Šiais laikais, kai vienas po kito į pasaulį leidžiamos Marvel komiksų ekranizacijos, autorinė mokslinė fantastika tampa retenybė. Juolab, jei dar jai keliama ir efektų kokybės, ir vaidybos, ir ne naivios idėjos reikalavimai.

„Midnight special” keliamus reikalavimus atitiko. Ok, dėl idėjos galima ginčytis, nes ji niekur nenutolsta nuo istorijų, kuriose valdžios struktūros ir kiti, piktų kėslų turintys asmenys, persekioja neeilinių gebėjimų turintį žmogų  ar padarą („Firestarter”, „Race to Witch Mountain”, „E.T.”, serialas „Pretender” ir kt.).

Filme „Midnight special” tėvas su ištikimu pagalbininku per šalį naktimis veža sūnų – aštuonmetį, gebantį iš akių leisti nežemišką šviesą ir dar pasižyminčiu visokiausiais keistumais. Vieniems jis – naujas pranašas, kitiems – įdomus tyrimo objektas, o tėvams – tai savas vaikas, su visais paranormalumais ir keliamomis baimėmis, bet vis tiek besąlygiškai mylimas ir todėl vertas visų dedamų jo saugumui pastangų ir aplinkui sėjamų mirčių.

Būtent tėvų ir vaiko santykių linija pakylėja šį filmą į visai kitokį lygį – įtempta atmosfera labiau jaudina ne veiksmu ir fantastika, o jausmais, kuriuos aplink plaukimo akiniais „pasipuošusį” vaiką geba išspinduliuoti du ypatingi aktoriai – Michael’as Shannon’as ir Kirsten Dunst. Dėl Dunst galima kiek ir paabejoti – jos mimikos jau kiek per daug plastikinės ir per daug holivudinės, o štai Shannon’as, nors ir turintis ne ką mažesnę aktorystės patirtį, kaskart nustebina. „Shotgun Stories”, „99 Homes” ir „Take Shelter” jis griežė pirmuoju smuiku ir griežė be klaidų, su įsijautimu ir gebėjimu užkrėsti klausytoją. Ir žiūrint „Midnight special” neapleidžia jausmas, jog šis personažas sukurtas jau žinant, jog jį vaidins Shannon’as. O tai gali būti tikra tiesa, nes Shannon’as su „Midnight special” režisieriumi ir scenarijaus autoriumi Jeff’u Nichols’u dirba jau ketvirtą kartą. Tikrai puikus tandemas.

Jeff’as Nichols’as („Mud”, „Take Shelter”) vėl nenuvilia. Akivaizdu, kad gaunami biudžetai neleidžia jam plačiau užsimoti, tačiau iš to, ką turi, jis geba išspausti maksimumą. 18 milijonų USD skirta „Midnight special” yra be proto mažai sci-fi žanro filmui, (pavyzdžiui, naujausias beviltiškas „X-Men: Apocalypse” turėjo dešimt kartų didesnį biudžetą), bet tie specialieji efektai, kiek jų būna Nichols’o vaizduose, pasirodo tik kaip būtinybė, o ne kaip priedanga banalybei ir nuobodybei. Nichols’as geba susukti ir įtikinamą aktorinį kiną, ir vizualius, efektais pagražintus kadrus, ir abu sujungti į vieną.

Žodžiu, „Midnight Special” yra labai atmosferinė, draminė (ne pramoginė!) mokslinė fantastika, kuri šiemet tikrai bus minima tarp geriausių žanro filmų.