MOTORIK, arba kai klausyta muzika atsibosta

Kiekvieno melomano gyvenime ateina tas momentas, kai visa iki šiol atrasta ir klausyta muzika vieną dieną ima ir atsibosta. Žinoma, yra kertiniai dalykai, kurie niekada nekinta, kaip, pavyzdžiui, Love Will Tear Us Apart ar Stairway To Heaven, bet ir jų kaip koks išprotėjęs didžėjus nesuksi nuolat. Iš to nebeturėjimo ką klausyti, net prie džiazo puoliau. Aišku, juoksis dabar iš manęs kokie tūli muzikos mylėtojai – pamanyk, žmogus nuo devynerių metų klausęs visokią muziką ir jau prie keturiasdešimties artėdamas, tik dabar jazz‘ą atrado. Yra kaip yra. Išmintis su amžiumi ateina, o kartais amžius ateina vienas.

Screen-Shot-2013-08-09-at-17.49.23

Džiazo avantiūra dar nebaigta, bet ir pristabdyta. Kol kas supratau, kad būtina turėti Kind Of Blue plokštelę ir žinoti, kas yra Grant Green bei Jimmy Smith, o tai jau neblogai. Tegu bręsta džiazas kaip koks raudonas vynas rūsyje. Šitas tekstas ne apie jį, o apie kitą, ko gero subtiliausią mano asmeninį muzikinį atradimą, kuris nenustoja džiuginti jau ketverius metus. O įvertinant, kiek muzikos žanrų pakeičiau, tai jau šis tas.

Kaip visada, viskas prasidėjo nuo atsitiktinio paspaudimo play. Tą kartą, kaip vėliau paaiškėjo, paleidau dar neišeikvotus muzikinius klodus man atvėrusią grupę iš Čilės – Föllakzoid. Kažkuriame portale prie Föllakzoid albumo buvo paminėtas žanras – krautrock. Greičiau būčiau sakęs, kad tai – ryškus psych, bet šį kartą viskas buvo kur kas subtiliau. Mane įtraukė trys dalykai – hipnotizuojantis pasikartojantis ritmas, kosminis ataskambis ir beveik jokio vokalo.


Follakzoid – Pulsar

Nuoroda į krautrock čia pat mestelėjo mane į septyniasdešimtųjų pradžios Vokietiją, kurioje užgimė ši muzikos atmaina. Tiesa, su tradiciniu roko suvokimu ši muzika turėjo mažai ką bendro – taip britų žurnalistai pašaipiai atsiliepė apie tuometinę eksperimentinę vokišką muziką. Įdomu tai, kad krautrock terminas labiau apibūdina ne muzikos žanrą, bet greičiau jos vietą (griežtai tik gimusi Vokietijoje) ir laiką (išleista maždaug 1969 – 1975 m.). Šešiasdešimtųjų pabaigoje kūrybingi vokiečių muzikantai ėmė ieškoti savo identiteto, nes suprato, kad su britišku ir amerikietišku rokenrolu, o tuo labiau su vietiniu schlager, toli nenuvažiuosi. Taip šalia eksperimentų su lengvaisiais narkotikais atsirado ir muzikiniai eksperimentai su viskuo, kas skleidžia garsą. Tie žmonės nutarė, kad įprastos muzikinės struktūros tegu eina velniop ir, pasistatę ritmo generatorius, pradėjo sukioti jų rankenėles. Taip Klaus Schulze, Dieter Moebius ir Hans-Joachim Roedelius padėjo pamatus daugybei elektroninės muzikos žanrų.

Kraftwerk net nevadino savęs muzikantais, jie sakė, kad jie yra musik arbeiter – muzikos darbininkai. Tie, kurie nesukiojo ritmo generatorių rankenėlių, grojo kosmische – dvidešimties minučių trukmės ambientinius gitarinius kūrinius bei kitokias keistenybes. Jau vien ko verti Popl Vuh epai. O, pavyzdžiui, Faust grojo pjūklais ir betono maišyklėmis. Kiek vėliau geriausias jų tradicijas perėmė Einstürzende Neubauten.

Skyręs pakankamai dėmesio daugybės vokiečių grupių perklausai sau išsigryninau vieną krautrock aspektą, kuris mane sužavėjo labiausiai. Tai yra motorik, 4/4 ritmas, kurio žymiausiais vystytojais galima laikyti Kraftwerk, Neu! bei Can). Kalbėdamas apie motorik ritmą, dar žinomą kaip Apache beat, jo atradėjas Michael Rother pasakė, jog taip skamba tekanti upė.


Neu! – Hoolagaloo


Can – Millionspiel

Ir čia skaitytoją paliksiu su muzika pasakydamas tik tiek, kad dabar man reikia nusigauti į motorik gimtinę – Dusseldorfą ir aplankyti geriausias to miesto plokštelių parduotuves. Žemiau yra penkios mano šiuo metu klausomiausios neo krautrock grupės, kurių ritmo pagrindas – motorik. Malonaus.


Camera – Synchron


Cavern Of Anti Matter – Blood Drums


Musiccargo – Das Buch


Fotosputnik – Carotene


Cave – WUJ

Bendruomenė FB Neo Krautrock International

fb-share-icon

4 komentarai apie “MOTORIK, arba kai klausyta muzika atsibosta

  1. Dusseldorfe yra kokie ypatingi records shop’ai?

  2. taip, kai klausyta muzika atsibosta – visada galima rasti kažką naujo. bet man įdomesnis klausimas būtų, ką daryt kai atsibosta ne klausyta, o apskritai muzika. šiaip visada maniau, kad tikram melomanui muzika negali atsibost, bet aš pats jau kuris laikas esu kažkokioje tokioje būsenoje, kai kolekcijoje viskas atsibodę, o naujienos irgi nekelia ypatingo intereso. štai anksčiau muzika lydedavo vos ne visą dieną, o dabar galiu ir ištisom dienom neturėt jokio noro nieko klausyt. gal, vadinasi, šūdas aš, ne melomanas? :)

    1. Kai atsibosta muzika, atsiranda laiko kažkam kitam. Gal pačiam groti, gal knygą skaityti, gal į šokius „Kam per…” eiti. Easy come, easy go.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.