Morrissey @ Camden Roundhouse, London [sausis 22,23d.]

morrissey.jpg

This one is for your filthy recessive minds, – jau braukdamas sūrų vandenį nuo kaktos išraiškingai mesteli Morrissey. Tarsi spyruoklėmis grotų, geležį minkytų, jo vaikinų gitaros paleidžia How Soon Is Now? motyvą ir jaukios nedidelės scenos šešėliai sumirksi stroboskopais. Tai tęsiasi tik šešias minutes, bet šia monotoniška beprotybe jis jau sugeba paliesti penkiatūkstantinei gaujai ten, kur neliečia niekas kitas. Net artimiausi. Brangiausi. Nusipelnę ir įtakingi. Šiandien jis grynas, tarsi būtų nuogas. Tik vis dar dar prasegtais, šlapiais nuo prakaito marškiniais, kurie koncerto pabaigoje plyš į skutelius draskomi dešimčių godžios minios rankų. Jis atiduoda save visą, tarsi grotų paskutinį koncertą savo gyvenime. Let‘s face it, soon I will be dead – mintis, išdainuota žemomis natomis I Want To See The Boy Happy kūrinyje.

180406_morrissey_01_350x350.jpg

Stebiu Morrissey, jis – šiek tiek solidus. Nes neliūdi ir nesišypso. Kažkiek išvargęs, nes ant kojų save laiko jau bene penkiasdešimt metų. Bet vis mosteli ranka, susiraukia, lyžteli lūpas, nuleidžia galvą, pakelia antakius, nusilenkia, nusisuka ir vėl guldo savo sielą ant scenos. Žmogus, kurio kūno kalba pasako tiek pat, kiek jo žodžiai. Nenukopijuojamas… You might be surprized…but tonight…All you Need Is Me, tai naujos, greitos, iš karto įsimenančios dainos pavadinimas. Jam pritaria ir jo vyrukai tarsi ką tik nužengę iš noir filmų antraplanių vaidmenų. Jie tęsia su naujomis dainomis One Day Goodbye Will Be Farewell ir jau G. pristatyta Thats How People Grow Up. They play this song on the radio, you wont believe, – sako Morrissey. Mylimas ir nekenčiamas, – taip apie jį atsiliepia britų spauda. Išvadintas rasistu, gėjumi, ligoniu ir… žmogumi, pakeitusiu gyvenimus kitiems.

Morrissey nė motais atlikimo formatas, ar tai, kad jis specialiai iš ritmo per Please, Please, Please išveda dainuojančią minią, o tarp dainų vis atsikvėpdamas pasišaipo iš tuštybės. Kažkam sušukus Moz, you‘re my favourite drug! Jis mesteli: Americans… tarsi referuotų į savo dainą America Is Not The World. Bet jau čia pat neakivaizdžiai prisipažįsta, jog turi ir savų demonų – dainos Something Is Squeezing My Skull priedainyje jis vardija vaistus, kurie skirti maniakinei depresijai gydyti…diazepam, lithium…please don‘t give me more, don‘t give me more…!

morrisseyrex2_355x450.jpg

Dainų sarašą jis skaido ir pina į tris „kategorijas“ – The Smiths, „aš jaunas”, „aš ką tik”. Naujus kūrinius keičia jo ankstyvoji kūryba: melancholiška Death Of A Disco Dancer, autoironiška Last Of The Famous International Playboys. Liūdnu rockabilly kūriniu The Loop jis kviečia jam paskambinti…but you might not get through. Vėliau Morrissey vėl prisiminė The Smiths: Stop Me If You Think That You‘ve Heard This One Before, kurios metu jau siautėjo visi – ir priekyje suspausti paaugliai, ir atokiau alų gurkšnojantys garbieji…Only slightly, only slightly less that I used to! Užgrojus antruoju Anglijos himnu vadinamą Irish Blood, English Heart, jos priedainį jis atidavė mums, ir jau tada nebebuvo svarbu, kad ši šalis man yra svetima, …there is no one on earth I‘m afraid of…! Į transą įstūmė dar šviežia Life Is A Pigsty, kurią jie tempė tol kol Morrissey griuvo ant scenos grindų. It’s the same old S.O.S…but with brand new broken fortunes… Nespėjus atsitokėti užgrojo labai laukta Jack The Ripper you don’t agree, but you don’t refuse…But you should refuse!, – dainos pabaigoje šūkteli Morrissey ir duria pirštu į publiką. Skvarbiai pasižiūri, tarsi būtų geriausias psichoterapeutas šioje planetoje.

