Menų spaustuvė pristato: Cezario Graužinio ir „Viirus“ teatro (Suomija) spektakliai Lietuvoje.

„Menų spaustuvė” šį mėnesį pradeda unikalų projektą pavadinimu „Pasivaikščiojimai”, kuriuo pristatys vertingus užsienyje pastatytus lietuvių teatro režisierių darbus Lietuvos publikai. Pirmasis pasivaikščiojimas kviečia aplankyti jau daugiau nei dešimtmetį darbą užsienyje ir Lietuvoje derinančio režisieriaus Cezario Graužinio Suomijoje pastatytus spektaklius – „No return“ ir „Kaligula“. Režisierius sako, jog tai tikras stebuklas, kad aukščiau įvardintų projekto iniciatorių dėka, svetur pastatytus jo ir kitų režisierių spektaklius galės išvysti ir Lietuvos publika.

Režisierius Cezaris Graužinis – vienas paskutiniųjų garsių lietuvių režisierių, baigusių studijas Maskvoje ir grįžusių į Lietuvą dirbti.  Mūsų krašte jis pastatęs ne vieną įsimintiną spektaklį („Arabiška naktis“ pelnė net auksinį scenos kryžių) savo teatrine patirtimi dalinosi Suomijoje, kur lietuvių režisierius pastaraisiais metais vadovavo „Viirus“ teatrui Helsinkyje. Cezario Graužinio bendradarbiavimas su Helsinkio „Viirus“ teatru prasidėjo 2005-aisiais, kai buvo statomas spektaklis „No return“ pagal F.Kafkos tekstus. „Viirus“ teatro steigėjai kurdami teatrą neveikiančioje vandens stotyje pasirinko tokį pavadinimą kaip simbolį – juk virusas, mažas organizmas, gali rimtai paveikti didelį. „No return“ buvo itin sėkmingas spektaklis ne tik todėl, kad jį pastatęs Cezaris tapo žinomas Europoje, o jo lietuviškai-suomiškai-švediškas kūrinys išvažinėjo visą pasaulį. Jo dėka lietuvių režisierius surado bendraminčių Suomijoje – 2007 m. Cezaris Graužinis tapo vienu pirmųjų lietuvių, vadovavusių užsienio teatrui, kai priėmė „Virrus“ pasiūlymą tapti teatro meno vadovu. Statant „No return“ ir kitus spektaklius režisieriui talkino kiti lietuviai: dailininkas Vytautas Narbutas (gyvenantis Islandijoje), kompozitoriai Martynas Bialobžeskis ir Giedrius Puskunigis.
Šiuo metu režisierius grįžęs į Lietuvą ruošiasi naujojo savo darbo „Viskas arba nieko“ premjerai – šiam spektakliui jis rašė pjesę pats.

Cezario Graužinio spektakliai „Menų spaustuvėje”:

Gruodžio 17, 18 d. (trečiadienis, ketvirtadienis) 19 val.
NO RETURN pagal Franzo Kafkos tekstus
Rež. Cezaris Graužinis
Viirus teatras, Suomija
Menų spaustuvės Juodojoje salėje
Spektakliai bus rodomi švedų kalba su lietuviškais subtitrais.

„No return“ – tai spektaklis  apie teatrą, gyvenimą ir būties laikinumą. Spektaklio atmosfera džiaugsminga ir kupina svajingų vizijų, tačiau tuo pat metu intriguojanti ir audžianti margą juostą iš faktų ir fikcijos.  Kaip teigia Švedijos spauda, „dramaturgija ir muzika yra tokia, kokios jums dar neteko matyti. Tai panašu į Kafką, šokantį rokenrolą“.
„No return“ – tai absurdo komedija, pastatyta pagal Franzo Kafkos „Pražuvėlį“ arba „Ameriką“ (pirmasis veiksmas) ir apsakymą „Brolžudystė“ (antrasis veiksmas). Šie du apsakymai suvesti į vieną dramaturginį siužetą suskamba netikėtai ir atveria naujas Kafkos tekstų prasmes.
Kaip visuomet, režisierių domina džiaugsmo mechanizmas.  „Aš pastaruoju metu imu analizuoti džiaugsmą, būties džiaugsmą. Kas tai yra? Manau, kad tik teatre galima išnagrinėti ir aptikti džiaugsmo mechanizmus, jo struktūrą, jei tokia yra. Džiaugsmo fenomenas, džiaugsmas kaip tema man atrodo pati giliausia“,– sako jis.

