iš geriausių lietuviškų tekstų apie meilės subtilybes ir šiandienines realijas kūrėjų. Marijono tekstai įtinka liaudžiai, nes jie daugiau ar mažiau buitiniai ir nereikalaujantys pernelyg plačios vaizduotės: meilė slepiasi ne tik žvaigždėse ar danguje, o – žuvyje ir įvartyje („Mano didžiausia žuvis“,- įsivaizduoju, kaip juokingai atrodytų aktorius Mamontovas pristatantis tokią dainą); tekstai pasakoja ne tik apie drugelius, bet ir apie mokyklos baigimą („Baigėme mokyklą“) ar ateinančio vykendo džiaugsmus („Savaitgalis ateina“).

Kadangi net prie septynerių kūrinių nagus prikišo Martynas Kuliavas, muzikiniu skambesiu ir nuotaika „Baigėme mokyklą“ labiau panašėja į tą, kurį Marijonas „prilaikė“ Bovy laikais: daugiau bliuzinio roko gitarų ir pianino, daugiau liūdesio, nerimo ir kasdienybės niūrumo; mažiau optimizmo, paaugliško valiūkiškumo ir šventiškos nuotaikos – veik nebeliko braziliškų karnavalinių motyvų ir pompastiško džiugesio, kokius girdėjome „Pasveikinkim vieni kitus“, „Bliamba, juk aš tave myliu“, „Jeigu tu nori“ ir kitose dainose (sakau „veik“, nes „Mano žemė“ vis dar pripildyta iškilmingos eisenos motyvų). Marijonas dabar skamba daug rimčiau ir brandžiau, tapo nebetinkamas linksmos pjankės dalyviams, kai įkaušus galėjai visa gerkle jam pritarti. „Baigėme mokyklą“ daugiau klausysime intymioj aplinkoj ir blaivia sąmone, nebent titulinė daina virs girtų abiturientų himnu; nelaimingos meilės ir gyvenimo kelio klausimus narpliojančios „Gal mums pakeliui“, „Dvylika savaičių sniego“ ir „Degančios rankos“ be perstojo suksis vienatvės skausmą nešančiųjų grotuvuose; visuomenės atstumtieji, linkę pažeisti moralines ir teisines normas, tie, kurie su juoda tamsa akyse ir akmeniu vietoj širdies, nuolat lūpomis kuždės „viską skauda, tik man širdies neskauda“.

Ironiška, bet prie gražiausios albumo dainos „Degančios rankos“, Marijonas prisidėjo mažiausiai: stebuklingos muzikos audinį išbūrė „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius, Nedos fleita, M. Kodžio akordeonas ir R. Stankevičiaus žodžiai, o, įpynus Marijono, pasakos sekėjo, balsą, gauname hipnotizuojantį užtaisą, kuris klausytoją paverčia dulke. Tebūsiu perdėm drastiškas, tačiau šita daina man atstoja visą Skylės „Povandeninių kronikų“ įdirbį ir grožį. Aišku, mano balsas nedaug reiškia, nes visi „mes juk esam tik dulkės dulkėtos…

P.s. Klausant albumo kilo klausimas, ar šias dainas Marijonas sukūrė prieš savo vestuves, ar po jų? Jei – prieš, tai, matyt, tuo pagarsėjusio užgėrimo periodu; jei – po, tai, galimas daiktas, neužilgo turėsime geidžiamiausią Lietuvos eksnašlį.

42 komentarai apie “MARIJONAS MIKUTAVIČIUS – Baigėme mokyklą [Promostar, 2008]

  1. Neinterpretuočiau dainų pagal tai kada kas buvo, yra ar bus. Nes dainos gimsta tada, kada jos gimsta.

    p.s. albumo neklausiau ir paklausysiu, jei jį kada kas atsineš paklausyti.

  2. jeigu kada dalyvautum aklam teste, nustebtum, koks esi glušas. jeigu reikia 320 – eiki į parduotuvę ir nusipirkt cd. keisti tie žmonės, kurie girdi ne ausimis, bet skaičiais.

  3. nenoriu uztart klaustuko, ar kazka, bet nepiktai priminsiu, kaip dar rodos visai nesenai ir tarp musu kildavo nepasitenkinimo bangos del dalinimosi prastesne mp3 kokybe. tai kas dabar atsitiko – pasikeitem atseit?

  4. Tai išimtinis atvejis, nes produkcija lietuviska, jeigu kas nepastebėjo, tai lietuviškos produkcijos ‘ripų’ iš vis esam nusprendę nepateikinėti, nebent nuorodomis, jei ji jau pateikta kituose tinklapiuose (kaip buvo su Skyle), arba kai turime autorių sutikimą.

  5. del lietuviskos muzikos tai taip. del to ir „nepiktai“. o bet ir apskritai pastebiu tendencija raukt su nuorodom, nes kur chromatics? kur magnetic fields?..

  6. chromatics yra ideta. o siaip viskas gi yra googlej , isskyrus marijona (kol kas)

  7. jo, chromatics yra. magnetic fields – juk irasas apie tai, kur galima nemokamai perklausyti albuma! nevarykit dievo i medi!!! :D ir bendrai.. jus ka, kas nors patys uploadinat tai, ka siulot atsisiust? as tai tik tai, ka randu kitu palikta internete.

