MGMT – „Oracular Spectacular” [Columbia, 2007]

mgmtVadyba, vadyba, visur tik vadyba. Nemažai joje ir vaidybos, kad ir tokiose grupėse kaip Sparks ar Of Montreal. Jei pirmąją senukų partiją galėtume vadinti ManaGeMenT įkvėpėjais, tai būtent antrųjų stiliaus siūlo siekti Pitchfork. Paprastiems dviems amerikiečių vadybininkėliams, save vadinantiems psichiniais piligrimais. Jaunuoliams, kurie planavo tik pašėlusius elektroninius šou ir niekada to neįrašyti. Kaip ten bebūtų, turime MGMT albumą, debiutavusį praėjusiais metais užatlantėje, o šiemet ir mūsų kontinente. Albumą, tarsi susiskaldžiusį į dvi dalis. Nežinau, ar pirmoji yra labiau Oracular ar Spectacular, tačiau joje neabejotinai „sukrauti” visi albumo potencialūs hitai, velkantys praktiškai nuo pirmos sekundės. Tarkim, pirmoji daina labiausiai primena The Go! Team vieną chorinių himnų ar intensyvesnius Peter, Bjorn and John, tačiau grupė ironiškai apgailestauja, kad jie yra priversti apsimesti:

[youtube XVnRzEjpUmE]

Kaip yra sakęs V.R.R. vokalistas koncerto L’Amour metu – „hitukas po hituko, ir…” MGMT mums dainuoja apie savaitgalio karus. Vartotojams draugiškas indie rokelis su jam būdingu vokalu. Jo pėdomis seka svajinga baladė apie jaunystę, kuri dirbtiniuose vargonėliuose aidėdama keičiasi ir mutuoja į linksmą, vis dar naivoką pop-rock’n’roll šėlsmą. Taip, tai jau panašu ir į Bee Gees, kurių balsais gamina singlus Scissor Sisters. Raitosi, spragsi, vinguriuoja nelyginant elektrinis ungurys daina, bet ne, ji ne tokia:

[youtube SQF8ep-OJLs]

„Paskutinė” kabliuojanti dainelė apie vaikus kiek asocijuojasi su ankstyvaisiais The Knife bandymais prasimušti, o tada jau nusileidžia cirko uždanga, ir vadyba atsitraukia nuo indie pop/electro/rock prie kiek kitokios muzikos, kuri radijų eteriuose gali nerasti oro gurkšnio kvėptelėjimui. Arklių bandos kaukšėjimas ir iš paskos dantim kalenančių vilkų staugimas laukinėje gamtoje, vienišo nepažįstamojo paguodos daina tyruose, kiek daugiau gitaros klaidžiojimų su „depešų” svajingumu, kažkoks keistas rankos paspaudimas… Antroji albumo dalies pabaiga ketina nuspėti ateitį, tačiau ja netikiu. Labiau tikiu, kad kažkada smagiai trypsite šokių aikštelėj pagal vieną iš „hitukų”. Gal ten ir susitiksim.

http://www.myspace.com/mgmt

fb-share-icon

10 komentarų apie “MGMT – „Oracular Spectacular” [Columbia, 2007]

  1. nezinau kas cia per velnias, bet nepaisant daugelio masinanciu zodziu (Peter, Bjorn and John/ indie rokelis/ pop-rock’n’roll/ The Knife/ gitaros klaidžiojimų su “depešų” svajingumu) nesiranda noras ieskot sito albumo…

  2. Albumas man patiko, gan naujas skambesys, kažkaip kaskart klausant vis naujai suskamba.

  3. nu nesiranda, liu, tai nesiranda. sakytau, rastis turi ne is zodziu, o is muzikos. nepasiklausius ji neteikia emociju anei zlugdo. realiai tai ir siulau – pasiklausyt ir (galbut) uzsikabinti. visa kita (o net ir pats klausymasis) yra skonio reikalas.
    misiuk, o tau antra albumo puse neatrodo kaip antras ep?

  4. kurį laiką man ji plaukė kartu su albumu, bet po tavo „atskyrimo” pasiklausysiu dar šiandien ir pasakysiu dėl to.

  5. lukai, antra albumo pusė man velniškai primena The Flaming Lips. Taip, taip. Labai, tau ne? ir ištiesų ji skiriasi nuo pirmosios hitukų, ar tai blogai, spręsti nesiimu, bet jei išklausius penkias pirmas dainas ateity norėsisi spausti stop, tai bus negerai:)

  6. Na, ju panasuma i/itaka is The Flaming Lips trimituoja visur ir ne be reikalo, nes prie albumo dirbo Dave Fridmann, Mercury Rev reklaminis veidas ir taip pat Fleimingu albumo bendraautorius. O man nepanasu. Turbut todel, kad neklausau Fleimingu. Mgmt kol kas stop nespaudziu, bet jei paspausiu, tai reiks tik tiek, kad mudu dar kuri laika nesikeisime cydziais :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.