Myliu tave, Paryžiau / Paris, je t’aime
Praeityje garsios Prancūzijos kinematografijos pavardės Carne savininkui, tik ne a.a. Marceliui, bet jaunam Tristanui Carne, kilusi mintis sukurti šį filmą, realizavosi neįtikėtu daugelio pasaulio šalių kino kūrėjų sambūriu. Taip, tik toks, į šūkį panašus filmo pavadinimas „Myliu tave, Paryžiau“, matyt, ir tegalėjo sutelkti nepakartotiną žvaigždyną. Patikėkite, neturiu patosinių reklaminių užmačių, bet tai, ką regi ekrane, o dar daugiau, skaitai titruose, tiesiog pribloškia. Netgi nebus tiksliai apibūdinta, jog didžiulė grupė kino (ir muzikos (Marianne Faithfull ) taip pat – red. past.) žvaigždžių, kai kurios iš jų neabejotinai kultinės asmenybės, susirinko tam, jog sukurtų trumpus gal 4-ių, gal 7-ių minučių filmukus užduota tema, tarsi sudalyvautų mums gerai pažįstamame „Pravdos“ vienos minutės“ festivalyje ir sukurtų 18-a savų epizodų. Mat tai ką regime ir atpažįstame ekrane, atrodo, ne viskas. Nespėdamas skaityti finaliniuose kino juostos titruose viso prisidėjusiųjų sąrašo, atsitiktinai pastebiu paminėtą gero pažįstamo Vudžio Aleno, „Marijos Antuanetės“ stačiokės Asia Argento pavardes – jų nei pamatysi ekrane, nei rasi kokiuose filmo aprašymuose. Gal misteris Alenas bus parašęs kokią frazę (gal žodį pakeitęs), o Asia kadro gilumoje sėdėjo kur skverelyje, kada kolegos vaidino prieš kamerą? To nesužinosime. Ir nereikia. Svarbu, kad tas gausus kino profesionalų būrys, kuriuos matome, kartais vos spėdami atpažinti, puikiai realizuoja užduotį – atskleisti savajame epizode kažką jautraus, šilto iš pačių susigalvotų žmogiškųjų santykių sferos. Kai kada tie kontaktai tarp personažų labai tikroviški ir natūralūs, kai kada – kiek sukinematografinti, kad mums būtų įdomiau, bet visada vienaip ar kitaip jie susilieja į amžiną bei išskirtinį žmonijos jausmą – meilę. Kai kuriuose epizoduose šis jausmas keistokai išreikštas, kai kada sunku ir nusakyti, kur, kame jis, bet pamatę visus 18-a mozaikos segmentėlių visuomet surasime ir mintį, ir norą padiskutuoti su draugais apie tai, ką matėme. Tik filmo tempas nesuteikia tam laiko – reikia greitai įsitraukti į kitų personažų gyvenimiškus reikalus…
[video]http://www.youtube.com/watch?v=LkrqtxogmME[/video]
Ir specialiai neskubėjau pabrėžti, kad pagrindinis veikėjas, visų tų likimo posūkių kaltininkas ir kiekvienos rodomos istorijos dalyvis – Paryžius. Nė akimirkai neabejoju, jog tik šis romantiškos meilės, gal ir aistros miestas sugebėjo sukviesti šias ryškias kino žvaigždes, kai kurioms suteikiant galimybę tik šmėkštelėti ekrane. Žiūrovai, pabuvoję jame, supras tai. O tie, kuriuos sužavėjo filme miestas ir jo trauka, gal užsibrėš tikslą būtinai jame apsilankyti…
Ne, filme beveik nerodomi Paryžiaus fontanai, parkai, katedros, muziejai, senamiestis ar modernūs akcentai. Unikalios grožybės neužgožia žmogaus – jos tėra būtinas atributas žmonių jausmų proveržiams. Tokia buvo filmo kūrėjų idėja. Puiki idėja, nes porą sekundžių pristatę daugeliui girdėtą, o dažnai ir nežinomą Paryžiaus rajoną, kuriame susikirs paryžiečių ar miesto svečių keliai, įaudrinantys jų jausmus, autoriai nedaro filmo kokiu tai Paryžiaus pristatymo gidu.
