MARIJONAS MIKUTAVIČIUS „Lengvas būdas mesti klausytis” [2014]

marijono-albumas-lengvas-budas-mesti-klausytis-547360f258cb5

Pradžiai galime grįžti į 2013-ųjų pabaigą: vyko reguliariais tampantys kalėdiniai Marijono pasirodymai Lietuvos arenose, pavadinti „Garsiai! Jautriai! Galingai!”. Kaip atmena pilkosios ląstelės ir patvirtina internetiniai archyvai jau tada buvo žadamas tokio paties pavadinimo albumas, bet vadybininkų pažadams nebuvo lemta išsipildyti (būtų nuostabu, jei kas dėl klaidinančios reklamos būtų pasibylinėjęs) ir dvylika mėnesių vėliau ant prekystalių atsirado „Lengvas būdas mesti klausytis”.

Turėtų būti kaip ir naujas albumas, bet sunku tai vadinti albumu. Čia turime tiesiog gerų dainų rinkinį, panašų į „Pasveikinkit vieni kitus”, kurį klausyti neperšokant per vieną kitą takelį labai sudėtinga. Na, niekaip nesuprantu, kodėl progines „Nebetyli sirgaliai” ir „Ar mylit ją jūs” reikėjo įkaišioti tarp naujų kompozicijų, o ne nukelti į disko pabaigą, kaip bonusus. Iš bendro gyvo roko fono iškrenta ir plastmasinio bumčiko padaras „Leidom pasileidom”.

Žodžiu, tokių, ardančių vientisumą ir pateisinančių albumo pavadinimą, gabalų albume netrūksta. Neįkvepia ir techninė disko pusė: aštuoni garso „masterintojai”, matyt, bendro tikslo neturėjo (ypač Gints Lundbergs, kurio darbo padarinys – nepagaunamai plaukiojantis Marijono vokalas); leidėjai taip pat nematė būtinumo į diską įrašyti tekstinės dainų informacijos,- pavadinimų, kas šiais laikais lyg esti įprastas dalykas.

Bet baigiu kabinėtis, nes laikas pasakyti, kad Marijonas kaip lietuviškų tekstų kūrėjas vis dar tebelieka viršūnėje – dainų tekstais tiek ir taip papasakoti geba retas lietuvaitis. Taip suprantamai, paprastai, kasdieniškai, poetiškai, įtikinamai, išgyventai, giliai. Ar tai būtų tekstas apie politiką, ar apie sudaužytą širdį, ar apie linksmybių metą, ar tai būtų kino filmui skirta dainelė, ar kažkelintuoju šalies ar sporto šakos himnu galinti tapti kompozicija. Marijonas visur geba viską pateikti populiariai ir su gilia mintimi. Nebanaliai. Todėl Marijono tekstai netrunka būti skanduojami trijų milijonų lūpose.

Mano lūpose iš „Lengvas būdas mesti klausytis” ilgam liks: asmeniškai labiausia „Drąsių nieks nežudo”

Bet jeigu mane tikrai pražudys ta moteris / Tai aš žinau – mano sielai ateis gražiausia naktis

„Balintos sienos” (tiek originali, tiek fortepijoninė versija)

„Tu čia, tu čia” (nors ir neskaniai primenanti senesnio Marijono vieno kūrinio aranžuotę)

Taip, Marijonas geba ir linksminti, ir liūdinti, gali būti universalus. Nors tas universalumas kiek knisa: klausyti tą patį albumą, kai tau juodos dienos, ir kai su draugais per naktį tuštini butelius, neatrodo tinkamas pasirinkimas, nes tiek vienu atveju, tiek kitu, reikia kai kuriuos takelius skipinti. Gerai, kad šiandieninės technologijos leidžia „persirašyti” albumą susidėliojant takelius taip, kaip nori.

fb-share-icon

3 komentarai apie “MARIJONAS MIKUTAVIČIUS „Lengvas būdas mesti klausytis” [2014]

  1. Tikrai, albumas visai sudas, o dainų yra labai geru.

  2. Kodėl taip nemylimi muzikantai? Išnaršiau visų pardavėjų tinklapius – nepaaiškėjo, su kuo įrašytas albumas. Visur tas pats: jei sudomins koks lietuviško filmo garso takelis, nesužinosi, kas jį įrašė. Gėda.

    1. Kad tai normalu. Labai retai galima rasti „su kuo įrašytas” net Amazone ar tam pačiam ITunes. Nebent papildomoje informacijoje, kuri tampa prieinama tik jau įsigijus albumą.

Komentuoti: offca Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.