Bilietus į spektaklį galima įsigyti čia.

*****

Gruodžio 19, 20 d. (penktadienis, šeštadienis) 19 val.
KALIGULA pagal A.Camus pjesę
Rež. Cezaris Graužinis
Viirus teatras, Suomija
Menų spaustuvės Juodojoje salėje

Tai minimalistinės estetikos spektaklis, kuriame visiškai nutolstama nuo tikrojo Kaligulos laikmečio. Režisūrinis sprendimas taip pat neįprastas: keturi aktoriai, kurių vaidmenys nuolat keičiasi, paeiliui vaidina Kaligulą. Aktoriai ne tik nuolat keičia savo vaidmenis, bet ir įkūnija visą spektaklio garsą išskyrus muziką: tai ir granatų dundėjimas, ir ginklų žvangesys, ir vaitojimai, dejonės, dūsavimai. Cezario Graužinio „Kaligula“ laviruoja tarp skirtingų žanrų elementų: komedijos, realybės šou, varjetė, tačiau visai nesistengia įtikti žiūrovams.

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti čia.

Sekite informaciją G-taške ir laimėkite kvietimus į gruodžio 17 dieną vyksiantį spektaklį NO RETURN pagal Franzo Kafkos tekstus.

fb-share-icon

4 komentarai apie “Menų spaustuvė pristato: Cezario Graužinio ir „Viirus“ teatro (Suomija) spektakliai Lietuvoje.

  1. Keista, kad antradienio kone premjeriniam „No return” nebuvo sausakimša. Buvo bent keli rimti argumentai išparduoti bilietus, bet kažkas, matyt, nesuveikė.

    Keista eiti į savo mylimiausio literatūros genijaus kūrinių pastatymą. Atrodo, toks spektaklis galėtų būti tik kaip sudominimo priemonė tiems, kas dar neatrado Kafkos. Bet, mano slapta viltis išsipildė ir šis spektaklis suteikė tiek prisiminimų (apie visiškai pasimėgautiną „Ameriką”) džiaugsmą, tiek ir atradimo džiaugsmą, nes „Brolžudystė” nėra išversta į lietuvių kalbą. Aišku, norėčiau sužinoti, kad yra priešingai.

    Pirmoji dalis (ištrauka iš „Amerikos”) sugebėjo lygiai taip pat tiksliai perteikti tą siurrealizmo pojūtį personažui be dokumentų (kaip tai kafkiška!) bandant prasimušti į Oklahomos teatrą. Atrodo taip ir regi tuos trimituojančius angelus… Maloniausia, kad knygoje tvyranti mirties ir gyvenimo atsitiktinumo nuojauta išsaugota ir pačiame „No return”. Tai tik verčia įsitikint C. Graužinio genijumi…

    Antroji dalis ėmėsi teatro tradicijų – komedijos ir tragedijos – meistriško įgyvendinimo. Kadangi gerą komediją laikau vienu rimčiausių deficitų šiais laikais, nieko nėra maloniau tiek pačiam kvatotis, tiek ir aplinkui matyti / girdėti iki ašarų besijuokiančius žiūrovus. Žinoma, laikinumo ir beviltiškumo nuojauta lygiai taip pat subtiliai išsaugota ir antrajame veiksme…

    Puikus spektaklis, neleidžiantis abejoti suomių (ir lietuvio) sėkme. Jie tikrai to verti, o prie įėjimo prieš seansą stovėjęs Tiketos terminalas suteikia šansą ir šiandienai tiems, kas dar kažkodėl nesusigundė..

  2. Roslai, dekui kad nepatingejai surasyti atsiliepimus. As ir pritariu, kad spektaklis vertas demesio, tad kas nebuvot, siandien dar turi šansą 19 val. apsilankyti Menu spaustuveje!

  3. Visą laiką žiūrėdamas „No Return” akyse matydavau tą dažnam žinomą vaizdelį, kai kažkas valgydamas iš patiekalo bando išžvejoti svogūnus ar kokį kitą ingredientą. Taip ir man čia. Jau kai gerai, tai gerai iki vieno kraštutinumo, bet kai blogai – blogai iki kito.

    Kažkaip tais blogiausiais momentais man vis atrodydavo, kad žiūriu provincijos teatrą su tam tikrais bandymas naudoti pantonimą ir visai ne savo vietoje Čarli Čaplinišką stilistiką. Prie viso to „puikiai” prisidėjo ir bendras „pink” bei kitų cirko spalvų meninis apipavidalinimas. Išskyrus atskirus epizodus, kas kart salėje sujungus ryškias šviesas pasijusdavau lyg būčiau ne savo vietoj.