Pradėję nuo tradicinio požiūrio, nuo ko reikėtų pradėti istorijų pasakojimą iš Paryžiaus – nuo Montmartro rajono, kurio vardą žino visi (dėkui fenomenaliajai Amelijai), vėliau vis nauji filme rodomi miestiečiai pristatomi kur kas mažiau populiariuose vietose. Bus ir Triumfo arka, ir nepakeičiamas simbolis – Eifelio bokštas, Bastilija, bet kur kas daugiau išgirsime negirdėtų rajonų vardų. Taip pat pradėję nuo gan banalokų situacijų, kada pažintis, ryšys tarp žmonių užsimezga dėl neplanuoto griuvimo, vėliau matysime visiškai nelauktų, net sapnuose sunkokai prisisapnuojamų epizodų. Besikeičiantis kino žvaigždūnų paradas ekrane filmą daro labai sinefilišku, snobišku gerąja žodžio prasme. Drįsčiau teigti, jog vis sulaukę naujos istorijos, skatinančios ir persiorientuoti mintyse, priimti vis naujas autorių žaidimo taisykles, tuo pačiu netekę galimybės atsipalaiduoti, žiūrovai šį iš esmės lengvo turinio filmą, priversti žiūrėti labai įdėmiai, netgi savotiškai įtemptai. Ir apėmė pasitenkinimas, kada po šio kaleidoskopinio filmo premjerinį seansą salėje skambėjo gan gausūs aplodismentai.
NUORODOS:
Filmas Lietuvos k/t repertuare ->


Vienas iš svarbiausių fantastinės literatūros apdovanojimų HUGO šiemet atiteko dviems romanams: China Miéville - The City & The City ir Paolo Bacigalupi - The Windup Girl, kurie tikėkimės kažkada bus pateikti ir lietuviškai. Visas laimėtojų sąrašas -
Pažvelgti į pasaulį vidinio vaiko akimis šį savaitgalį kviečia jauni ir ambicingi spektaklio „NA-MAI“ kūrėjai. Šokio ir muzikos dermę jie ėmėsi kurti netradicinėse, tačiau originaliose ir autentiškose erdvėse – Aukštosios Fredos bei Žeimių dvaruose.

![Sparklehorse & Danger Mouse - Dark Night Of The Soul [ Rekomenduoja Lukas Neverdauskas]](http://farm5.static.flickr.com/4130/4968556585_43cde4f4d1_t.jpg)
![Tame Impala - Innerspeaker [Lukas Neverdauskas rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4149/4968527823_4796ab6dd0_t.jpg)
![Stornoway - Beachcomber's Windowsill [Tomas Misiukonis rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4109/4967436824_a50faa36eb_t.jpg)
![FREDRIK – Trilogi [Ovidijus Ruškys rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4084/4954752404_62f7c44d1e.jpg)
![CEO - White Magic [Ovidijus Ruškys rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4079/4953889512_2f5b810365.jpg)
![Rivers - Wildbirds & Peacedrums [Paulius Rymeikis rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4119/4924115333_59c57cae5e_t.jpg)
![Interpol - Interpol [Paulius Rymeikis rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4120/4929683341_470fece15e_t.jpg)
![Arcade Fire - Suburbs [Paulius Rymeikis rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4122/4865162803_a686aa8e9d_m.jpg)
![Sufjan Stevens - All Delighted People EP [Paulius Rymeikis rekomenduoja]](http://farm5.static.flickr.com/4141/4920497113_373d769cb0_m.jpg)
Olivier Assayas
Po Žiemos ekranų šį Prancūzijos režisierių, apjungusį puikaus novelių filmo “Myliu tave, Paryžiau” idėją, įsidėmėsiu tvirtai.
Gaila, kad tai sakau jau baigus filmo rodymus Vilniuje – gal Kauno bei Panevėžio žiūrovai sureaguos. Vilniuje sureagavo – SKALVIJA prapuolė anšlage…
Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis kompozotorius šio filmo, kurio siužetas sukasi apie šiuolaikinės pop muzikos atlikėjus, yra garsusis Brian ENO.
Taip, kaip šiame 2004 metų filme jis nebanaliai parodė realų gyvenimą matai retai. Visuomenės pastatyta ignoravimo siena prieš bandantį atsitiesti žmogų įtikina taip, kad aš, daug matęs panašių temų ekrane senas krienas, vos neapsižliumbiau. Ir tai daroma be kinematografinio perspaudimo, dirbtinų scenarinių ar vaidybos primonių. Neteisus daręs “Žiemos ekranų” apžvalgą kritikas S.Macaitis, kuris nematęs filmo, bakstelėdamas, kad “ko galima tikėtis iš filmo, jei Kanuose tik hon kongietė Maggie Cheung buvo apdovanota už geriausią aktorystę”.
Nieko panašaus – ir ji gera ir visa kita.