Mario Vargas Llosa knygos „Tetulė Chulija ir rašeiva” aptarimas; 2011-01-25

SKAITYTOJŲ KLUBAS sausio 25 d. 17.30 kviečia į susitikimą. Aptarsime 2010 metų Nobelio literatūros premijos laureato Mario Vargas Llosa knygą „Tetulė Chulija ir rašeiva”. Planuoja dalyvauti knygos vertėja Laura Liubinavičiūtė.

Lietuvių kalba dar išleistos šio autoriaus knygos „Bjaurios mergiotės išdaigos”, „Miestas ir šunys”, „Žali namai” – apie jas irgi galėsime pasikalbėti.

Mario Vargas Llosa (Mario Vargas Liosa, g. 1936 m.) – vienas ryškiausių ir įdomiausių Lotynų Amerikos rašytojų, literatūros kritikas, žurnalistas, politikas. Daugiau kaip penkiasdešimties prozos ir teatro kūrinių autorius. Jo knygos išverstos į beveik visas pasaulio kalbas, pagal jas kuriami kino filmai. Kaip ir dauguma Lotynų Amerikos klasikų, M. V. Llosa savo kūryboje talentingai derina lengvą pasakojimo stilių ir filosofines potekstes, puikų humoro jausmą ir dėmesį rimtoms problemoms, šiuolaikiškumą ir pagarbą seniausioms kultūros tradicijoms.

„Tetulė Chulija ir rašeiva” (1977 m.) – vienas garsiausių ir populiariausių M. V. Llosos romanų. Knygoje susipina dvi siužetinės linijos: autobiografinių detalių prisodrinta aštuoniolikmečio jaunuolio ir trisdešimtmetės jo mamos draugės meilės istorija bei pasakojimas apie pirmuosius Peru radijo serialus ir keistuolį jų autorių.

Šešto dešimtmečio Lima. Vargitas, aštuoniolikmetis teisės studentas, uždarbiauja radijuje. Solidžiai skambančios pareigos – žinių redaktorius – tėra tik iš įvairių laikraščių surinktų žinučių skaitymas. Bet radijo klausytojai nesitenkina vien žiniomis – jiems reikia radijo dramų… Laimė, lyg iš dangaus nukrenta Pedras – puikiai rašantis, nepriekaištinga dikcija apdovanotas darboholikas. Jis stačia galva neriasi į scenarijų kūrimą. Jo kūrinių, prilipusi prie radijo imtuvų, rytais ir vakarais klausosi visa Lima. Tuo tarpu Vargitas, kurio prototipas – pats M. V. Llosa, susižavi beveik dvigubai vyresne išsiskyrusia „teta”. Neilgai trukus klausytojų dėmesį patraukia vis gausėjančios Pedro klaidos bei keistenybės serialų siužeto vingiuose. Jie vis dažniau gūžčioja pečiais, bandydami atspėti, kas nutiko pamėgtų serialų autoriui: gal jis susižavėjo avangardu? O gal užpuolė kokios negandos? Ne mažesnės intrigos komplikuoja ir Vargito bei „tetulės” istoriją: jie vis dažniau kartu išsiruošia į kiną, jausmai kaista, ir jau nebeįmanoma nuspėti, kuo visa tai baigsis…

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.