    Ir tuo pačiu, visai kitas jausmas apimdavo, kuomet iš (manęs niekaip neįtikinusio) akivaizdaus buitinio paviršiaus veiksmas persimesdavo į emocinį, jausmų lygmenyje, kurio ir išraiška atsiskleisdavo kitomis priemonėmis – užgesintomis cirko dekoracijomis, pagrindinių herojų išryškinimu, pasikeitusia vaidyba ir puikiu balso skambesiu toje nedidelėje salėje. Ir nors pirma dalis faktiškai yra komedija nuo A iki Z, ką puikiai galėjai spręsti ir iš daugumos publikos reakcijos, šviesioji ir tamsioji dalis man paliko kardinaliai skirtingus įspūdžius. Tiesa, labai gerus galutiniame rezultate.

    Apie antrą dalį ilgą laiką teko galvoti, kaip apie bereikalingą (suprask – daugiau būtum gavęs, jeigu paliktum salę po pirmo veiksmo), tačiau ir ta (man) provinciali pradžia ir begaliniai pasikartojimai ilgainiui pateisino save. Nesakau, kad dėl to antros dalies stebėjimo procesas man tapo malonesnis, bet tikrai – veiksmo tragedėjimo laipsniškas atskleidimas yra pateikti stulbinančiai.

    Jeigu „No Return” (kaip rašo šiame įraše) rodys ir rytoj (ketvirtadienį), siūlyčiau nepraleist.

  4. KALIGULĄ vertinčiau kaip labai talentingą spektaklį. Pagrindinė jo stiprybė mano manymu, šauni visokiausių teatrinių žanrų ir krypčių samplaika (na gal tik nebuvo aukščiau minėtos čapliniškos juokinimo raiškos iš „No return”). Nesu matęs iškilaus Jono Vaitkaus darbo – spektaklio „Kaligula”, tai mintyse kirbėjo vaizdiniai iš LT visuomenę intrigavusio prieš ketvirtį amžiaus italų specifinio režisieriaus Tinto Brass kūrybinės viršūnės „Kaligula”. Nieko panašaus – lietuvis Cezaris Graužinis suomiams pasiūlė daugelį modernaus, avangardinio teatro atributų ir pradžioje atrodžiusį kaip vos ne pjesės skaitymo spektaklį, padarė pulsuojančiu ir su įvairiomis raiškos priemonėmis reginiu. Nebuvo tik dainavimo.
    O režisierius pasitiko ateinančiuosius į juodąją salę pažįstamus pajuokavimais:
    – Tai atėjai titrų skaityti?
    Ir čia pata paaiškindavo, jog teksto spektaklyje itin daug. Ir kad pats daug ką pakeitė tame tekste…

    Nuo savęs pridėsiu, kad teatrinio cinkelio, jis tikrai turi. Nes tie, kartais besikartojantys ir kalbantys tą patį per tą patį tekstai …puikiausiai skaitėsi. Žinoma, būtų smagiau, kad ketvertas aktorių būtų lietuviai ir jokių skaitymų nereikėtų. Mūsų aktoriai tikrai ne blogesni. Bet kokia realybė, tokia…

    Užkliuvo tik, kad pagal kontekstą nereikėjo pertraukos. Tuomet neatitrūkęs būtum nuo vyksmo veidrodinėje scenoje „nervo”. Bet matyt ir tą „vairavo” rinkos taisyklės – manyčiau, jog Suomijoje spektaklis be nuėjimo į bufetą, gal sunkiai įsivaizduojamas? Taip pagalvojau, kada griaudint pelnytoms ovacijoms, suomiai labai jau noriai bent penketą kartų atlėkdavo pasilankstyti. Taip pat „Kaligulos” spalvingame originaliame plakatę galėdamas perskaityti tik keturių aktorių pavardęs. Lyg jie būtų PATYS svarbiausi spektaklio sėkmėje – aš kaip tik išskirčiau idėjų generatorius, dramaturgą ir statytoją. Bet čia smulkmenos…
    O spektaklis šaunus ir pažintine – istorine prasme, nors rodosi matai ketvertuką veikėjų, „skaldančių” absurdus tekste ir vaidyboje. Tačiau tai leidžia pajusti senovinės Romos imperijoje tvyrojusį absurdą nė kiek ne silpniau, nei per tokius natūralistinius reginius, kaip buvo pateikta minėtame filme „Kaligula”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.