Apie šią mergaitę aš jau esu rašęs, bet jeigu yra „blic” noras suabejoti, kad ji tikrai moka groti gitara, siūlau žvilgtelt į „Playing Pink With Noise” ir „Gay Sons Of Lesbian Mothers”. Bet kai tai jau pasakyta, belieka prisipažinti, kad jos grynai gitariniu periodu niekada nesižavėjau ir neplanuoju žavėtis. Kažkam tai gali būti nepriimtina, bet labiausiai Kaki King kūryboje žavi nuoširdus netobulumas, kuris pirmą syk pasirodė albume „…Until We Felt Red”. Kaip ji minėjo tada, gitara nesugebėjo atskleisti to meniško (artist) potencialo, kuris norėjo ištrūkti į laisvę. Ir nežinia, kaip vertinti ten naudojamus jai nepavaldžius muzikos instrumentus, bet retkarčiais išnyrantis akivaizdžiai netobulas vokalas, papirko ne vieną, kuriam iki tol Kaki King tebuvo techniškai tobulai bei unikaliai gitara grojanti mergaitė. 2008 kovo 4 d. pasirodo naujas jos albumas – „Dreaming of Revenge” – sprendžiant pagal reportažus „Stereogum” nieko bloga nežadantis.

Iki albumo pasirodymo merginos laukia dar vienas įvykis – neiškilminga „Golden Globe” apdovanojimų ceremonija. Kartu su Eddie Vedder („Pearl Jam”) ir Michael Brook ji nominuota už geriausią garso takelį Sean Penn filmui „Into The Wild”.

O nekantriausiems albumo laukėjams siūlau užsukti į „Stereogum”, kur:

Pristatoma daina „2 O’Clock”.

Svečiuojamasi studijoje, kur Kaki King atvirauja apie tekstų rašymo subtilybes, o paskutiniame 1/3 skambanti „Dreaming Of Revenge” mane įtikina, kad albumą galima pirkti „aklai”.

http://www.kakiking.com/