Atvykus į vietą „Sapnų fabrikas“ dar gerbėjų nepriėmė, nors maža saujelė ištikimiausiųjų stypsojo prie durų lyg tikėdamiesi tuoj užgriunančio anšlago. Prisiminiau geriausius „Foje“ laikus, kai net brandūs žmonės gyveno pasidabinę mamontoviška skiautere. Rygoje tokių mačiau keletą: tik šį kartą tai buvo morisėjiškos bangelės imitacijos, kurios ant pačios žvaigždės galvos jau išretėjo ir veik išnyko.
Apšildymas su „Doll & the Kicks” nebuvo pats blogiausias. Ne, albumo jaunuoliai neįtikino nusipirkt, bet keli šmotai tiktų į savaitės grojaraštį. Nepretenzingas gitarinis indierokas su paklaikusia vokaliste leido manyti, kad gal savo gyvavimo pradžioje taip draskėsi ir panašaus balso tembro Gwen Stefani. Tik “lėlytės“ aukštas vokalas rėžė ausį iki skausmo. Įtikinėjau save ir kitus, kad tai specialiai apšildantiesiems sukurtas garso operatorių brokas. Pasirodo, klydau: su vidutiniais dažniais nebuvo susitvarkyta viso koncerto metu, tai ausis labiau pavargo, nei mėgavosi muzika.
Nesu senas Morrissey‘jaus fanas. Pamėgau jį tik nuo „You Are the Quarry” , o šių metų albumas „Years of Refusal“ (kuris kol kas patenka į klausomiausių dešimtuką) tik sustiprino pasitikėjimą šio atlikėjo kūryba. Didelių lūkesčių neturėjau. Gal tik norą išgirst gyvai „Sing Your Life“, kuris neišsipildė.
Apie pusantros valandos pilnoje salėje trukęs pasirodymas paliko tokius įspūdžius: oho ir hm.
OHO ir HM. Koncertui persiritus į antrąją pusę Morrissey‘jus leido pasisakyti į mikrofoną vienai žiūrovei, kuri, jei gerai pamenu, vyksmą apibūdino „You‘re best death metal band from Finland“ . Ir ji buvo savotiškai teisi. Suomija tikriausiai buvo ironiška aliuzija į „The Leningrad Cowboys” išvaizdą, o dėl muzikos buvo pataikyta į dešimtuką. Tai, ką seniau grajino The Smiths ir vienas pats Morrissey‘jus buvo tik švelnios lopšinės, palyginus su ta gitarinio roko doze, raižiusia paširdžius „Sapnų fabrike“. Na, maždaug albuminė „Years of Refusal“ energija, tik padauginta iš kelerių. Man tai patiko, nors dauguma po koncerto atsiliepusių kritiškai, matyt, pasigedo to lyriškojo dainiaus, su kuriuo užpildydavo kambarį žvakių šviesoje.
Morrissey nesiautėjo lyg paauglys, bet matėsi, kad nesitveria savuose marškiniuose (vienus net padovanojo miniai). Trankios, dažnai iš karto neatpažįstamos aranžuotės iš paskutiniojo ir senesnių albumų keitė viena kitą. Dainos pabaigoje – firminis atlikėjo priklaupimas nugara į žiūrovus. Žliaugiantis prakaitas ir permirkę marškiniai. Kaip visada – laidinis mikrofonas. Ir stiprus raiškus vokalas, šįkart dažnai dingstantis muzikos kakofonijoje. Elektrinės gitaros pjaustymas puikiai papildytas apšvietimu, kuriame pilna stroboskopinio efekto (čia Morrissey ar The Prodigy, pagalvojau kažkuriuo momentu).
Muzikantai, jauna chebra iš penkių asmenų, puikiai atliko savo paskirtį. Deja, jautėsi, kad jiems tai darbas: nemačiau nei viename veide pasitenkinimo jausmo. Grojo lyg užsukti, lyg užsiciklinę tame pačiame stiliuje. Prisiminsiu tik tai, kad vienas gabalas užbūrė savo surfine stilistika, visa kita nestebino jau po trečiojo kūrinio. Ir pati žvaigždė nežavėjo bendravimu su publika. Puiku turėti savo nuomonę, bet du kartus juokauti apie tą patį (šaipytis iš Michael Jackson) nėra subtilu. Kaip ir rodyti savo „pagarbą“ latviams sakant „sposiba“.