  8. Ok, einu pirkti, bet offca, persistengimas tą dainušką nuvadinti geresne už visas „Povandenines kronikas“.

  9. maumaz, as ta dainušką bent jau niūniuoju, o „kronikų“ po keliasdešimt perklausimų sugebu įsidėmėti tik „moterį prikaltą prie olos“ ir tai ne į ritmą. Nors čia gal popsiškumo o ne vertingumo požymis. nežinau

  10. Ghmm, keista. Aš kronikų daug ką niūnuoju, ypač mėgstu rėkauti: „Liesk – tarp gyvybės ir mirties“, arba „Žalčio neužmazgysi!“ Bet šita daina gera, pritariu, tikrai :)

  11. Man albumas nepatiko, labai banalus ir šaltas. Tai tokia mano nuomonė.

  12. Na mano draugė visas Kronikas mintinai niūniuoja :) Ar virtuvėj, ar vonioj, ar pakeliui namo. Savaime suprantama ir aš pats viską mintinai jau žinau ir nė karto nepajutau, kad gana ar įkyrėjo. Dabar belieka ir Mikutavičiaus albumą įsigyti. Dėkui už susidomėjimą albumu sukėlusią recenziją.

  13. Recenzija nebloga, bet jau tas periodihskas bandymas paciupineti uzh uzhpakalio svetimuose baltiniuose tai labai erzina..
    Man neidomu ar tas dainas kure priesh ar po vestuviu..
    Tai zmogaus asmeninis reikalas.. nezhinau ash kaip pashaline skaitytoja likau izheista.. isivaizduoju kad tam, apie kuri rashoma, turi buti dar blogiau.. Tai man sugadino visa recenzija :(…
    Atmetus tai, tikrai norisi kuo greiciau nuspirkti ta CD…

  14. oi net juoks jama.. dabar reiks daryti tyrima kas nuo ko ka nupastino :D nes kai kurie sakiniai net nepasivarginti perrasyti (pvz. apie sugrizima i Bovy laikus) is kito galo..

  15. nu toks jis man suprantamas su visomis jo ir mano depresijomis:)

  16. offca, matau, kad tamstos aiškeriagystė itin pašlijus :)
    „Kaip visa tai susiję su albumo dainomis, matyt, vien dailininkas Andrius Zakšauskas gali pasakyti, o pačiam Marijonui tai, atrodo, mažiausiai rūpi“

    Tikrai nepaskysiu, kaip tai susije su albumo dainomis, kažkodėl nepasivarginau anų paklausyti. Atejo Marijonas, ir pats savarankiškai pasirinko, tai kas jam pačiam patiko.Albumo maketavime taipat nedalyvavau, todėl negaliu pasakyti, kaip ten kas sumaketuota, bet sprendžiant iš viršelio tai bilekaip.

    Todėl siūlau kitą sykį, kai pradėsite spelioti, pameginkit su kavos tirščiais, gal būt geriau pasiseks.
    Bėja, nemanau, kad post modernizmą deretų vadinti kiču, – menotyrininkai gali išjuokti, bet pastangos apibudinant „vaizdelį“ tikrai paliko ispūdėlį :)))

  17. Andriau Z., sorry, kad mano runos apgavo dėl piešinėlių pasirinkimo asmens. Vertinau juos tiktai albumo dainų plotmėje, o tai tikrai atrodo neskoninga ir ‘ne į temą’. Nesu meno istorijos/teorijos studentas, tai nevertinu, ar tavo kūriniai patenka į fluxus gretas, ar ne, bet kiču galima pavadinti bet kokios dailės srovės ‘vaizdelį’.

    Šiaip pagarba už ‘Aboriginal’ – norėčiau pamatyt tą padarą iki kojų :)

    Beje, ką tik užmačiau per tv3 MM albumo reklamą.

  18. Keista, kad toks protingas atlikėjas pasirinko tikrai netinkamą prie dainų konteksto vaizdą…

  19. Arunas, manyčiau, kad tai provokacija, arba nevykes darbų pateikimas, negaliu spręsti apie tai ko nemačiau, bet žiūrint į viršelį, tai vaizdelis tikrai nekoks.

    offca, tam ir daviau nuorodą, kad galėtum sulyginti tai kas albume ir kas originale. nesiginčysiu dėl pateikimo-nemačiau. Iš patirties žinau, kad gabių žmonių motivacijos labai dažnai būna paradoksalios ir nesupantamos.
    ps. šiuo metu pradedamas kūrti online žaidimas, tai pamatyti ‘Aboriginal’ iki kojų vilties yra, (po kokių 5 metų) :)

  20. Na, apžvalga, manyčiau nėra super vykusi, neskaičiau ankstesnių apžvalgininko darbų, nežinau, ar čia toks rašymo stilius, ar čia kas. Matoma tendencija pašiepti, įkišti savo nuomonę, trykšta subjektyvumas…

    Sėkmės rašant ateityje apžvalgas!

  21. nezinau,kaip buvo L’Amour bet Tamstoj „patyriau orgazma“ :) nesupraskit neteisingai :) tiesiog M.Mikutaviciaus muzika uzveze toliau realybes :)

  22. Mikutavičius dėl to nieko dėtas.

    Be to, kiek pamenu, jis serga už niemcus.

    Va, užeis ruseliai ant jų…

  23. ..siame cempionate turku labiau reik bijot :) :)
    ..nukrypom nuo temos :) tikrai, Mikutavicius cia niekuo detas :)

  24. :) geras klausimas :) reikia pagalvot :/ …nu,ziurint koki nors „taip arba ne“ kazkodel neveza :(

  25. nebutu jis besitampantis „poser’is“, puses auditorijos netektu, jei ne visos..

  26. ..nu, nedristu gincytis :)
    ..butent del tokio jo „ivaizdzio“ ilgai „nekilo ranka“ paklausyt „Baigeme mokykla“,bet kai paklausiau..
    pasiduodu.. :) muzika valdo! :)

Komentuoti: + Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.