Šiandienai subalansuotas knygų penketukas. Žinoma, jis labai subjektyvus, nes sudarytas tik iš mano perskaitytų knygų, be to, jos parinktos pagal mano iškreiptą meilės supratimą. Visgi visiems, sėdintiems šiandien be poros, akių gadinimui siūlau:
Richard Bach „Tiltas per amžinybę“.
Visų pirma, tai vyriška knyga apie gyvenimą, polėkį, artimos sielos paieškas ir gyvenimą su mylimu žmogumi. Vyriška, nes joje daug lėktuvų, šachmatų ir stipriosios lyties požiūrio į viską, tačiau subalansuota lengvam skaitymui ir moterims. Tik prieš skaitant geriau nežinoti, kad knyga turi daug paralelių su autoriaus gyvenimu, kuris savo gyvenimo tiltą nukreipė į kitą krantą negu knygos veikėjai (daugiau apie knygą).
Jurgis Kunčinas „Tūla“.
Tai jau klasika, kurios neskaičius negalima teigti, kad esi susipažinęs su lietuvių literatūra. Tai vienu iškvėpimu parašyta istorija apie Meilę, kokios Lietuvos padangėse dar nebuvo. Čia meilė – valkatiška ir dieviška, purvina ir tyra, girta ir sąmoninga, nuščiuvusi ir klykianti, pūvanti ir išsiskleidusi, būtent tokia, kokioje murkdėsi Jurgis su Tūla (daugiau apie knygą).
Tibor Fischer „Kolekcininkų kolekcininkė“.
Šį kūrinį rekomenduoju subtilaus humoro mėgėjams. Tiems, kurie žiūri į meilę su ironija arba tiems, kurie ieško visų atsakymų į savo nesėkmingos meilės klausimus sekretorėms skirtuose žurnaluose. Ši knyga lyg visų knygų apie antros poros paieškas parodija. Tinkanti skaityti ir dviem (daugiau apie knygą).
Georges Bataille „Akies istorija“.
Vietoj šito pornografinio šedevro galima buvo pasiūlyti kažką iš Anais Nin, Emmanuelle Arsan ar De Sado kūrybos, tačiau šių autorių knygynuose nelabai rasite, o „Akies istoriją“ dar mačiau. Šita istorija nešvanki, vulgari, paleistuviška, sadistiška ir tikrai daugiau apie seksą nei apie tyrus jausmus. Truputis pamišimo į mūsų smegenis tokią dieną tikrai nepakenks, ir jei beskaitant Jūsų neišprievartaus knyga, tai garantuoju, jog tai pasidarysite patys. Gi kokia meilė be sekso?
Iselin C. Hermann „Skubus paštas“.
Tai įdomi knyga apie žmones, nemačiusius vienas kito, tačiau bendraujančius-draugaujančius laiškais. Tikrais, o ne elektroniniais. Viskas labai panašu į eilinį susipažinimą internete, tik čia laikas tarp laiškų slenka lėtai, ir susirašinėja paaugę žmonės, o ne interentiniai paaugliai. Tikrai brandi, nuoširdi ir intymi knyga. Jautiesi lyg slapčia skaitytum svetimus laiškus, o tai įtraukia iki paskutiniojo puslapio. Žinoma yra įdomesnių ir klasikinių meilės istorijų, tačiau šita „paguldyta” čia dar ir dėl to, kad ją galite neskubėdami perskaityti čia.
O, Kunčiną reiks paskaityt, nes aš su šita jo kūrybos puse menkai susipažinęs. Bach’as man visada patiko, taigi pasižymiu dar vieną. Na, ir gal kada nors iki Fischer prieisiu.:)
hm, su Akies istorija tai nustebinai. is tos serijos dar Vagies dienorasti skaites. o Tula – taip, ten meile nesvietiska.
Na kadangi keturias iš offcos išvardintų knygų esu skaičius išskyrus „akies istorija”, tai pritarsiu, kad jos visos iš tikro vertos daugiau mažiau dėmesio atitinkamai nuotaikai. Mano penketuke gal dar būtų:
Milorad Pavic „Vidinė vėjo pusė” (romanas parašytas veidrodiniu principu, o magiškus meilužius Herą ir Leandrą skiria du šimtmečiai todėl jie eidami skirtingomis laiko juostomis susitinka tik knygos viduryje)
Patricia Duncker „Haliucinuojantis Foucault” (Super knyga apie išprotėjusius realius rašytojus/filosofus, skaitytojo ir rašytojo meilę)
Fowles „Prancūzų leitenanto moteris” (ne vien tik dėl meilės istorijos, bet ir dėl pačio Fowles literatūrinių magiškų galių)
Nebūsiu snobiška ir paminėsiu P.Coelho „Vienuolika minučių” (istorija apie sakralią sekso ir meilės prigimtį. Paprasta, bet gražu)
Cha-cha. „Akies istorija” – lyg iš akies luptas offcos stiliukas ;) Tai, kaip jis aprašo tą knygą, tai grynių gryniausia poezija, lyginant su tuo, kas joje iš tiesų yra :)
o, M.Pavic! skaiciau – super, visiskai poetiska proza, charmant :)
is lietuvisku man mazam I.Seiniaus „Kuprelis” isimine.
jo su Paviciumi tai ten tokia tikra poetiška shyza :)
o apie „Kupreli” aš ir pagalvojau ir dar apie Skerdžiaus ir liepos meile! :)
pauliau , gi nerasyt tiesiog, kad sita knyga skirta masturbacijai
offca, man pagal tokius aprašymus net ne..
prabilsiu kaip sakralinės meilės literatūros atstovė – nustokit pošlintis. Kaip sake vienas veikėjas: „skirkit meilę nuo (vien) sekso” :D
pauliau tu turi problemu su potencija (+)
jo, čia kaltas mano pomėgis gerti kmynų arbatą.
nu cia gal ir nei tema, bet kaip su ta arbata kmynu yra. as pries metus taip pat veik kiekviena savaitgali virdavaus, toki dideli sriubini puoda, o paskui geri saltas. skanumelis. del metu girdejau, kad kenkia, o kmynai irgi?
Kmynų arbata silpnina vyrų potenciją
Ne. Šis mitas atkeliavęs iš liaudies medicinos ir moksliškai nėra pagrįstas. Nei dietologai, nei mitybos specialistai šios kmynų savybės nepatvirtina. Užtat tikrai nustatyta, kad kmynų arbata gerina žarnyno darbą, mažina vidurių spazmus ir pūtimą.
OT:
šiuo metu informacija apie komentarus vaizduojama taip: „13 Komentarai”. nei atrodo estetiškai, nei skamba lietuviškai. būtų galima padaryti pvz. taip: „Komentarai: 13” arba „Komentarai: (13)”, arba „Komentarų skaičius: 13”. tikiuosi, kad pakankamai aiškiai pasakiau :)
ir dar parašyta, kad tu komentarą parašei Vasaris 14th
vadinasi, yra ką nuveikti
As dar prie meilingu skaitiniu prisiminiau to paties Fowles’o Maga. Taip, ten gal magiskas detektyvas, bet, man jis skaitesi kaip meilinga knyga:)
Labiausiai mane sužavėjo žinios apie kmynų arbatą:)