Visa tai plaikstėsi ore, minia netapo viena mase, gal ir pats atlikėjas tai jautė, o gal nuo scenos to nesimatė, ar jam nelabai rūpėjo, bet vieno biso, kurio metu, ačiū dievui, nuskambėjo tik lauktas „First of the Gang to Die” buvo mažokai.
foto: Tomas Mi
žinant Morrissey ekscentriką, juokelių apie Michael jackson galima buvo tikėtis, tačiau kaip bebūtų tai nebuvo tisioginiai žvaigždės įžeidimai. Pirmasisi buvo apie tai kad MJ kūriniai Amerikoje šiuo metu užima pirmas penkias topų viršūnes (ir tai yra normalu). Morrissey paklausė kaip mes manome kodėl taip yra? Atsakymas – because tha world is full of crashing bores (Morrissey dainos pavadinimas). Kitas juoklis buvo koncerto pabaigoje kai jis pristatė savo dainą First of the gang to die…this song is written by graet and amazing artist…Michael Jackson. Cia įžvelgčiau tiesioginę paralelę su dainos pavadinimu.
Morisėjus, pasirodo, Taline pajuokavo: „As you can see and hear, we are a death metal band from Finland… and WE HATE EVERYBODY!”, todėl jam ištikimoji po dviejų dienų ir atsakė: „You‘re THE BEST death metal band from Finland”.
Keista, kodėl trupės nariai vadinami „jauna chebra iš penkių asmenų, kurie dirba savo darbą”, jei pvz Bozas groja su Morisėjum nuo 1992 berods, o Tobias yra grojęs net RHCP tuo metu, be to jie visi yra albumo songwriteriai. Na bet jei kas tikėjosi jangle desperatiškai kam nors bandant pasiekti Johnny Marro lygį, ar kokių nors pianinų ir smuikų, tai man asmeniškai geriau, kad to nėra, o groja kieto roko grupė :)
o, Marius du zuikius šovė…turėjau tokią mintį, dabar gailiuosi, kad neaplankiau ir Talino.
Aš nebuvau Taline, tik prieš rašydamas straipsnį (išeis vėliau Ore.lt) apsilankiau Morrissey-solo forume :)
Jei reiktų rinktis antrą koncertą, tai jaučiu geriausia bus Prahoje, ten labai jaukus Divadlo Archa, tik kad jau seniai sold-out’as…
offca, nesakyk. Mažoji Dolls vokalistė (aka „Doll”) buvo tikrai „jamama”. Mirkt mirkt. Po koncerto persimetus su ja pora žodžių, ji atrode miela maža mergaitė. Jau po pirmųjų akordų supratau, kad jų albumas vertas grieko ir neapsirikau. Vakar net mano naujieji kaimynai atėjo pasidomėti ką aš klausau.
Sold outas – ne pasaulio pabaiga – nusipirktum prie durų. Rygoje prie durų pas bičiuką bilietai kainavo veik trisdešimčia litų pigiau nei bilietųpasaulyje (LT).
na, mano įspūdžiai gali pasirodyt paviršutiniški, nes nemėgstu Mozo ant tiek, kad gilinčiausi į jo bando sudėtį ar mintinai žinočiau dainų pavadinimus.
dėl skambesio tai galiu tik palyginti su girdėtu cd Live at Earls Court ir pasakyt, jog dabar ir man skamba smagiau, bet tokių paįvairinimų kaip buvo surfiniame gabale galėjo/turėjo būti daugiau.
Koks skirtumas, offca, kokią apžvalgą beparšytum, vistiek kas nors ras pastabų/pataisymų, o čia Morrissey, tad fanai gali prikomentuoti tiek, kad galėsi dvi biografijos knygas išleisti. Beje, tam bičiukui su šukuosena Mozas prie scenos paspaudė ranką. Būtumėt matę bičo veidą…:)
va čia tai apžvalga, verta pasimokyti rašyt:)))
http://www.baltic-course.com/eng/baltic_news/?doc=3434
http://wiadomosci.gazeta.pl/Wiadomosci/1,80276,6789726,Byc_jak_Morrissey.html
Čia užtai gera įžanga („Būti Morisėjumi”), kada mūsų žurnalistai tokias pradės rašyt:)
Gal gali nemokantiems (man) lenkiškai paverst?
Skaitau fanų diskusijas www. morrissey-solo.com forume, siaubas kiek komentarų dėl Morrissey įžeidimų (neva) MJ atžvilgiu.
Viena išvadą pasidariau, kad Moz’as niekina ne patį MJ, tačiau visuomenės reakcijas jo atžvilgiu. Iš tiesų klausimas, ar reikia mirti, kad tavo įrašai užimtų penkias pirmas vietas tope?
Vienas komentuoja, kad va MJ tai bent scenoje pašoka, o Moz’as senatvėje tikl mikrofono laidą sukioti moka:)))
Gal neversiu, manau šį juodą darbą :) gali atlikti Google Translate. Gal tik įdomu kiek giliai Smiths yra įstrigę šiuolaikinėj lenkų kultūroje – pvz. vienas garsesnių jų pastarojo meto filmų apie jaunimą Wojcieszeko „Garsiau už bombas” iš tikrųjų pavadintas pagal Smiths albumą.
Mirti, kad tavo įrašai užimtų pirmas penkias vietas tope nereikia, bet tada turi būti iš grupės The Beatles :)