Jausdamas renginio intymumą ir jaukumą, supratau, kodėl buvo pasirinktas kelių koncertų serijos formatas. Palyginus mažoje (5000) Camden Roundhouse salėje dainos skambėjo kur kas energingiau ir įtaigiau. Buvo smagu, kad nors ir kontraversiškai vertintas, dviejuose vakaruose skambėjusių dainų sąrašas šiek tiek skyrėsi. Antrąjį vakarą jau nebebuvo taip nuobodu laukti pasirodymo ir klausytis iš Teksaso apšildymui atvežtų merginų trio Girlfriend In A Coma (įtariu, tik dėl pavadinimo, nes muzika priminė girtas ir seniai vyro neturėjusias The Hole). Šita grupė padarė viską kad nenusipirkčiau jų albumo. Smalsiai tyrinėjau per pertrauką paleistas vaizdo instaliacijas su senovinių klipų ir filmų ištraukomis, mačiau James Dean ir Brigitte Bardot , dar kitas Morrissey ikonas…Vėlų vakarą drėgname Camden Town ore krapščiau ausis, užgulusias dėl lėktuvo ir garso. Girdėjau tik Londono požemiais atbildančio traukinio kalimą. Aplankė raminanti mintis – nežinia, kiek gali visko savyje turėti žmogus, ir kiek jis gali savęs atiduoti kitiems, bet žiūrint ir klausantis Morrissey, atrodė, kad siela dugno neturi. There is no such thing in life as normal.

fb-share-icon

18 komentarų apie “Morrissey @ Camden Roundhouse, London [sausis 22,23d.]

  1. yspudingas pastarasis pusmetis tomai. atrodo daugeli savo stabu busi „paturejes”. malacius.

  2. zvilgsnis i prieki – Jesus And Mary Chain ir The Fall kovo menesi. Ten pat, khem.

    Aciu.

  3. baik tu, tik vienas bicas sugebejo ant scenos uzsokt, tai kol ji vijosi apsauginis, jis spejo pabuciuoti Mozui i ranka:)

  4. Zinai, pirmas toks ispudis kai atsidariau g. ir pamaciau Morrisejaus fotke, kad Tomas vel apie Kaušpeda rašo :D
    is pirmo zvilgsnio (ar tiesiog ekspresyvios pozos) pasirode turintys kazka bendro :)

  5. Na, Morisejus Taline sia vasara tai jau po to jau butu galima mirt.
    Deja, matyt America IS the Real Thing. Nors jei jis sugros Irake kaip raso ziniasklaida…

    Beje Positivus paskelbe pirma acta tai Fatboy Slim. As toliau statau uz MSP kaip taip pat sio festivalio Latvijoje dalyvius.

  6. Lis, prisidedu prie statymo. Ir teisinuosi, kad Morisejus Camden Towne nera Morisejus Taline, na, bet čia tik išleistų pinigų reikalas, ar ne?

    Fatboy jau gerai, bet…eee…kas nors geriau?

  7. jep…pamenu, pradzioje bandziau pirkti bilietus sestadienio ir/ar penktadienio koncertams, bet kol suvedziau duomenis, jau buvo „sold out”, o juk praejo tik kelios minutes po bilietu pardavimo „paleidimo”. Tada staigiai nėriau i treciadieni…jep, neisivaizduoju savo jausmo, kuri buciau patyres, jei buciau atskrides penktadieniui…NES LIKUSIEJI SAVAITGALIO KONCERTAI IRGI JAU ATŠAUKTI.

  8. Bet koks Morisėjaus koncertas nutrauktas ar nenutrauktas bet kur yra didele vertybė ir svarbi žmonijos paveldo dalis :)

  9. fatboy slim pozityve? em… sakyciau shudas, ale turint omeny praeitu metu ziurovu kieki suprantama, kad organizatoriams reikalingas rasti kazkoks opijumas liaudziai…
    dziugesnes naujienos del morisejaus estijoje. lauksiu konkretesniu.

  10. nevermind, remiantis tavo svarstymais, regis ir morisėjus turi savo vietą tavo muzikoje? Ne?

    turėjau čia vieną muzikinį pokalbį su vienu senyvu britu, beje, mačiusiu gyvai Joy Division. kai kalbėjome apie Morisėju, jis ilgai svarstęs atsakė: he’s so egocentric…but, well, anyway, he’s the establishment you know…

  11. tai, beabejo, labai puikiai zinau, kas tai per persona. atradau dar kokiais 92 metais ir tuo metu tam tikra laika beveik istisai klausiau kill uncle su your arsenal, esanciu vienoj kasetej. tik veliau kai atsirado daugiau informacijos perskaiciau, kad ta kill uncle gan dauguma niekina, laiko vienu silpniausiu ir nevykusiu albumu, o your arsenal priesingai – kaip pati is geriausia jo kuryboj. nors man jie abu vienodai puikus buvo, kill uncle gal net kiek labiau.
    o su the smiths gal pernai susipazinau. kaip ir dar keleta morisejaus albumu pridejau. viva hate ir bona draga labai geri. bet velesni dar negirdeti, be jau keliu minetu.

  12. jo, kill uncle niekina kaip ir 97 albuma maldjusted..na, yra teisybes tame, tik jei paimti du paskutinius albumus – morisejus gyvas kaip niekad, o siemet sulauksime naujo, tai ka girdejau gyvai is nauju dainu – albumas turetu buti labai energingas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.